Pasidarė testą dėl naujo darbo užsienyje
„Delfi“ mergina pasakojo, kad neseniai išėjo iš darbo Lietuvoje, kadangi rado geresnį pasiūlymą dirbti užsienyje. Tačiau tam, kad galėtų ten išvažiuoti, turėjo prieš išvykdama atlikti COVID-19 testą.
„Atidirbau paskutines dieneles ir susiruošiau važiuoti į užsienį. Tam, kad aš išvykčiau, reikėjo pasidaryti COVID-19 testą ir svarbiausia buvo gauti neigiamą rezultatą. Kadangi aš nesergu, jokių kontaktų su sergančiais žmonėmis neturėjau, niekur labai nevaikščiojau, o leidau laiką namuose, mano naujas darbdavys patarė važiuoti į mobilųjį punktą ir registruojantis pažymėti esą turiu kažkokių simptomų.“
Jos teigimu, gavo tokį patarimą, mat tada testas turėjo būti atliktas nemokamai ir pačiai vilnietei būtų buvę ramiau išvykti dirbti su neigiamu rezultatu.
„Nuvažiavau su drauge kovo 11 d. į Vilniaus mobilųjį punktą ir buvau visiškai įsitikinusi, kad negaliu gauti jokio teigiamo rezultato. Padarė man tą testą ir kitos dienos vakare gavau atsakymą į elektroninį paštą. Kadangi šeštadienį (kovo 13 d.) jau turėjau išvykti, nelabai turėjau laiko skaityti tuos atsakymus ir tik vėliau, jau po kelių valandų nuo to man atsiųsto el. laiško, sulaukiau skambučio.“
Kai atsiliepė, jai pranešė, kad kovido testo atsakymas yra teigiamas. Vilnietė negalėjo tuo patikėti ir klausė, kaip tai yra įmanoma ir kad taip negali būti.
„Tuomet pasitikslino mano asmeninę informaciją. Klausė, ar mano tikrai toks vardas ir pavardė, ar toks telefono ir registracijos numeris. Viskas atitiko, bet pasakiau, kad jis negali būti teigiamas. Aišku, tada man pradėjo sakyti, jog pasitaiko ir besimptomiai atvejai ir pan.
Tuomet aš papasakojau, kad dar prieš keturis mėnesius, lapkritį, tikrai labai sirgau ir pirmąkart gyvenime man beveik savaitę nekrito temperatūra. Buvo labai bloga, teko pasiimti pirmą kartą per septynerius metus nedarbingumo pažymėjimą.
Prieš jį išduodant gydytojas pasakė, kad turiu nuvykti ir pasidaryti testą dėl COVID-19. Aš, aišku, pasidariau ir jis buvo neigiamas, nors tada tikrai turėjau daug simptomų“, – prisiminė ji.
Papasakojus šią istoriją susisiekusiam asmeniui, vilnietės teigimu, tebuvo atsakyta, jog pasitaiko tokių dalykų ir atsakingi darbuotojai turi vykdyti tolimesnius veiksmus.
„Manęs klausė su kuo kontaktuoju, kokia yra mano buvimo vieta, kur galėsiu praleisti izoliacijos laikotarpį ir pan. Aš iškart atsakiau, kad dabar su niekuo labai nekontaktuoju, kad iš darbo jau esu išėjusi, tada pasakiau, jog nuomojusi butą Vilniuje ir paskutinę savaitę gyvenu viena. Taip pat prisipažinau, kad su šeima turėjau kontaktų, todėl paprašė mamos ir brolio kontaktų.“
Puolė ieškoti informacijos internete
Mergina tikino, kad tuomet ji perklausė, kur galėtų kreiptis dėl gauto testo atsakymo, kadangi nenorėjo tikėti, jog tikrai serga.
„Man atsakė, kad nieko nežino ir niekas man jau nepadės, viskas, reikia 10 dienų izoliuotis ir galbūt po šio laikotarpio, jeigu būsiu sveika, man bus leidžiama išvažiuoti. Po šio pokalbio puoliau naršyti internete, į ką galėčiau kreiptis, ką apskritai turėčiau daryti atsidūrusi tokioje situacijoje ir pan. Vėliau kreipiausi į pažįstamus, kurie dirba ligoninėse, ir jie visi man davė vienintelį atsakymą, jog aš jau nieko nebegaliu padaryti.
Tie pažįstami man paaiškino, kad kovido testai yra dalinami į dvi dalis – valstybinius ir privačius. Buvo vakaras, pradėjau skambinti visoms privačioms klinikoms iš eilės, bet man niekas nekėlė ragelio, nes jau buvo darbo dienos pabaiga, ir nuleidusi rankas pagalvojau, kad teks susitaikyti su esama padėtimi. Maniau, kad niekam nieko vis tiek neįrodysiu. Susisiekiau ir su nauju darbdaviu, jis nuramino, kad palauks, kiek reikės. “
Vis dėlto, tęsė istoriją ji, kitą dieną ją pažadino skambutis iš vienos privačių klinikų, kuriai buvo skambinusi.
„Man pasakė, kad pamatė praleistą skambutį ir paklausė, kokiu klausimu norėjau kreiptis. Aš pasakiau, kad dėl kovido testo ir paaiškinau, kokioje situacijoje atsidūriau. Tos klinikos atstovai, išklausę mano istoriją, pasakė, kad tokių atvejų buvo ne vienas. Kai žmonės esą gauna teigiamus atsakymus, bet pas juos iš naujo pasidarę mokamus, gauna jau neigiamus.
Tuomet, pasak jų, kažkur kreipiasi ir jiems pavyksta išvengti 10 dienų izoliacijos. Tie visi žodžiai man suteikė motyvacijos ir paklausiau, kada galėčiau atvykti pasidaryti testą ir kaip tik tą pačią dieną jie turėjo vietos. Taigi, aš 11 val. ten nuvažiavau ir pasidariau testą, kuris kainavo 95 eurus. Vakare jau turėjau atsakymą, kuris, žinoma, buvo neigiamas. Tai buvo dviejų dienų skirtumas. Kovidas kažkaip dingo.“
Tuomet, pasakojo mergina, gavusi tą neigiamą atsakymą, pradėjo skambinti Karštąjai linijai ir pasakė, kas nutiko, klausė, ką jai daryti.
„Vis tiek sulaukiau atsakymų, kad jau nieko nepadarysiu, nes duomenų bazėje esu įvesta kaip sergantis asmuo ir kad vis tiek su tuo neigiamu atsakymu niekur negaliu vykti, o izoliacija yra neišvengiama. Tada po kažkiek laiko man vėl perskambina atsakingas asmuo, dar kartą paklausė apie mano kontaktus, kur aš esu ir pan.
Vadinasi, tos mano pirmąkart suteiktos informacijos netgi nepatikrino. Supratau, kad sergantis žmogus gali važiuoti ir daryti ką nori, net nepaklausė, kur aš izoliuojuosi. Tada ir vėl prašiau, ar nebūtų galima įrodyti, kad mano testo atsakymas buvo klaidingas, bet buvo pasakyta, kad galbūt mane suklaidino toje privačioje klinikoje.“
Patarė kreiptis į šeimos gydytoją
Galiausiai, aiškino mergina, jai perskambino kažkodėl jau ne iš Vilniaus, o iš Šalčininkų skyriaus ir pasakė, kad šiuo atvejų viskas, ką gali padaryti, tai kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Jeigu išklausiusi mano situaciją ji nuspręs, kad aš esu sveika ir tą informaciją kažkur nusiųs, tuomet mano pirmas testas bus anuliuojamas ir nebebūčiau sergantis asmuo. Bet jeigu nuspręs, kad izoliacija yra reikalinga, tuomet vis tiek turėsiu tas 10 d. būti namuose, negalėsiu išvykti ir t. t.
Su savo šeimos gydytoja galėjau susisiekti tik pirmadienį, todėl sulaukiau pirmadienio, susisiekiau, viską papasakojau ir ji vis dėlto nusprendė parašyti, kad aš esu sveika. Deja, ik antradienį duomenų bazėje buvo atnaujinta informacija. Taigi, tik kovo 18 d. aš pagaliau galėjau išvykti. Man teko sėdėti namuose penktadienį, šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį veltui, nes kažkas kaip visada pridaro klaidų“, – piktinosi ji.
Vilnietė taip pat pridūrė, kad patyrė šoką, kaip yra sudaroma naujų susirgimo atvejų koronavirusu statistika. Džiaugėsi, kad kovo 13 d., kai turėjo išvykti dirbti į užsienį, buvo tik rezervausi vietą autobusiuke, todėl dėl rezervacijos neatšaukimo neteko patirti piniginių nuostolių.
„Aš tiesiog pagalvojau, kad mano situacija nėra jau tokia baisi ir tragiška, kadangi man pavyko su visais gražiai susitarti. Svarbiausia, ir su nauju darbdaviu, bet yra žmonių, kuriems galbūt yra labai svarbus tas išvykimas ir jie gali iššvaistyti savo pinigus dėl tokių klaidų, o niekas už tai neatlygins. Pavyzdžiui, už mokamus testus, galbūt ir už jau užsakytus skrydžius ir pan. O kas grąžins?“, – retoriškai klausė ji.
NVSPL tokių atvejų nefiksuoja
„Delfi“ susisiekė su NVSC atstovais ir paprašė jų pakomentuoti, ar dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai pirmąkart klaidingai nustatomas koronaviruso testo atsakymas. Naujienų portalui buvo paaiškinta, kad tyrimų dėl COVID-19 atlikimas nėra NVSC kompetencija, tą daro laboratorijos, todėl plačiau apie tokius atvejus turėtų komentuoti Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).
„NVSC epidemiologinį tyrimą pradeda, kai gauna informaciją iš e.sveikatos apie užsikrėtimo COVID-19 liga atvejį. NVSC nesprendžia dėl asmenų, kuriems patvirtinta koronavirusinė infekcija, izoliacijos. Tą daro šeimos gydytojai. Šiuo metu absoliuti dauguma atvejų ištiriama per 24 val. nuo tada, kai informaciją apie atvejį gauna NVSC“.
NVSPL savo ruožtu komentavo, kad tyrimo tikslumas priklauso nuo ėminio paėmimo, transportavimo sąlygų, naudojamų reagentų jautrumo ir specifiškumo. Taip pat nuo to, koks viruso kiekis organizme (pvz. jei labai mažas, po kurio laiko jis jau ir visai nebeaptinkamas).
„Jei yra poreikis tikslinimui dėl gautų tyrimų rezultatų, siūlome kreiptis į įstaigas / laboratorijas, kuriose buvo nustatytas teigiamas ar neigiamas tyrimo rezultatas. NVSPL tokių atvejų nefiksuoja, tačiau gavusi nors kiek abejonės keliančius tyrimų rezultatus, tyrimą kartoja, kol gaunamas aiškus, nekeliantis abejonių rezultatas, kurį galima įvertinti.
Kiek procentų gali būti klaidingi rezultatai, negalime pasakyti, nes tai priklauso nuo naudojamų reagentų jautrumo ir specifiškumo. Atkreipiame dėmesį, kad PGR metodas diagnostikoje laikomas auksiniu standartu.“