Rytų partnerystės programoje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.
Rusija programą vertina kritiškai, siekdama išlaikyti savo įtaką buvusioms sovietinėms respublikoms.
Apžvalgininkai nesitiki, kad Rygoje būtų pasiekta didžiulės pažangos ar priimta ypač svarbių sprendimų.
Anot Lietuvos prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, Rygos susitikime bus aptarta, kokiomis priemonėmis ES toliau padės Rytų partnerėms įgyvendinti reformas, stiprinti ekonomiką, demokratiją, žmogaus teises, kovoti su korupcija.
Susitikime „bus kalbama apie jau įgyvendinamus bendrus projektus ir tolesnį bendradarbiavimo stiprinimą tokiose srityse kaip gyventojų mobilumo skatinimas, energetika, strateginė komunikacija, transportas, verslo skatinimas ir investicijų pritraukimas, kultūra ir švietimas“, teigiama pranešime spaudai.
Paskutinis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas 2013 metų lapkritį vyko Vilniuje. Jame tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su ES, pasirinkęs išsaugoti glaudesnius ryšius su Rusija.
Šis sprendimas išprovokavo kelias savaites trukusius protestus, privertusius nuverstą V.Janukovyčių sprukti iš šalies. Vėliau Rusija aneksavo Krymą, o Maskvos remiami separatistai pradėjo kovą su vyriausybės pajėgomis Ukrainos rytuose.
Dabartinis provakarietiškas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka asociacijos su ES sutartį pasirašė pernai birželį. Laisvos prekybos sutartis turėtų įsigalioti kitąmet.
Rytų partnerystės susitikimo kuluaruose numatoma pasirašyti dokumentą, patvirtinantį naują 1,8 mlrd. eurų vertės ekonominės pagalbos Ukrainai paketą.
Prieš susitikimą Lietuva ir kitos Rytų partnerystės programos rėmėjos siekė, kad baigiamojoje deklaracijoje būtų aiškiai įtvirtinta narystės Europos Sąjungoje perspektyva, bet tam nepritarė didžiosios Vakarų Europos šalys.
Potencialia paskata Rytų partnerystės šalims gali tapti bevizis režimas su 28 nares turinčia Europos Sąjunga. Moldova tokią sutartį jau sudarė praeitais metais, bet to dar neužsitikrino Gruzija ir Ukraina.
D. Grybauskaitė: Europa išlieka atvira partneriams Rytuose
Latvijoje prasidedant Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad renginio metu Bendrija dar kartą patvirtins savo pasiryžimą bendradarbiauti su Rytų šalimis, bet santykių glaudumas priklausys nuo kiekvienos iš šių valstybių valios.
Pastarąjį kartą Rytų partnerystės viršūnių susitikimas vyko Vilniuje 2013 m. lapkričio pabaigoje, jo metu buvo nuspręsta pasirašyti asociacijos bei laisvos prekybos susitarimus su Moldova ir Gruzija, Europos Komisijai pasiūlyta svarstyti bevizio režimo galimybę su Moldova. Tuo pat metu tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su Bendrija, įžiebdamas masines demonstracijas Kijeve.
Pasak D. Grybauskaitės, laikotarpis nuo Vilniaus susitikimo buvo paženklintas pasikeitusia saugumo situacija Europoje, o šešios Rytų partnerystės šalys demonstruoja skirtingą norą bendradarbiauti su ES: Moldova, Ukraina ir Gruzija renkasi eurointegracijos perspektyvą, Armėnija ir Baltarusija prioritetą teikia Eurazijos sąjungai, Azerbaidžanas norėtų specialaus statuso bendraujant su ES. Lietuvos vadovė pabrėžia, kad Bendrija nespaus šių šalių rinktis europinę perspektyvą.
„Tai yra tų šalių pasirinkimas, čia jokiu būdu niekas per prievartą nesiūlo jokių sprendimų. Pačios šalys turi apsispręsti ir tų šalių žmonės (...), bet mūsų pareiga padėti toms šalims vystant ekonomikas, stiprinant demokratiją, vykdant reformas ir užtikrinant žmogaus teises bei kovojant su korupcija “, – LRT radijui sakė Lietuvos vadovė.
Anot D. Grybauskaitės, ES Rygoje turėtų užtikrinti palaikymą toms Rytų partnerystės šalims, kurios nori glaudintis su Bendrija.
„Ši programa yra galimybė šioms šalis pasinaudoti ES atvirumu, patirtimi, galų gale ir finansais, todėl tikiuosi, kad koks bebūtų pagreitis po Rygos, vis tiek tai yra perspektyva, bendradarbiavimo ateitis“, – kalbėjo Prezidentė.