Susitikime ypatingas dėmesys skirtas kibernetinio saugumo užtikrinimui ir valstybių atsakui į hibridines grėsmes.
Lietuvos vadovės teigimu, Slovėnija supranta mūsų regionui kylančias grėsmes ir padeda jas atremti. Lietuva vertina Slovėnijos indėlį į mūsų regiono saugumą ir tvirtą poziciją dėl sankcijų Rusijai. Netrukus prie daugiašalio NATO bataliono Latvijoje prisijungsiantys Slovėnijos kariai - Aljanso vienybės simbolis.
Lietuvos ir Slovėnijos vadovų susitikime daug dėmesio skirta bendradarbiavimui NATO ir pasirengimui artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui 2018 m.
Pasak šalies vadovės, didžiausios grėsmės NATO kyla rytiniame jo flange. Todėl nuolat atnaujinami Baltijos šalių gynybos planai su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, sprendimai dėl regioninės oro gynybos, priemonės išvengti karinės izoliacijos Baltijos bei Juodojoje jūrose ir spartesnis sprendimų priėmimas NATO - tai žingsniai, kurie būtini ne tik regiono, bet viso Aljanso saugumui užtikrinti.
Šalių vadovai taip pat aptarė atsaką kibernetinėms ir hibridinėms grėsmėms.
Pasak D. Grybauskaitės, joms atremti būtina greita ir vieninga šalių reakcija, todėl gynybiniai pajėgumai turi būti stiprinami ne tik žemės, jūrų, oro, bet ir kibernetinėje erdvėje.
Lietuva jau pasiekė greitų ir konkrečių rezultatų užtikrindama kibernetinį saugumą: įsteigtas nacionalinis kibernetinio saugumo centras, patvirtinti kibernetinės gynybos planai, reguliariai vykdomos nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos. Todėl šiuo metu kibernetinio saugumo reformą vykdančiai Slovėnijai Lietuvos patirtis labai vertinga.
Prezidentė su Slovėnijos vadovu aptarė, kaip stiprinti Lietuvos ir Slovėnijos kibernetinio saugumo institucijų bendradarbiavimą ir vieningą ES bei NATO atsaką į hibridines grėsmes. Šalies vadovė taip pat pakvietė Slovėnijos specialistus dalyvauti Lietuvoje rengiamose pratybose „Kibernetinis skydas“. Antradienį šalių vadovai lankysis Lietuvos nacionaliniame kibernetinio saugumo centre.
Stabili ir atvira ES kaimynystė yra bendras Lietuvos ir Slovėnijos interesas. Abi valstybės pasisako už „atvirų durų“ politiką šalims, siekiančioms narystės ES ir NATO bei įgyvendinančioms būtinas reformas. Šalių vadovai aptarė paramą ES Rytų ir Pietų kaimynėms, kovojančioms su korupcija, stiprinančioms skaidrų ir demokratinį valstybių valdymą. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Baltarusijos statoma tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų neatitinkanti Astravo AE - nesuderinama su saugia ir geranoriška kaimynyste.
Susitikime taip pat buvo kalbama apie bendradarbiavimą ES, sprendžiant migracijos iššūkius, užtikrinant ES šalių saugumą. Slovėnijai 2015 m. susidūrus su dideliu pabėgėlių srautu, Lietuva pirmoji sureagavo į jos pagalbos prašymą ir nusiuntė 60 policijos pareigūnų viešajai tvarkai palaikyti. Šengeno erdvės išorės sienas saugančios Lietuva ir Slovėnija siekia užtikrinti efektyvesnę ES išorės sienų apsaugą visoje Bendrijoje.
Prezidentai aptarė ir dvišalių ekonominių ryšių stiprinimą. Lietuvos ir Slovėnijos prekyba per praėjusius metus paaugo 5 proc., o 5 Lietuvos įmonės jau sėkmingai eksportuoja lazerius į šią šalį. Tačiau dar yra daug neišnaudotų galimybių bendradarbiauti informacinių technologijų, gyvybės mokslų, farmacijos ir chemijos pramonės, žemės ūkio srityse.
Susitikime pasikeista dovanomis. Prezidentė aktyviai sportuojančiam Slovėnijos vadovui padovanojo bėgimo marškinėlius ir gintaro dirbinį. Slovėnijos Prezidento dovana - išmanusis rankos papuošalas.
Lietuvos Prezidentė su oficialiu vizitu Slovėnijoje lankėsi praėjusių metų kovą.