Pasak šalies vadovės, sankcijų tikslas – pasmerkti politiškai, diplomatiškai ir daryti įtaką tai šaliai, kad ji pakeistų savo vykdomą politiką. Būtent, per šias prizmes D. Grybauskaitė siūlė žiūrėti į šį procesą.
„Džiaugiuosi, kad prieš metus ES vieningai reagavo į Rusijos vykdomą agresiją, kad ES principingai ir savo moralinę poziciją išsakė labai aiškiai: kad smurtas, karo kurstymas, svetimų teritorijų okupavimas negali būti ir niekados nebus toleruojamas. Tai buvo labai aiški politinė ir diplomatinė pozicija, Rusijos veiksmų įvertinimas“, – interviu LRT radijui sakė Prezidentė.
Anot D. Grybauskaitės, sankcijos turėjo pasekmes – Rusija buvo išmesta iš Didžiojo aštuoneto, artimiausi Kremliaus politikos vykdytojai – pareigūnai, kariškiai, separatistai- negali įvažiuoti į ES, įšaldytos jų sąskaitos bankuose ir t.t.
„Taigi išties ši politika pasiteisino ir davė labai aiškius signalus tiek pačiai Rusijai, tiek ir tarptautinėje erdvėje“, – teigė D. Grybauskaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Rusija lieka vis labiau izoliuota, ir kaip pavyzdį pateikė tai, kad trečiadienį Rusija vienintelė vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl Malaizijos lėktuvo katastrofos Ukrainoje. Pasak D. Grybauskaitės, tai parodo, kad „Rusija ir toliau elgiasi kaip agresorė, kuriai nerūpi nei žmonių gyvybės, nei žmonių likimai“.
„Tai labai aiškiai demonstruoja, kad per šiuos metus mūsų pozicija, mūsų taikomos sankcijos – tiek politinės, tiek diplomatinės- buvo būtinos ir yra būtinos“, – sakė Prezidentė.
Valstybės vadovė kalbėdama apie sankcijas Rusijai taip pat išskyrė ekonominį lygmenį ir dėl sankcijų ženkliai blogėjančią ekonominę situaciją šioje šalyje. Vis dėl to, anot Prezidentės, didžiausią poveikį daro pačios Rusijos sau taikomos sankcijos, kai pati Rusija apsisprendė neįsileisti maisto produktų iš Vakarų ir tokiu būdu skriausti savo piliečius.
„Taigi net toks veiksmas, kai Rusija pati sau pritaiko sankcijos, kurios tikrai nebuvo pasiūlymas iš Vakarų, kad ji pati skriaustų savo žmones, rodo, kad Rusijos reakcija neadekvati ir pasekmė tos pačios agresyvios politikos, kada net tokios priemonės, kurios skriaudžia Rusijos žmones, yra taikomos kaip propagandinis įrankis pasakant, kad tai yra lyg ir atsakomosios sankcijos ES šalims. Nukentėjo ir nukenčia, pirmiausia, nuo tokių sankcijų pati Rusija ir jos žmonės, o ne Vakarų šalys“ – pakartojo Prezidentė.
Poveikį ES dėl Rusijos taikomo embargo D. Grybauskaitė pavadino „sąlyginai nedideliu“, ES dalinai kompensuoja praradimus, ypač dėl pirmų metų, kai buvo sunku prisitaikyti. Šiuo metu esą Lietuvos pieno ir mėsos produkcijos verslas atranda naujas rinkas. Iš pradžių nuo rusų embargo sunkiai nukentėjo šalies vežėjai, tačiau pagal naujausią statistiką, Lietuvos vežėjai yra vieni iš labiausiai augančių. Lietuvos bendrojo vidaus produkto mažėjimą D. Grybauskaitė siejo su bendru nuosmukiu Rusijos ekonomikoje.
„Taigi ne pačios sankcijos, o bendra ekonominė situacija pasaulyje ir ypač mūsų kaimynystėje“, – sakė D. Grybauskaitė.
Rusijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl Ukrainos krizės.
ELTA primena, kad JAV ir ES pritaikė baudžiamąsias priemones Maskvai gynybos, energetikos ir finansų sektoriuose po to, kai ši aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje. Savo ruožtu Rusija Vakarams pritaikė maisto produktų importo apribojimus.
Birželio 19 d. ES baudžiamąsias priemones Maskvai pratęsė iki 2016 metų sausio. Manoma, kad tai padės užtikrinti pilną susitarimo dėl taikos įgyvendinimą.
Rusija, taip pat reaguodama į Vakarų baudžiamąsias priemones Ukrainos krizėje, metams pratęsė savo sankcijas ES.
Nuo 2014 metų balandžio prorusiški separatistai regione kaunasi su Ukrainos vyriausybiniais daliniais. Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją kariais ir ginklais remiant kovotojus. Maskva tai neigia. Vasarį Baltarusijos sostinėje Minske buvo pasirašytas taikos susitarimas, numatantis paliaubas ir sunkiosios ginkluotės atitraukimą.
Ukrainos konfliktas jau nusinešė per 6 400 žmonių gyvybių.
Sveikina JAV sprendimą išplėsti sankcijas Rusijai
Jungtinių Valstijų Iždo departamento sprendimas plėsti sankcijas Rusijai yra „tinkamas ir nuoseklus Rusijos politikos Ukrainos atžvilgiu vertinimas“, tai gali padėti atnaujinti diskusijas dėl sankcijų Rusijai ir Europos Sąjungoje (ES), sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Rusija toliau nevykdo Minsko susitarimų ir tęsia agresiją Rytų Ukrainoje. Todėl tik principinga pozicija ir nuoseklus jos laikymasis gali padėti Ukrainai kovojant su agresore. Tikimės, kad šis JAV sprendimas atnaujins diskusijas ir Europos Sąjungoje dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu išplėtimo“, - sakė prezidentė, kurios komentarą BNS perdavė spaudos tarnyba.
JAV Iždo departamentas ketvirtadienį paskelbė įtraukęs 11 fizinių ir dar 15 juridinių asmenų į vadinamąjį juodąjį sąrašą.
Šiame sąraše esančių asmenų ir įmonių turtas bei lėšos JAV yra įšaldomi, taip pat JAV piliečiams draudžiama bendradarbiauti su sąraše esančiais asmenimis. JAV administracija nurodo, kad sankcijos jiems pritaikytos „dėl praktikos, kuri buvo naudojama apeiti ar išvengti JAV sankcijas“ kitiems asmenims ar įmonėms.
Tarp naujai į sąrašą įtrauktų asmenų - iš Ukrainos pabėgusio buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus sūnus Oleksandras, keli „Kalašnikovo“ koncerno vadovai bei kiti asmenys, daugiausia - Ukrainos ir Rusijos piliečiai.
Prieš metus sankcijas Rusijai yra įvedusi ir Europos Sąjunga po to, kai Maskva pernai kovo mėnesį aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, ir reikšmingai jas sugriežtino, kai praėjusių metų liepos mėnesį Rytų Ukrainoje buvo numuštas „Malaysia Airlines“ reisu MH17 skridęs keleivinis lėktuvas.