„Veikdami kartu galime duoti deramą atsaką agresyvėjančiai Rusijai ir užtikrinti mūsų žmonių saugumą. JAV buvimas regione - veiksminga atgrasymo priemonė, tačiau turime ir patys labai atsakingai stiprinti savo gynybinius pajėgumus, ieškoti galimybių mažinti ekonominę ir energetinę priklausomybę nuo nenuspėjamo kaimyno“, - sako Lietuvos vadovė, antradienį Varšuvoje dalyvavusi Baltijos ir Vidurio Europos šalių vadovų susitikime su JAV prezidentu Baracku Obama.
Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos, Estijos, Suomijos, Čekijos, Slovakijos, Rumunijos, Slovėnijos, Kroatijos, Bulgarijos, Vengrijos prezidentai ir išrinktasis Ukrainos prezidentas Piotras Porošenka.
Prezidentai aptarė saugumo situaciją Vidurio ir Rytų Europoje, bendradarbiavimo galimybės sprendžiant karinio, energetinio, ekonominio, informacinio ir kibernetinio saugumo klausimus, pranešė Prezidentūra.
Pasak D. Grybauskaitės, JAV - tvirta Lietuvos sąjungininkė, suprantanti Lietuvos saugumo iššūkius ir greitai reaguojanti į kylančias grėsmes. Prasidėjus galios demonstravimui Lietuvos pašonėje, JAV iškart atsiuntė būtiną pastiprinimą - gauti papildomi naikintuvai oro erdvės apsaugai, ilgalaikės sausumos ir jūrų pajėgos.
Anot šalies vadovės, JAV prezidento pareiškimas skirti 1 milijardą dolerių JAV karių, aviacijos ir jūrų pajėgų buvimui Rytų Europoje bei sustiprinti regiono saugumą rodo, kad JAV laikosi duoto žodžio.
Prezidentės teigimu, nauju impulsu ekonominiam ir energetiniam saugumui gali tapti suskystintų dujų eksportas iš JAV į Europą bei ES ir JAV laisvosios prekybos sutartis.
Paprašėme ir gavome
„Esu įsitikinusi, kad dabartiniai Rusijos veiksmai iššaukė atitinkamą NATO šalių reakciją ir mes, pasienio valstybės, Baltijos šalys ir Juodosios jūros šalys, paprašėme papildomų saugumo garantijų. Tokias saugumo garantijas mes ir gauname pagal Vašingtono sutartį ir NATO kolektyvinės gynybos 5-ą straipsnį. Tai, kad Jungtinės Valstijos tiesiogiai, dvišaliu pagrindu siūlo pagalbą, tik rodo, kad Jungtinės Valstijos viską vertina labai objektyviai. Džiaugiamės, kad reakcija yra labai greita – ir JAV, ir NATO, kaip organizacijos", - telefonu DELFI sakė prezidentė.
Pasak šalies vadovės, viena svarbiausių žinių - kad JAV pradės eksportuoti skalūnines dujas į Europą. D. Grybauskaitės tvirtinimu, tai sumažins galimybes energetiką naudoti kaip ginklą.
„Kalbėjome ir apie karinį saugumą, ir apie energetinį saugumą. Labai džiaugiuosi, kad prezidentas pareiškė, jog nuo kitų metų pradeda eksportuoti į Europą didelius skalūninių dujų kiekius. Tai reiškia, kad tarptautinę rinką pasieks pigesnės dujos. Tai numuš kainas. Tai irgi gera žinia, kad energetika nebūtų naudojama kaip viena iš karo formų prieš savo kaimynes. Taigi daug gerų žinių ir tikiuosi, kad šios žinios bus pozityviai įvertintos ir pas mus“, - pridūrė D. Grybauskaitė.
Tačiau prezidentė priminė, kad JAV prezidentas B. Obama aiškiai pasakė, jog mainais į saugumo garantijas tikisi adekvataus Aljanso narių gynybos srities finansavimo.
„Taigi mes žinome savo įsipreigojimus, žinome JAV įsipareigojimus, žinome NATO partnerių veiksmus. Žiūriu į visą situaciją labai opritimistiškai", - reziumavo D. Grybauskaitė.
B. Obama pasakė, ko nori mainais į saugumo garantijas
Lenkijoje besilankantis JAV prezidentas B. Obama pareiškė, jog, mainais į amerikiečių teikiamas saugumo garantijas, Europos sąjungininkai turėtų padidinti savo gynybos biudžetus.
Anot B. Obamos, neskaitant Lenkijos ir kelių kitų Europos šalių, likusi Senojo žemyno dalis neskyrė pakankamo dėmesio savo saugumui ir NATO įsipareigojimams, o tai labai ryškiai atsiskleidė per Rytų ir Vakarų konfrontaciją dėl pastarųjų Ukrainos įvykių. „Jie tikisi visiškos narystės kalbant apie gynybą, todėl jie turi prisidėti tiek, kiek numato visavertė narystė“, - spaudos konferencijos metu Varšuvoje kalbėjo B. Obama.
Prezidentas dar kartą patikino, jog NATO aljansas yra kertinis JAV saugumo garantas, tačiau amerikiečiai vieni negali užtikrinti Europos saugumo, jei visos Aljanso narės nebus tuo suinteresuotos. Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis, savo ruožtu, informavo, jog dėl pastarųjų įvykių Ukrainoje Varšuva savo gynybos biudžetui ketina skirti reikalaujamus 2 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
L. Kasčiūnas: B. Obamos duotos saugumo garantijos - didžiausios per Lietuvos narystės dešimtmetį
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama suteikė didžiausias saugumo garantijas Rytų Europos šalims nuo pat Lietuvos narystės NATO pradžios, sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Laurynas Kasčiūnas.
„Tokio dalyko, tiesą sakant, per dešimtį metų mes dar neturėjome: tas 1 mlrd. dolerių, skirtų rotacinėms pajėgoms, jis ir bus skirtas 5-ajam straipsniui praktiškai įgyvendinti“, - BNS sakė L. Kasčiūnas, vertindamas JAV prezidento antradienį pasiūlytą milijardo dolerių vertės saugumo planą Rytų Europai.
„Daugiau nei dešimtmetį vyksta diskusijos, koks turėtų būti NATO raidos modelis. Vieni sako, kad jis turėtų veikti ir už euroatlantinės sistemos, kiti sako, kad Aljansas turi virsti politiniu forumu. O mes stojome į senąjį gerą Šaltojo karo NATO. Tai, kas vyksta Ukrainos krizės akivaizdoje, yra grįžimas prie NATO šaknų, prie NATO 5-ojo straipsnio“, - BNS sakė L. Kasčiūnas.
Jis taip pat neatmetė, kad JAV pozicijų stiprinimas Europoje gali būti signalas Rusijai dėl jos ir NATO santykių pagrindų akto, pasirašyto 1997-aisiais. Į jį nurodydama Rusija nuolat tvirtina, jog į Rytus nuo Berlyno negali būti dislokuota jokių NATO nuolatinių pajėgų. Pasak L.Kasčiūno, JAV leidžia suprasti, kad po Ukrainos dalies aneksijos, Rusija turėtų prarasti galimybes spekuliuoti šia sutartimi.
Nepaisant to, L. Kasčiūnas sako, kad greitų sprendimų dėl nuolatinių NATO pajėgų dislokavimo Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvoje, Aljanso šalys narės nedarys - mat Vokietija ir Prancūzija laikosi pozicijos, jog tokiais sprendimais nereikėtų erzinti Rusijos. Bet diskusijos apie tai, anot politologo, „jau būtų geras signalas Rusijai“.
L. Kasčiūno teigimu, neblogas indikatorius, kiek toli pasirengusi žengti JAV, bus rugsėjį Jungtinėje Karalystėje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas. Jame bus aptariamos Gruzijos narystės NATO galimybės. Anot jo, bus įdomu stebėti, ar JAV stengsis paveikti Vokietiją ir Prancūziją, kurios, priešingai nei Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys, pasisako prieš Gruzijos narystę Aljanse.
„Neatrodytų, kad jos turėtų nusileisti. Turėtų įvykti kažkoks sukrėtimas Rusijos veiksmuose, kad pozicija pasikeistų. Nes tose šalyse vis atsiranda veikėjų, kurie mano, kad mes patys išprovokavome rusus per savo aktyvumą“, - kalbėjo L. Kasčiūnas.