D. Grybauskaitei šis prestižinis apdovanojimas skirtas už jos indėlį į gilesnę Europos Sąjungos integraciją ir ekonominės krizės metu priimtus sprendimus. Įvertinimas skirtas po to, kai Lietuvos ekonomika patyrė vieną didžiausių susitraukimų ES, bet šaliai pavyko atsitiesti be tarptautinių finansinių institucijų įsikišimo.
2009 metais Lietuvos Bendrasis vidaus produktas sumažėjo 14,8 proc., 2010-aisiais vėl prasidėjo ekonomikos augimas. Lietuva du metus iš eilės buvo tarp ES augimo lyderių, tikėtina, kad ji tokia ir išliks. Europos Komisija pavasarinėje prognozėje Lietuvai numato 3,1 proc. BVP augimą 2013-aisiais.
Sužavėjo drąsa ir nuoširdumu
"D. Grybauskaitė buvo išrinkta kaip krizių valdytoja ir savo piliečių nenuvylė, nes krizės laikotarpiu buvo tvirta valia, ryžtu ir veiksmingumu pasižyminti vadovė", - savo sveikinimo kalboje pažymėjo Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas, kartu pridurdamas, kad judviejų požiūriai ne visada sutampa.
"Visų pirma kalbant apie vienašališką biudžeto mažinimo politiką, mūsų pažiūros labai skiriasi, bet tai yra politikos ir sąžiningumo dalykai, o ją labai gerbiu todėl, kad ji yra drąsi ir nuoširdi. Ji atvirai išsako žmonėms savo poziciją ir paaiškina, kodėl mano, kad tam tikros priemonės yra būtinos ir jų reikia imtis. Jei Europoje turėtume daugiau tokia drąsa pasižyminčių vadovų, tai ES patirtume daug mažiau problemų", - kalbėjo M. Schulzas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri irgi buvo apdovanota šiuo prizu 2008-aisiais, pasveikino D. Grybauskaitę telefonu ir pažadėjo paramą Lietuvai, kai šalis primininkaus ES antrąjį šių metų pusmetį, pranešė naujienų agentūra BNS.
Prezidentė prizą dedikavo Lietuvai
Pradėjusi savo kalbą Acheno rotušėje padėka anglų ir vokiečių kalbomis prezidentė baigė padėka Lietuvos piliečiams lietuvių kalba. Valstybės vadovė sakė priimanti šį apdovanojimą ne asmeniškai, bet skirianti jį Lietuvai.
„Aš labai tikiuosi, kad šis apdovanojimas įkvėps mus visus lietuvius, kad mes esame teisūs, kad neesame tokioje blogoje padėtyje kaip kai kas norėtų, kad esame tikri europiečiai. Jau - devyneri metai mūsų narystės šioje sąjungoje. Tai yra mūsų šeima, ateitis ir mes kartu su visais europiečiais esame atsakingi už šitą ateitį", - sakė D. Grybauskaitė.
Išgirdusi daugybę pagyrimų iš Europos Parlamento pirmininko Prezidentė susikuklino: „noriu padėkoti už gražius žodžius, kuriuos per porą valandų išgirdau daugiau nei per visą gyvenimą".
Vėliau prezidentė paaiškino, kad tai nėra kažkas išskirtinio, kad „namuose gauni daugiau kritikos, o išorėje gauni daugiau pozityvių įvertinimų". Esą su tuo susiduria visi lyderiai.
Pasveikinti prezidentės atvyko garbingų svečių: Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, EP pirmininkas, buvęs šio prizo laureatas kadenciją baigęs Europos centrinio banko prezidentas Jean'as Claude'as-Trichet. Europos Komisijai atstovavo lietuvis už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta.
Tarp svečių salėje buvo ir konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius, socialdemokratai Česlovas Juršėnas ir Gediminas Kirkilas.
Karolio Didžiojo prizu yra apdovanotos ir tokios asmenybės, kaip buvęs eurogrupės vadovas Jean'as-Claud'as Junker'is, kadenciją baigęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, vienas ES kūrėjų Robertas Schumanas.
Per daugiau nei šešiasdešimt metų siekiančią prizo istoriją, jis yra įteiktas ir eurui, Europos Komisijai bei Liuksemburgo žmonėms.
J. C. Trichet: Europos ateitis yra politikų ir žmonių atsakomybė
Ceremonijoje dalyvavęs J. C. Trichet gyvai prisiminė kaip jam pačiam prieš dvejus metus buvo įteiktas šis prizas, kuris, kaip sako kadenciją baigęs Europos centrinio banko pirmininkas, „suteikia daugiau pasitikėjimo ir paskatina europietišką entuziazmą".
Kadenciją baigęs pirmininkas sutinka su D. Grybauskaite, kad Europos ateitis priklauso nuo asmeninės politikų atsakomybės, tačiau priduria, kad tai - ne viskas, ko reikia.
„Taip - ir politikų atsakomybė, ir, akivaizdu, taip ir jų gebėjimai paaiškinti žmonėms (savo sprendimus). Taip pat ir žmonės - piliečiai, vyrai ir moterys, kurie sprendžia demokratijoje. Visi kartu (yra atsakingi)", - portalui „Delfi" sakė J. C. Trichet.
Ceremonija panaši į karūnavimo
Apdovanojimo Karolio Didžiojo prizu ceremonija primena Frankų imperijos valdovo karūnavimą. Ceremonija prasidėjo ketvirtadienio rytą Šv. Mišiomis seniausioje Šiaurės Europoje Acheno katedroje, kurios koplyčioje per beveik šešis šimtmečius, nuo 936 iki 1531 metų buvo karūnuoti 30 Vokietijos karalių ir 12 karalienių.
Mišias vokiečių kalba aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Paskui ceremonija persikėlė į Acheno rotušės Karūnavimo salę.
Visame Achene viešojo transporto stotelėse, autobusuose, Reino Vestfalijos technikos universitete, kurio studentai sudaro beveik penktadalį šio jaunatviška dvasia alsuojančio miesto su maždaug 250 tūkst. gyventojų.
Kai kuriems miesto gyventojams šie plakatai buvo pirma galimybė susipažinti su Lietuva ir jos vadove nuotraukoje. "Taip, mačiau plakatus, kad bus įteiktas prizas, su prezidente. Ji- iš Lietuvos?", - neužtikrintai paklausė atstiktinis pašnekovas iš Acheno, miesto, kuris yra garsus katedra, rotuše, fontanais, šaltiniais ir kietais meduoliais, kurie vokiškai vadinasi "Printen".
Emigrantės susilaukė dėmesio
Išskirtinio dėmesio susilaukė trys pasveikinti prezidentės atėjusios Vokietijoje gyvenančios moterys - Virginija, Irena ir Rima. Emigrančių sėkmės paslaptis - atsinešti Lietuvos trispalvę į aikštę, kurioje susirinko publika pasveikinti prizo laureatės, ir kai kurie protestuoti prieš taupymą.
Atpažįstamas ženklas traukė Lietuvos politikus. Taip moterys turėjo galimybę iš arti pamatyti ne tik prezidentę, bet ir V. Landsbergį, A. Kubilių, G. Kirkilą, A. Šemetą, kurie patys prie jų priėjo.
Visos trys moterys "Delfi" sakė mylinčios Lietuvą, bet dabar nematančios galimybių ten gyventi
Paklaustos, ko tikisi iš prezidentės moterys daugiausiai kalbėjo apie švietimą ir pensijas.
"Man aktualu studentai, kurie studijuoja Lietuvoje neakivaizdžiai, kadangi mano pačios sūnus studijuoja ir niekaip negali užbaigti mokslų. Reikia mokėti už mokslą, išsilaikyti reikia, yra labai sunku, turi imti akademines ir važiuoti į užsienį uždarbiauti, ir vėl grįžti ir mokytis", - pasakojo Virginija, kuri Vokietijoje dirba „pas privatininką, kuris nuomoja butus".
Irena labiausiai norėtų, kad Lietuvoje „pagerėtų pragyvenimo lygis", padidėtų pensijos ir atsirastų darbo vietų. „Aš pati - iš Kauno tai ten baisiai sunku rasti darbo vietą. (...) ei būtų - grįžčiau, man Lietuvoje patinka gyventi", - tikino Irena.
Rimą labiausiai jaudina „seni žmonės ir pensijos". „Mano mamytė yra garbingo amžiaus, norėčiau, kad būtų daugiau pinigėlių pensininkams ir jaunoms šeimoms . Turiu porą anūkų, man rūpi anūkų ateitis. Aš atvažiavau į Vokietiją auginti anūkės, nes dukra yra ištekėjusi už vokiečio", - pasakojo Rima.
Parama kraujo vėžiu sergantiems vaikams
Prieš apdovanojimo ceremoniją Lietuvos ambasada Vokietijoje Achene surengė visą eilę Lietuvą pristatančių renginių. Per labdaros renginį, kurio metu buvo parodytas Arūno Matelio filmas "Prieš parskrendant į žemę", buvo surinkta ženkli suma pinigų vaikų ligoninei Vilniuje paremti. Aukotojų pageidavimu neatskleidžiama, kiek tiksliai pinigų surinkta.
Parama bus pervesta į Vaikų ligoninės paramos fondą ir skirta Vaikų onkohematologijos centro reikmėms. Pasak Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėjos gydytojos vaikų onkohematologės Sigitos Stankevičienės, „šios lėšos pasitarnaus ypatingoms sergančiųjų problemoms spręsti, skubios, neatidėliotinos pagalbos atvejais, kai prireikia retesnių vaistų, ir kitoms nekasdieniškoms situacijoms, kurių nuolat pasitaiko gydant onkologinėmis ligomis sergančius vaikus."