Pirmadienį apie kandidatavimą artėjančiuose rinkimuose pranešusi D. Grybauskaitė ketvirtadienį apie dvi valandas vaikštinėįo po parodą, fotografavosi su dalyviais ir jiems spaudė rankas. Atsakyti į žurnalistų klausimus D. Grybauskaitės darbotvarkėje nebuvo numatyta.
Nevieša turėjo būti ir D. Grybauskaitės diskusija su Lietuvos moksleivių sąjungos atstovais. Tačiau skardus prezidentės balsas buvo girdimas ir esant už durų.
Atsakinėdama į moksleivių klausimus, D. Grybauskaitė pasakojo ryte rijusi knygas ir iš jų mokiusis gyvenimo. Prezidentė prisiminė, kad mokykloje ypač mėgo geografiją, istoriją, fiziką bei matematiką. Šalies vadovė tvirtino mokykloje buvusi žingeidi, o prieš egzaminus bijodavusi tik pirmąsias penkias minutes. Naktimis D. Grybauskaitė nesimokydavo – verčiau atsikeldavo ir į mokslus kibdavo 4-5 val. Įprotį anksti keltis ji išlaikė iki šių dienų – Prezidentūroje darbą pradeda pusę septynių. D. Grybauskaitė pasakojo, kad mokykloje šešias dienas per savaitę žaisdavo krepšinį.
Moksleiviai klausė, kaip prezidentė susitvarko su stresu. Ši prisipažino ne raudonuojanti, o bąlanti ir akmenėjanti. D. Grybauskaitė kalbėjo, kiek ilgai trunka pasiruošimas vizitams į užsienį ar kitiems susitikimams – prieš juos reikia surinkti daug informacijos. Užtat, sakė ji, patarėjai prieš susitikimus „pastatyti ant pirštų galų“.
D. Grybauskaitė prisiminė ir sunkius laikus – pasakojo, kad tik pradėjusi dirbti, vieną kostiumėlį nešiojo dvejus metus. Šalies vadovė moksleiviams akcentavo, kad mokytis reikia visą gyvenimą – štai nepriklausomybės metais ji, pasidėjusi penkis žodynus, į lietuvių kalbą vertė ekonomikos ir prekybos terminus. Net anglų kalbos laikų sistemą prezidentė perkando pati pasidariusi laikų lentelę. Kompiuterį ji pirmą kartą pamatė 1991 m. - nuvykusi mokytis į JAV. Amerikoje prezidentė pirmą kartą išgirdo ir apie savanorystę – sovietmečiu toks reiškinys Lietuvoje nebuvo žinomas.
DELFI primena, kad D. Grybauskaitė 1983 m. baigė politinę ekonomiją tuometiniame Leningrado universitete. 1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje ji apgynė disertaciją ir įgijo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. 1992 m. Džordžtauno universitete, Vašingtone, baigė 6 mėnesių trukmės specialią programą vadovams.
Vilioja ir likti Lietuvoje, ir vykti į užsienį
Ketvirtadienį prasidėjusios parodoje dalyvauja per 190 mokymo organizacijų iš 13 pasaulio šalių. Tai Lietuvos universitetai, kolegijos, profesinės mokyklos, taip pat kalbų kursus rengiančios bendrovės, užsienio mokymo įstaigos, Lietuvos verslo įmonės, karjeros konsultantai, moksleivių ir studentų sąjungos, neformalaus švietimo organizacijos, „startuoliai“, pradėję savo verslą nuo mokyklos suolo.
Studijų parodoje vyks daugiau nei 170 edukacinių renginių, kurių metu bus pristatomos brandos ir stojamųjų egzaminų aktualijos, vyks susitikimai su Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokymo įstaigų atstovais, gerąja praktika dalinsis jaunieji verslininkai, moksleiviams prisistatys Lietuvos darbdaviai o pasirengti ateities planavimui padės karjeros konsultantai ir psichologai.
Parodos renginių tikslas – įkvėpti, motyvuoti, skatinti jaunimą mąstyti kryptingai, išgryninti savo stipriąsias puses ir geriau pažinus savo poreikius ir galimybes rinktis patinkančias specialybes ir profesijas, kurios ateityje garantuos mėgstamą darbą ar paskatins kurti nuosavą verslą.