„Norėčiau apie turinį: remiantis Kriminalinės žvalgybos įstatymu, kuris įsigaliojo 2013 m., pirmą kartą naudojama procedūra, kuomet, jeigu atsiranda įtarimų arba įvairių šešėlių, slaptosios arba teisėsaugos institucijos privalo informuoti valstybės vadovus, o jie turi atsižvelgti į informaciją ir vykdyti savo politinę pareigą – prevenciją, kad valstybės lėšos ir valstybė nebūtų išvagiama. Šią pareigą turėsiu vykdyti, nes tai yra mano pareiga“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Taip šalies vadovė atsakė į klausimą, ar ir toliau laikysis pažado netvirtinti ministrų, kurie neatleis vadinamajame „juodajame sąraše“ esančių viceministrų.
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad pažymos nėra įslaptintos nei jai, nei premjerui. Prezidentės tvirtinimu, kiekvienas politikas privalo vykdyti valstybės skaidrumo prevenciją. Tai, D. Grybauskaitės tvirtinimu, galioja ir jai, ir premjerui.
„Pasižiūrėsime“, – į klausimą, ar žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna gali toliau eiti pareigas, atsakė šalies vadovė. Trečiadienį būtent V. Jukna Prezidentūroje sulaukė daug priekaištų dėl neskaidrumo. D. Grybauskaitė nedetalizavo, kiek ministrų šiandien netvirtintų.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ketvirtadienį pareiškė, kad Vyriausybės įgaliojimų grąžinimą išrinkus naują prezidentą tėra mandagumo ir pagarbos gestas.
D. Grybauskaitė sakė nekomentuosianti „atskirų pareigūnų neraštingų pasisakymų“ – jiems esą reikėtų perskaityti Konstituciją.
Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį teigė, kad lipdant „kriminalinės“ Vyriausybės etiketę politikuojama ir taikomi dvigubi standartai. Taip jis įvertino pastaruoju metu prezidentės D. Grybauskaitės išsakomą kritiką kai kuriems Ministrų kabineto atstovams.
DELFI primena, kad Vyriausybė grąžins prezidentei savo įgaliojimus po D. Grybauskaitės inauguracijos liepos 12 dieną.
Praeitą mėnesį prezidentė patvirtino, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba jai ir premjerui pateikė pažymą apie įtartinus viceministrus. Žiniasklaidoje skelbta, kad iš viso „juodajame“ sąraše yra devyni viceministrai.
Praeitą mėnesį iš pareigų atsistatydino žemės ūkio viceministras „darbietis" Rytis Šatkauskas.
Reaguodamas į prezidentės teiginius socialdemokratas J. Sabatauskas išplatino pranešimą, kad apie „mandagumo atsistatydinimą" savo nutarime 1998 m. kalbėjo Konstitucinis Teismas.
„Šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje rėmiausi Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimu, kuriame aiškinama, kad Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas po Prezidento rinkimų nėra Vyriausybės atsistatydinimas, o daugiau mandagumo ir pagarbos gestas naujai išrinktam prezidentui. Lietuva yra parlamentinė respublika, todėl šia konstitucine procedūra tiesiog patikrinama, ar Seimas toliau pasitiki Vyriausybe; kitu atveju, Konstitucijoje būtų parašyta, kad Vyriausybė grąžina įgaliojimus ir atsistatydina", - teigia J. Sabatauskas.
„Pažymėtina, kad Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo po Respublikos Prezidento rinkimų konstitucinis reguliavimas Lietuvoje šiek tiek primena Prancūzijos III Respublikos laikų konstitucinę tradiciją, kai Vyriausybė atsistatydindavo tiek po parlamento, tiek po Prezidento rinkimų. Atsistatydinimas po Prezidento rinkimų buvo vadinamas „mandagumo atsistatydinimu“ (pranc. „démission de courtoisie“). Po „mandagumo atsistatydinimo“ Vyriausybė vėl būdavo patvirtinama iš naujo. Teigiama, kad ši procedūra prasminga dėl Vyriausybės ryšio su valstybės vadovu ir kad ji atspindi tam tikras valdymo modelio raidos tendencijas", - 1998 m. Konstitucinio Teismo nutarimą pacitavo politikas.