Antradienio rytą šalies vadovei išsiųstame kreipimesi teigiama, kad Seimo priimtas įstatymas remiasi lyčių papildomumo, o ne lyčių lygybės principu, kuris yra būdingas ortodoksinių religijų įtaką patiriančioms valstybėms. Kreipimosi autoriai teigia, kad toks principas leidžia perkonstruoti šalyje veikiančią pagalbos šeimoms sistemą ir diskriminuoti šeimas, kuriose dėl vienos ar kitos priežasties nėra vyro ir moters papildomumo - vienišų tėvų šeimos, išsiskyrusios motinos ar tėvai, našliai ir t. t. Anot pasirašiusiųjų, tokia diskriminacija prieštarauja Lietuvos Konstitucijai ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijai.
Pasak Lygių galimybių plėtros centro ekspertės dr. Margaritos Jankauskaitės, kai susilauki vaikų (nesvarbu - santuokoje ar ne), tikiesi, kad valstybė, ypač tokia, kurios populiacija tirpsta bene sparčiausiai pasaulyje, atliks namų darbus: parems šeimą suteikdama kokybiškų viešųjų paslaugų, kurios padeda derinti privačius ir profesinius įsipareigojimus, užtikrins visaverčio vaikų ugdymo galimybes ir sveikatos apsaugą.
„Tikiesi, kad įstatymų kūrėjams užteks padorumo nesikišti į asmeninį žmonių gyvenimą ir nurodinėti, ką turėtų laikyti šeima, kuo rūpintis ir mylėti. Tai, kad Seimo nariai balsavo už tokį įstatymą, rodė, kad ne šeimų gerovė, o poreikis rūšiuoti žmones yra pagrindinis priimamų sprendimų variklis“, - sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.
Prezidentei raštą išsiuntę akademikai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai primena, kad priėmus šį įstatymą, mokesčių mokėtojų pinigai būtų skiriami organizacijoms, siejamoms su Romos Katalikų bažnyčia. Anot jų, jokios kitos šeimai paslaugas teikiančios organizacijos neatitiktų įstatyme numatytos šeimos instituto „stiprinimo“ vizijos, kadangi jos palaiko lyčių lygybę, o ne papildomumą.
„Lietuvoje įstatymas priimtas praėjus keliems mėnesiams nuo Europos Sąjungos Teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta, kad bendroji mokesčių išlyga, taikoma Romos Katalikų Bažnyčiai Ispanijoje, yra laikytina neteisėta valstybės pagalba. Tikėtina, kad šis sprendimas turėtų tapti sukrėtimu ir Lietuvoje. Nors Bažnyčios biudžeto planavime gali atsirasti spraga, tačiau priėmus Šeimų stiprinimo įstatymą, katalikiškos šeimų organizacijos lėšų gautų jau tiesiogiai iš valstybės. Tai irgi būtų paslėpta diskriminacija ir neskaidrus valstybės lėšų planavimas. Juk yra aišku, apie kokias organizacijas kalbama, kai įstatyme minimas lyčių papildomumas, o ne lyčių lygybė, akcentuojamas dorovingumas ir prokreacinė bei dvasinė šeimos funkcijos“, - sako kreipimąsi į Prezidentę pasirašiusi dr. Laima Vaigė.
Seimas Šeimos stiprinimo įstatymą priėmė praėjusį ketvirtadienį. Už jį balsavo 60 Seimo narių, 5 buvo prieš ir 9 parlamentarai susilaikė. Įstatymas priimtas vos per kelias savaites nuo Seimo rudens sesijos pradžios.