Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Jungtinės Valstijos ir NATO aiškiai demonstruoja Rusijai, jog Baltijos jūros regione ji nešeimininkaus.
„Norėčiau pasakyti, kad iš karto, kai tik prasidėjo pagal tarptautinius pačios Rusijos įsipareigojimus iš anksto nepaskelbtos karinės pratybos Kaliningrade prie Lenkijos ir Lietuvos sienų, naudojant ginklus, kurie pratyboms nepriskiriami, bei žvalgybos lėktuvus, kurie pratyboms niekada anksčiau nebuvo naudojami, buvo visiškai aišku, kad saugumo situacija Baltijos jūroje ir prie mūsų Baltijos šalių sienos pradėjo darytis sudėtingesnė“, - telefonu iš Briuselio DELFI sakė D. Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, situacijos rimtumą iškart įvertino ne tik Lietuva ir Lenkija, bet ir Švedija, Danija, Estija, Latvija, Suomija.
„Mes tai vertiname kaip grėsmę savo regione, kaip grėsmės eskalaciją ir kaip mėginimą demonstruoti brutualią, nepamatuotą jėgą vien už tai, kad mūsų regionas buvo aktyvus palaikant, matyt, Ukrainą“, - sako prezidentė.
D. Grybauskaitės teigimu, dėl tos priežasties iš karto buvo susisiekta su atitinkamomis NATO struktūromis ir prašyta įvertinti saugumo situaciją Baltijos jūros regione. Į Aljansą buvo kreiptasi ir dėl 4 NATO sutarties straipsnio, kad būtų pradėtos konsultacijos.
„Taigi labai džiaugiuosi, kad NATO ir JAV sureagavo greitai“, - teigia D. Grybauskaitė, pridurdama, kad Baltijos oro erdvės stebėjimo misiją dabar užtikrins „pakankamai didelis naikintuvų kiekis“.
Klausiama, ar sustiprinta Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo misija turėtų signalizuoti Rusijai, kad Baltijos jūros regionas Aljansui yra svarbesnis nei ji galvoja, prezidentė teigė mananti, kad tai turėtų būti rimtas signalas Rusijai.
Pasiteiravus, kaip vertina JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos naujųjų demokratijų programos vadovo Januszo Bugajskio siūlymą po Ukrainos įvykių prašyti Lietuvoje dislokuoti raketų „Patriot“ baterijas, prezidentė sakė, kad kol kas tai nediskutuojama.
„Kol kas tokių klausimų mes nediskutuojame, oro policijos Baltijos regione pakanka. Kituose regionuose Lenkija ir kitos valstybės imasi atitinkamų priemonių, kokių reikia. Bet kokiu atveju noriu pasakyti tik viena – tai, kokios bus priimtos papildomos saugumo priemonės, tikrai viešai nediskutuosime, o informuosime visuomenę tik tada, kai tai įvyks. Nes tai, galų gale, yra karinio saugumo dalykai“, - DELFI sakė D. Grybauskaitė.
DELFI primena, kad saugumo situacija Baltijos jūros regione pablogėjo Rusijai okupavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir prie Baltijos valstybių ir Lenkijos sienų surengus nepaskelbtas karines pratybas.
Šią savaitę NATO surengė skubių posėdžių, Lenkijai pareikalavus pasikonsultuoti dėl 4-ojo straipsnio, kai Ukrainoje vyksta krizė, prorusiškos jėgos de facto kontroliuoja visą Krymo pusiasalį.
Pagal Šiaurės aljanso sutarties 4-ąjį straipsnį bet kuri NATO narė gali reikalauti konsultacijų, jeigu, jų nuomone, gresia pavojus jų teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Jungtinės Valstijos yra dislokavusios maždaug 10 savo karo lakūnų Lenkijoje, kur jie dalyvauja kariuomenės apmokymuose, o NATO jau dešimt metų patruliuoja oro erdvėje virš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.
Iki ketvirtadienio JAV kariai patruliavo su keturiais naikintuvais F-15 C „Eagle". Misija vykdoma iš Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose.