Kreipdamasi į savanorius minėjime prie Seimo, prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino juos svarbia grandimi tarp visuomenės ir kariuomenės, ir pabrėžė indėlį pritraukiant jaunuolius į kariuomenę, atnaujinus šauktinų kvietimą.
„Šiandien Lietuvai savanoriai reikalingi kaip niekada“, - kalbėjo prezidentė.
Pasak Prezidentės, ginti Tėvynės nuo sovietų agresoriaus prieš ketvirtį amžiaus pakilo tūkstančiai žmonių – iš įvairiausių Lietuvos vietų, skirtingų profesijų, patirties ir amžiaus. Ir nors tik dalis pirmųjų savanorių buvo įgiję kariškos patirties, visi jie buvo pasirengę kovoti už Lietuvos laisvę.
„Priesaikos broliai turėjo vieną tikslą: neleisti priešo desantininkams, tankams ir šarvuočiams sunaikinti mūsų Nepriklausomybės. Nė vienas nežinojo, ar sugrįš į namus. Toks pasiaukojimas yra įkvepiantis pavyzdys, be kurio sunku įsivaizduoti ir šiandieninę kariuomenę“, – sakė šalies vadovė.
Prezidentė pabrėžė, kad Krašto apsaugos savanorių pajėgos ne tik vienija Lietuvos kariuomenę ir mūsų šalies visuomenę, bet ir sėkmingai dalyvaudamos tarptautinėse operacijose bei padėdamos gyventojams daug nuveikia telkiant naujuosius šauktinius.
Valstybės vadovė Lietuvos savanoriams palinkėjo visada išlikti pavyzdžiu, kuriuo norėtų sekti visi mūsų šalies žmonės.
Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis sakė, kad savanorių vardas Lietuvos istorijoje įrašytas aukso raidėmis. Kreipdamasis į renginio dalyvius jis kvietė stiprinti valstybę ir jos sąžiningumą. „Reikia stiprinti mūsų valstybę visais frontais ir švietime, ir socialiniuose reikaluose, ir galų gale sąžiningume. Lietuva – tai sąžinė. ...&) Jeigu bus sąžinė – bus ir Lietuva. Stiprinkime šią savo jėgą, auklėkime jaunimą šia dvasia“, – ragino V. Landsbergis.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, kad savanoriška tarnystė Tėvynei yra Lietuvos pasididžiavimas. „Jūsų motyvacija, profesionalumas, Tėvynės meilė yra galingiausias ginklas, ginant mūsų valstybę. (...) Dėkoju ir didžiuojuosi, kad esate, kad būsite, kad savo pavyzdį teikiate jauniems“, – sveikindamas su švente sakė J. Olekas.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas tvirtino, kad dabartinės savanorių pajėgos yra vertinamos ir patikimos. „Jūs buvote ir esate, būsite Tėvynės meilės, pilietiškumo ir kilnumo pavyzdys visiems Lietuvos piliečiams ir kariams. Šventės proga norėčiau palinkėti niekada nesuklupti ir likti ištikimiems savo apsisprendimui Lietuvai ir jos žmonėms“, – sakė J. V. Žukas, dėkodamas savanoriams už ištikimą ir nesavanaudišką tarnybą.
Renginyje buvo pagerbta ir apdovanota geriausia 2015 metų KASP kuopa, parodžiusi geriausius kovinio rengimo ir karių savanorių lankomumo rezultatus.
2015 metų KASP geriausia kuopa tapo Žemaičių apygardos trečiosios rinktinės 302-oji pėstininkų kuopa. Gargždų kuopoje šiuo metu tarnauja 105 kariai savanoriai, iš kurių 9 merginos. Renginio metu šiai kuopai buvo įteiktas pereinamasis apdovanojimas – atkurtas istorinis XIV a. kalavijas.
Iškilmingoje ceremonijoje tylos minute pagerbti visi kariai savanoriai ir valstybės pareigūnai, žuvę už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Renginio metu buvo iššautos 3 salvės, viena iš jų buvo skirta Krašto apsaugos savanorių pajėgoms.
Vėliau iškilmingas minėjimas persikėlė į Seimą.
„Faktas, kad Lietuvoje yra tiek daug piliečių, kurie supranta asmeninio indėlio naudą ir reikšmę, kurie vadovaujasi ne tik personaliniais, bet visų pirma valstybės interesais – labai stiprus. Labai reikšmingas ir iškalbingas, džiuginantis ir skelbiantis, kad mums rūpi. Kad mes pasiruošę“, - Kovo 11-osios Akto salėje sveikindamas susirinkusiuosius sakė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas.
Karius taip pat sveikino ir apdovanojimus teikė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas,
Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika, KASP vadas plk. Arturas Jasinskas.
Garbės savanoris, pirmasis Savanorių vadas atsargos pulkininkas Jonas Gečas priminė, kad savanorių pajėgos prieš 25-erius metus gimė būtent Seimo rūmuose: „Labai teisingi žodžiai buvo užrašyti 1991 metais ant barikadų prie Seimo – „Lietuvos širdis“ (...), nes čia tuomet iš tiesų buvo laisvės oazė“.
Trijų Baltijos šalių atstovai tradiciškai pasirašė savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą, kuris numato Lietuvos, Estijos ir Latvijos savanorių pajėgų bendradarbiavimą karinio rengimo, sporto ir kultūrinėse srityse.
Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo įkurta 1991 metų sausį, netrukus po kruvinų sovietų atakų Vilniuje, kai buvo bandoma nuversti nepriklausomybę paskelbusią valdžią.
1998 metais Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo reorganizuota į Krašto apsaugos savanorių pajėgas.