Svarbiausi pranešimo akcentai:
- Pabrėžė valstybės valdymo sumaištį ir neapibrėžtumą: stringa urėdijų reforma, Seimas ir savivaldybės nori palikti vidaus sandorius, aukštojo mokslo reforma primena nekilnojamojo turto dalykas, o bendrojo ugdymo reforma pradėta nuo siekio trumpinti mokinių atostogas.
- Darbo kodekso pataisos priimtos politinę atsakomybę perkėlus Trišalei tarybai, nors, galiausiai, pritarta daugeliui prezidentės pataisų. Politinės atsakomybės kratymąsi prezidentė pabrėžė kaip blogybę.
- Netiesiogiai minėjo didžiausią korupcijos bylą, sakydama, kad kai kam tarnavimas koncernui ir valstybei atrodė savaime suprantama. Bet pasiryžimas nenutylėti tiesos situaciją keičia.
- Džiaugėsi vaikų nemušimo įstatymu, norėtų, kad vaiko teisių apsaugos reforma įgautų pagreitį.
- Kova su alkoholizmu svarbi, bet ji turi telkti, o ne skaldyti.
- Nepritaria PVM lengvatos šildymui ir karštam vandeniui panaikinimui.
- Mokesčių perstumdymas socialinio teisingumo nepridės.
- Lietuvai reikia stiprios partinės sistemos, kitaip, klestės populizmas.
- Strateginėms reformoms reikia susivienyti taip, kaip susivienijome dėl gynybos.
- Apkaltino valdžią 4 pasikėsinimais į žodžio laisvę, nors žiniasklaida yra ginklas, tėvynės sargas ir tiesos kardas bei neretai paskutinis ginklas kovoje su korupcija.
D. Grybauskaitė pranešimą pradėjo sakydama, kad gyvename tokiu nepaprastu laiku, kai į mūsų dabartį atkakliai beldžiasi ir istorija, ir viso šiuolaikinio pasaulio globalūs iššūkiai.
Prezidentė priminė artėjantį 1918 m. atkurtos valstybės šimtmetį, jos teigimu, Vasario 16-osios karta išplėšė mūsų valstybę iš nebūties ir ėmė kurti naują, modernią Lietuvą. Pasak D. Grybauskaitės, tuomet minėdama dvidešimtmetį šalis buvo pažengusi stebėtinai toli.
„Jeigu nebūtų anuomet brutaliai sustabdyta ir naikinta, šiandien gyventume valstybėje, kuriai nereikėtų vytis prarasto laiko", - teigia prezidentė.
Peršokusi į šiuolaikinę Lietuvą prezidentė sako, kad nėra kitos jėgos, galinčios paspartinti šalies pažangą, kaip mes patys. Jos teigimu, nėra ir kito laiko, kaip tik tas, kuriame gyvename.
„Pernai per šalį nuvilnijo teisingumo, perspektyvų, ekonominės gerovės, drąsių ir ilgai lauktų permainų viltis. Ją tauta siejo su atsinaujinusiu Seimu, su profesionalų Vyriausybe", - sako šalies vadovė.
„Pasikeitė daugumos partijų vadovybės. Tai kėlė sėkmingesnio ir saugesnio gyvenimo lūkestį. Taip pat ir skaidresnio: jau per pirmąjį naujos valdžios šimtadienį pasibaigė kai kurių amžinų vadovų era „Lietuvos geležinkeliuose“ ir dar dešimtyje įstaigų, - pridūrė D. Grybauskaitė.
Ji sako, kad atrastas Nepriklausomybės atkūrimo akto originalas dar labiau pakurstė valstybinį pasididžiavimą, o profesoriaus Liudo Mažylio atkaklumas visiems priminė apie asmeninio apsisprendimo ir iniciatyvos galią.
Paskui prezidentė perėjo prie šiuolaikinės politikos reikalų. Ji sako, kad iš viešojo sektoriaus reformos žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, kad nauja valdžia neapsistatys tik savais, bus atspari siaurų interesų grupių lobizmui, kad pertvarka nesibaigs keliais sumažintais etatais ir šimtaprocentiniais priedais prie kai kurių pareigūnų atlyginimų.
„Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą", - mano šalies vadovė.
Sukritikavo valstiečius
Prezidentė kalbėdama kritikavo valdančiuosius, sakydama, kad stringa urėdijų reforma, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas.
„Politinė atsakomybė – tai ne atskiri sektoriniai perstumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų strateginių sprendimų visumą. Jiems priimti reikalingos politinės valios nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudodemokratija. Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ar drąsos, bet ir proto",- sako D. Grybauskaitė.
Paminėdama Trišalę tarybą prezidentė atkreipė dėmesį į iškreiptą politinį procesą, kai buvo priimamos Darbo kodekso pataisos. Tuomet valdantieji pritaikė principą, kad Seime bus priimamos tik tos pataisos, kurios sutartos Trišalėje taryboje, tačiau pataisos buvo priimamos naujam socialdemokratų jau priimtam Darbo kodeksui, todėl derybos neprasidėjo nuo balto popieriaus lapo.
Pasišaipė iš 10 dienų atostogų trumpinimo
Prezidentė taip pat kalbėjo apie problemas švietimo srityje.
„Visi vienu balsu kartojame – nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu. Tai – emigracijos, socialinės atskirties, mažėjančių investicijų, ūkio stagnacijos ir korupcijos priežastis", - sako D. Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, visose rinkimų programose ir Vyriausybės veiksmų plane švietimo sistemos pertvarka įvardinta kaip prioritetų prioritetas. Atrodė, dėl to jau pasiektas ir platus politinis sutarimas.
Šalies vadovė sako, kad turime skubiai keisti mokytojų rengimo sistemą, peržiūrėti vaikų ugdymo ir besidubliuojančias studijų programas, finansavimo modelius. Švietimo įstaigų tinklą sutvarkyti taip, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas visiems.
„Kad baigtųsi vaikų segregacija ir šešėlinės pamokos, profesinis mokslas atitiktų šalies ekonominius poreikius, o universiteto diplomas atgautų vertę", - teigia prezidentė.
„Ką pirmiausia girdime? Vietoj kokybinių pertvarkų – 10 dienų pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai", - pridūrė D. Grybauskaitė.
„Panašu į reformos imitaciją", - reziumavo šalies vadovė, pridūrusi, kad neapibrėžtumas ir chaosas pasmerkia reformą jai net neprasidėjus.
Ji minėjo ir politinės valios stoką, murkdymąsi smulkmenose. Pasak prezidentės, bebaimius sprendimus gali daryti tik laisva, nesusisaisčiusi ranka: „Kai ją vedžioja nematomi interesai, net vieno direktoriaus pakeitimas tampa sudėtingesnis nei visa šimtmečio kultūrinė programa".
Paminėjo didžiausią korupcijos bylą
Prezidentė užsiminė ir apie didžiausią Lietuvos korupcijos bylą, kurioje „MG baltic" koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis įtariamas papirkęs politikus: buvusį Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį ir dar du liberalų politikus bei buvusį Darbo partijos vicepirmininką Vytautą Gapšį.
„Tarnavimas valstybei ir tuo pačiu metu koncernui irgi kai kam atrodė visiškai suderinami dalykai, kol atsirado valios nenumarinti tyrimo, nenutylėti tiesos", - pažymėjo prezidentė.
Ji kalbėjo apie teisinę sistemą, pasitikėjimą teismais. Pasak prezidentės, kai žmonės mato įdirbį, tai ir pasitiki.
„Teisingumo jausmas sustiprėtų, jeigu nustotų buksuoti neteisėto praturtėjimo tyrimai. Konstitucinio Teismo sprendimas išsklaidė abejones – gyvenimas ne pagal pajamas nusipelno baudžiamosios atsakomybės. Taigi policijai, mokesčių inspektoriams ir prokurorams nėra priežasčių delsti"", - sako šalies vadovė.
Ji siūlė didinti ir mokestines baudas už neaiškios kilmės turtą ir pajamas bei milijoninių mokesčių vengimą. „Jos negali būti tokios pat kaip už smulkią vagystę", - sako prezidentė.
Kas geriausia dovana valstybės šimtmečiui?
D. Grybauskaitė priminė ir reikiamus pokyčius vaistų rinkoje, kurioje jau ilgą laiką balansuojama tarp farmacininkų godumo ir vaistų neįperkančio žmogaus.
„Jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos stuburas atlaikys spaudimą, o Konkurencijos tarybos bei Valstybės kontrolės rekomendacijos bus įgyvendintos, kainų svertai pagaliau pakryps žmogaus naudai. Ir korupcijos šioje gyvybiškai svarbioje srityje liks mažiau", - mano prezidentė.
Apskritai D. Grybauskaitės nuomone, geriausia dovana valstybės atkūrimo šimtmečiui būtų visuotinis nepakantumas korupcijai.
Sukritikavo draudimų politiką
Tačiau prezidentė teigia, kad pamažu viskas krypsta į gera: mažiau abejingumo, daugiau dėmesio. Ji paminėjo vaiko teisių apsaugą, kur pagaliau susitarta, kad vaikų apklausos vyks su psichologais. Ją džiugina ir tai, jog žmonės ryžtasi tapti globėjais, kuriasi nauji dienos centrai, vis išradingesni projektai, gelbstintys nuo pražūtingų rizikų.
D. Grybauskaitė prisiminė, kaip sunkiai buvo išspaustas parašas po pasižadėjimu, kad negalima mušti vaikų. Ji siūlė, kad vaikų teisių apsaugos sistemos pertvarka jau įgautų pagreitį.
Palietusi kovos su alkoholio vartojimu temą D. Grybauskaitė priminė, jog tikslas būtų ne skaldyti, o telkti visuomenę. Jos manymu, nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų.
„Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – paprastas kelias, tačiau jis veda į šešėlį ir pogrindį", - teigė šalies vadovė.
Pasipiktino, kaip priiminėjamos Darbo kodekso pataisos
D. Grybauskaitė palietė ir Darbo kodekso temą, kuri buvo tapusi jautriu politiniu klausimu Lietuvoje.
„Kaip nutiko su Darbo kodeksu. Rinkimų įsipareigojimas subalansuoti darbo santykius taip, kad nenukentėtų darbuotojo saugumas, buvo deleguotas Trišalei tarybai, permetant politinę atsakomybę kitiems. Nors galiausiai kodeksas buvo dalinai pataisytas, įtraukiant daugumą mano teiktų pasiūlymų, jį vetuojant anksčiau", - sakė D. Grybauskaitė.
Ji pabrėžė, kad žmonių gyvenimo nepagerins ir PVM lengvatos šildymui naikinimas. Kaip žinoma, valdantieji nuo birželio mėnesio panaikino šią lengvatą.
„Daug šalies gyventojų ir taip neišgali susimokėti komunalinių mokesčių, sulig šildymo sezonu šiluminis skurdas dar padidės, kelis kartus išplėsdamas potencialių pašalpų gavėjų ratą", - sako D. Grybauskaitė.
Kalbėdama apie mokesčių reforma, prezidentė sakė, kad mokesčių perstumdymas, iš vienų atimant ir dovanojant kitiems, socialinio teisingumo nepridės.
„Neparuoštų reformų manija gali virsti išsiilgtų pokyčių parodija. Stumdoma atsakomybė prognozuoja netesėtų politinių pažadų sezoną ir veiklos imitaciją", - teigia šalies vadovė.
Lietuva dar niekad neturėjo tiek draugų
D. Grybauskaitė sako, kad Lietuvai reikia stiprios partinės sistemos, todėl, jos nuomone, dabar pats laikas investuoti į partijų kokybę. Tačiau, akivaizdu, kad šalies vadovė gana teigiamai vertina kai kurių partijų vadovybės atsinaujinimą ir sieja su tuo atsinaujinimo lūkestį.
Kai populizmą pakeis atsakingos politinės jėgos, tuomet, anot D. Grybauskaitės, nebus ir žmonių nerimo nei dėl ekonominių ar socialinių grėsmių, nei dėl Rusijos invazijos, terorizmo ar Europos Sąjungos ateities.
Beje, šalies vadovė pažymėjo, kad gynybos klausimais Lietuvoje visi susivienijome, tad taip esą reikia daryti visais kitais strateginiais klausimais.
„Žvelgiant iš šimtmečio perspektyvos, Lietuva dar niekada neturėjo tiek daug draugų. Šiemet sulaukėme istorinio palaikymo: dislokuotas Vokietijos vadovaujamas NATO sąjungininkų batalionas, kuriame net 7 valstybių kariai. Atvyko ir JAV sunkioji karinė technika. Visa tai kilstelėjo mūsų šalies gynybinį atgrasymą į aukštesnį kokybinį lygį. Nepaisant esamų saugumo garantijų, neturime sustoti – reikia siekti greitesnio NATO sprendimų priėmimo proceso, dar tvirtesnių gynybos planų, bendros oro gynybos", - sako D. Grybauskaitė.
„Šiandien demokratiją ginantis pasaulis jau aiškiai supranta, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kaupiasi būtent mūsų regione: Kaliningrado srities militarizavimas, agresyvios puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad“, geopolitiniu ginklu pavirtusi Astravo atominė jėgainė", - pridūrė šalies vadovė.
Ji taip pat priminė, kad ir Lietuva nėra tik saugumo vartotoja, o kaip tik pasaulio karštuosiuose taškuose padeda užtikrinti ilgalaikę taiką, yra strateginė Ukrainos ir Gruzijos partnerė, talkina kovoje su migracijos krize, aktyviai dalyvauja globalioje antiteroristinėje koalicijoje.
4 pasikėsinimai į žodžio laisvę
D. Grybauskaitė neužmiršo paminėti ir politinės valdančiųjų trumparegystės kėsinantis į žodžio laisvę.
„Nors Lietuva didžiuojasi atvira visuomene, Lietuvos demokratijos tėvo Kazio Griniaus metinės palydėtos net 4 pasikėsinimais į žodžio laisvę. O juk kaip ir prieš šimtą metų žiniasklaida yra mūsų ginklas, tėvynės sargas ir tiesos kardas. Neretai – vienintelis valstybės ramstis, kovojant su korupcija, informacinėmis atakomis, socialiniu nejautrumu", - pabrėžė prezidentė.
„Lietuvos „elfai“, stabdantys priešiškus „trolius“ ir melagingas naujienas virtualioje erdvėje, sulaukė net tarptautinio dėmesio, nes jie užtikrina saugumą ir atsparumą realiu laiku. Laisva, saugi žiniasklaida ir sąmoningi piliečiai – tai priešakinė linija jau vykstančiame informaciniame kare", - sako prezidentė.