Šalies vadovė neužmiršo ir vadinamojo karo su Darbo partija, po kurio itin sumažėjo D. Grybauskaitės populiarumas. D. Grybauskaitė sako, kad kova su korupcija ir politinės sistemos skaidrinimas jai yra savotiška raudona linija, einanti per visus prezidentavimo metus. Pasak prezidentės, ketvirtaisiais metais jai teko pasakyti „ne“ perkamai demokratijai.
„Politinės sistemos skaidrinimas ir kova su korupcija – tai eina lyg raudona linija per visą mano kadencijos laikotarpį. Šie metai pasižymėjo ypatingais akcentais, ypač turint galvoje buvusius rudens rinkimus ir naujos koalicijos formavimą, kur teko pasakyti perkamai demokratijai „ne“. Teko griežtinti atsakomybę už rinkėjų papirkinėjimą“, - sakė prezidentė, priminusi, kad atitinkamas pataisas siūlė Seimui, kuris į jos siūlymus atsižvelgė.
Tiesa, savo kalboje prezidentė apskritai neištarė pavadinimo – Darbo partija – motyvuodama tuo, kad penktadienį laukia teismo nuosprendis vadinamojoje „juodosios buhalterijos“ byloje, todėl reikšdama savo nuomonę ji galėtų būti apkaltinta siekiu daryti įtaką galutiniam verdiktui.
Nevaikščios gatvėje klausinėdama, kaip elgtis
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje paaiškėjo dar vienas klausimas, į kurį D. Grybauskaitė neturėjo galutinio atsakymo. Šalies vadovė nenorėjo aiškiai pasakyti, ar ketina kandidatuoti ateinančiuose prezidento rinkimuose, kurie vyks 2014-aisiais.
Klausiama apie savo apsisprendimą, D. Grybauskaitė vis kartojo, kad tai nulems Lietuvos žmonių nuomonė.
„Aš manau, kad nulems Lietuvos žmonės ir Lietuvos žmonių nuomonė“, - teigė prezidentė.
Paprašyta patikslinti, ji kartojo panašų sakinį: „Aš patikslinsiu dar kartą tą patį – ar aš dalyvausiu kokiuose nors rinkimuose, priklausys nuo Lietuvos žmonių nuomonės“.
Perklausta dar kartą, kaip sužinos visuomenės nuomonę, D. Grybauskaitė užtikrino, kad gatvėje žmonių neklausinės, kaip jai pasielgti. Jos teigimu, visuomenės nuomonę jai praneš Lietuvos žiniasklaida, užsakydama apklausas.
„Aš pasakiau, kad mano ateitis priklausys nuo žmonių nuomonės. Tai nereiškia, kad aš būtinai pati atsistojusi gatvėje klausinėsiu“, - sakė D. Grybauskaitė.
Pabaksnojo Vyriausybę
Pradėdama specialiai surengtą spaudos konferenciją šalies vadovė akcentavo, kad Lietuva atsitiesė po ekonominės krizės ir yra tarp greičiausiai ekonomiškai augančių Europos valstybių.
„Pirmiausia, pirmoji grupė – ekonominio ir finansinio stabilumo Lietuvoje užtikrinimas, į ką turėčiau įtraukti toliau suvaldytą valstybės finansų situaciją, užtikrintas ekonomikos augimas. Noriu pasidžiaugti, kad Lietuva yra tarp greičiausiai augančių Europos Sąjungos valstybių iki šiol“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D. Grybauskaitė.
Jos teigimu, ekonomikos atsigavimo rezultatai sudarė sąlygas atstatyti sumažintas krizės laikotarpiu pensijas bei pradėti didinti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA). Kaip žinoma, nuo šių metų pradžios MMA padidėjo nuo 850 litų iki 1000 litų iki mokesčių.
Šalies vadovė taip pat priminė, kad ji dėjo dideles pastangas išsiderėti kuo didesnę Europos Sąjungos paramą 2014-2020 metams. Ateinančioje finansinėje perspektyvoje Lietuva išsiderėjo 44,5 mlrd. litų paramą. D. Grybauskaitė akcentuoja, kad tai 4 mlrd. litų daugiau nei 2007-2013 metais.
„Šioje rubrikoje daug dėmesio buvo skiriama nedarbo mažinimui, ypač jaunimo. Raginau Vyriausybę priimti specialią programą“, - sakė prezidentė.
D. Grybauskaitė sako, kad jau laikas galvoti apie laipsnišką atlyginimų atstatymą, ypač po Konstitucinio Teismo sprendimo. Pasak prezidentės, Vyriausybė šiuo atveju įpareigota apsispręsti iki šių metų spalio mėnesio.
„Taip pat lieka įsiskolinimas – ko mūsų Vyriausybė nepadarė – pagal mūsų įsipareigojimą finansinio stabilumo įtvirtinimui, Vyriausybė iki šiol nepateikė Seimui specialaus konstitucinio lygmens įstatymo dėl finansinės drausmės. Mes jau vėluojame vykdyt savo įsipareigojimus“, - priminė prezidentė.
Kalbėdama apie Algirdo Butkevičiaus Vyriausybę apskritai, prezidentė pareiškė, kad ministrų kabinetas užstrigo pažadų stadijoje.
„Kol kas matome, kad daugelis strateginių sprendimų atidėti rudeniui. Ir labai kol kas panašu, kad pažadų ir ketinimų stadija yra nepraėjusi. Vyriausybė užtruko šiek tiek pažadų ir ketinimų stadijoje“, - teigė prezidentė.
Regi monopolizaciją šilumos ūkyje
Dar viena D. Grybauskaitės dėmesio sritis – energetika. Šioje srityje prezidentė pirmiausia aiškino besidžiaugianti, kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė tęsia buvusio ministrų kabineto pradėtą suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą.
„Jau naujasis laivas, kuris pradėtas statyti Pietų Korėjoje, 2014 metų rugsėjį-spalį pasieks Lietuvą. Taigi alternatyvus dujų tiekimas tampa vis svarbesnis, ypač turint galvoje ir girdint, kad Rusija gali didinti mums tiekiamų dujų kainą. Todėl ir vykau į Norvegiją ir JAV kalbėtis dėl alternatyvios dujų tiekimo galimybės – tame tarpe iš JAV skalūninių dujų tiekimo“, - teigė prezidentė.
Anot D. Grybauskaitės, ne be ankstesnių pastangų pradėjo veikti biokuro birža, nors joje yra mažai dalyvių.
„Didėja ir konkurencija šilumos ūkyje, nors ji nėra visiškai išspręsta. O didėja todėl, kad įsigalioja nedidelės įstatymų pataisos, kur gali vis daugiau atsirasti dalyvių – tai yra leidžiami nepriklausomų šilumos dalyvių prisijungimai“, - teigė šalies vadovė.
D. Grybauskaitė iš dalies prisiima laurus už šilumos kainų metodiką, tvirtinamą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK), kuri esą lėmė, jog šilumos kainos gyventojams bent jau nedidėjo. Tiesa, ji pripažino, kad šioje srityje esame gana atsilikę, nes šiluma pas mus daugiausia gaminama iš dujų, o ne iš atliekų.
Ji suabejojo Vyriausybės pastangomis skirti dėmesį vien tik biokurui. Anot prezidentės, tokia koncentracija į vieną sritį didina monopolizacijos grėsmę. „Juo labiau, kad mes turime vieną įmonę „Bionovus“, surištą su „Icor“, kuri užima 46 proc. rinkos jau dabar net neįsigaliojus tokiam įstatymui. Problema ne tiek biokuro vystymas, kiek kova su rinkos monopolizacija“, - teigė prezidentė.
Netiesiogiai užsiminė apie kovą su Darbo partija
Savotiška raudona linija, žyminčia visą kadenciją, D. Grybauskaitė įvardijo kovą su korupcija ir politinės sistemos skaidrinimą. Ji pažymėjo, kad šis politinis sezonas buvo aktyvus ta prasme, jog teko pasakyti „ne“ perkamai demokratijai.
Kaip žinoma, po Seimo rinkimų DELFI paviešino Darbo partijos būstinėje Gedimino prospekte vykusio pokalbio įrašą, kuriame nufilmuotos derybos dėl įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų balsavimo už Darbo partiją. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip tariamasi dėl kalinių paramos „darbiečiams“, o konkrečiai – Vilniaus vicemerui Jonui Pinskui ir jo žmonai Živilei.
Prezidentė D. Grybauskaitė po Seimo rinkimų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris išaiškino, jog kai kurių Darbo partijos narių galutinis vietos nustatymas prieštaravo Seimo rinkimų įstatymui. Tai lėmė, jog J. Pinskus, Ž. Pinskuvienė ir Jolanta Gaudutienė nebegalėjo būti laikomi išrinktais Seimo nariais.
Kiek vėliau D. Grybauskaitė priešinosi Darbo partijos dalyvavimui valdančiojoje koalicijoje ir pasiekė, kad teisiami jos nariais nepaklius į Vyriausybę.
Kovos su korupcija srityje prezidentė sau priskiria ir kovą su neteisėtu praturtėjimu. Šiuo metu, anot prezidentės, vyksta apie 160 ikiteisminių tyrimų, 20 bylų jau yra teismuose.
„Jokių išimčių čia nėra, tame tarpe tiriami ir politikai“, - teigė D. Grybauskaitė.
Ji paminėjo ir sveikatos įstaigų vadovų rotaciją, kuriai esą buvo stipriai priešinamasi.
Teismų pertvarkos srityje, D. Grybauskaitė minėjo teismų sujungimą, teismų vadovų rotaciją, teisėjo vardą pažeminusių teisėjų atleidimą.
Pasiekimai užsienio politikoje
Užsienio politikos srityje D. Grybauskaitė jau ne pirmą kartą prisiminė, kad NATO parengė realius gynybos planus Baltijos valstybėms. Prezidentė akcentavo, kad Lietuvoje pradėjo veikti NATO Energetinio saugumo centras, įsibėgėjo Tarptautinio branduolinio saugumo centro veikla Lietuvoje.
Prezidentė prie savo darbų įvardiją susitarimą su Italija dėl tarpukario ambasados „Villa Lituania“, kai Italija už nusavintą ambasadą skyrė „Blumenstihl“ patalpas Romos centre.
Savo pasiekimais D. Grybauskaitė laiko ir tai, jog mūsų šalis pakviesta pradėti derybas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Pasak prezidentės, tai jau trečias Lietuvos bandymas.
„Taip pat noriu pasidžiaugti, kad Lietuvos indėlis siekiant ekonominio stabilumo ir vienybės buvo įvertintas vadinamuoju politikos oskaru – Karolio Didžiojo apdovanojimu. Lietuvos vardas buvo labai gražiai minimas šį pavasarį“, - sakė D. Grybauskaitė.