„Turiu minčių kada nors tapti Lietuvos prezidente", – savo ambicijų neslepia I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Į darbą puolė galvotrūkčiais
Praėjusį rudenį, likus dviem savaitėms iki dukters Anabelės gimimo, I.Kačinskaitę-Urbonienę dirbti savo patarėja pakvietė tuomet Seimo pirmininke tapusi L.Graužinienė. Jaunoji Darbo partijos narė Seimo pirmininkei pataria vidaus politikos klausimais. Pagrindinės jos kuruojamos sritys – savivalda, švietimas, jaunimo reikalai.
Ar Ieva apsidžiaugė, sulaukusi šio darbo kvietimo?
"Be abejonės. Didelė garbė dirbti pas Seimo pirmininkę. L.Graužinienė mane žinojo, kai tapau jaunimo organizacijos "Darbas" pirmininke, o frakcijoje 2012–2013 m. visuomeniniais pagrindais kuravau kelias sritis", – sakė I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Ji net nėjo nėštumo ir gimdymo atostogų – labai gerai jautėsi ir norėjo dirbti. "Ir dariau tai iki paskutinės dienos", – pabrėžė. Tada ji buvo Europos Parlamento narės Justinos Vitkauskaitės-Bernard asistentė.
Nors dukteriai – tik du mėnesiai, Ieva grįžo į naująjį darbą Seime. Pasakius, kad nelabai gerai padarė, jog galvotrūkčiais puolė prie darbų, jauna motina dėstė: "Kaip pažiūrėsi. Svetimi mergaitės neaugina – ją auginame mes, tėvai. Kadangi vyro darbai dažniausiai nusitęsia į dienos pabaigą, su dukra namie jis būna visą dieną, o vakare būnu aš. Dieną kas trys valandos grįžtu jos pamaitinti."
Kaip patarėja reaguoja į tai, kad Seimo pirmininkė L.Graužinienė – dažniausiai linksniuojama iš visų politikų, iš jos šaipomasi?
"Manau, kad tai praeis. Ji labai gerai išmano savo darbą, taip pat žino, ko nori, kaip to pasiekti. Tai, kad Seimo pirmininkė tiesiai šviesiai pasako kai kuriuos dalykus, daliai Lietuvos elito nepatinka, ir jie tai pademonstruoja. Tuo užsikrečia ir dalis visuomenės. Manau, kad Seimo pirmininkė – tikra mūsų tautos atstovė. Ji stengiasi paprastai, aiškiai išdėstyti savo mintis, kad būtų suprantama plačiajai visuomenei, o ne kalbėti sudėtingais terminais, kurie aiškūs nedaugeliui", – dėstė I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Menininkas ir politikė
Energijos, ryžto ir optimizmo Ievai galima tik pavydėti. Per kelerius metus ji spėjo ir mokslus baigti, ir padaryti politikės karjerą, ir ištekėti, ir pagimdyti. Ieva mėgsta pabrėžti, kad jos šeima – ne visai tradicinė: menininkas ir politikė.
"Esu beprotiškai aktyvus žmogus – nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro galiu panirti į įvairią veiklą: darbą, visuomeninius reikalus, pomėgius, prižiūrėti vaiką, gaminti valgį. Man viską reikia padaryti, ir viską – pačiai, – kalbėjo Ieva. – Niekada nesu pasakiusi, kad nėra ką veikti. Aš visada turiu ką veikti.
Būna, susiduri su sunkumais, sudėtingomis situacijomis. Tada reikia, kad kas nors tave palaikytų. Simonas buvo tas žmogus, kuris nuo pat pirmųjų mano išbandymų buvo šalia, nuolat mane palaikė. Jis man padėjo ir savo kūrybine veikla – sudėliodavo kai kuriuos reklaminius dalykus."
Politikės vyras S.Urbonas pagal verslo liudijimą dirba sau ir turi įvairių užsakymų: kuria televizijos projektus, reklamas, filmus, dirba serialuose.
Ieva nėra kūdikio auginimo nuvarginta jauna motina. Kai jaučia, kad bus sunku, susiranda, kaip pati sako, vitaminų savo mintims, kad jos šiek tiek aprimtų, – skaito knygą, eina į spektaklį, kiną. Tačiau neslepia, jog tam tikras psichologinis lūžis, gimus dukteriai, buvo – dabar jos pasaulis suksis ir apie naują žmogutį.
Gimdymas darbui netrukdo
Praėjusiais metais, baigdama trečią kursą, jaunoji politikė sumainė aukso žiedus su S.Urbonu.
"Simonas už mane penkeriais metais vyresnis. Susipažinome, kai dar mokiausi mokykloje, per mūsų veiklą jaunimo organizacijose, jaunimo politikoje. Pradėjome draugauti. Jau gyvendami Vilniuje, susižadėjome, metus pagyvenome drauge, kad įsitikintume, ar tinkame vienas kitam. Kai supratome, jog tinkame, nenorėjome ilgai delsti, norėjome pagausinti savo šeimyną. Draugaujant tai neatrodė taip tvirta – norėjosi sukurti tvirtą pagrindą vaikams. Todėl susituokėme ir neilgai trukus aš pradėjau lauktis. Mes tiesiog viską taip susiplanavome", – neslėpė iš Kėdainių – Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho tėvonijos – kilusi Ieva.
Maždaug tuo metu, kai juodu pradėjo kalbėtis, ar yra pasirengę susilaukti vaiko, ar dar ne, Ieva susapnavo mergaitę.
"Mačiau tik jos nugarą ir šviesius garbanotus plaukus, – kalbėjo pašnekovė. – Aš ją vejuosi, o mano vyras mus fotografuoja. Aš tą mergaitę sapne šaukiau Anabele. Rytą abu su vyru puolėme tikrinti, ką tas vardas reiškia. Žodis "anabela", išvertus iš lotynų kalbos, reiškia "mylima". Tas vardas patiko ir mano vyrui. Pasakėme, kad, jeigu kada nors turėsime mergaitę, pavadinsime ją Anabele."
Kiekvieną savaitgalį – renginiai
Kad jos kelias – politika, Ieva suprato dar mokydamasi Kėdainių šviesiosios gimnazijos 9-oje klasėje. Mokykloje ji buvo aktyvi visuomenininkė, o nuo 10 klasės pradėjo savanoriauti jaunimo organizacijos "Darbas" Kėdainių skyriuje. Neilgai trukus tapo šios organizacijos Kėdainių skyriaus pirmininke.
"Taip aš pradėjau žingsniuoti politikos keliu, – jaunimo organizacija glaudžiai bendradarbiauja su Darbo partija. Visas pareigas derinau tarpusavyje. Iš tikrųjų turėjau beprotiškai daug veiklos. Turbūt nebuvo savaitgalio, kad būčiau sėdėjusi namie, – visą laiką konferencijos, seminarai, įvairūs mokymai, susitikimai su žmonėmis", – į prisiminimus paniro pašnekovė.
Baigusi gimnaziją, ji paliko Kėdainius ir apsigyveno sostinėje. Tą rudenį, kai buvo pirmo kurso studentė, tapo jau visos Lietuvos jaunimo organizacijos "Darbas" pirmininke. Tada prasidėjo merginos gyvenimas ant ratų. "Tai buvo labai įdomus laikas. Pirmininke buvau trejus metus", – priminė Ieva.
Taip pat studijų metais – per 2011-ųjų savivaldos rinkimus – ji tapo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nare. Tada jai buvo 20 metų. Iš kada nors Lietuvoje ir Europoje į savivaldybės tarybą išrinktų žmonių ji buvo pati jauniausia.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute I.Kačinskaitė-Urbonienė baigė politikos mokslų bakalauro studijas. Tačiau politikos mokslų jai nepakako – Vilniaus universitete studijuoja ekonomikos magistrantūroje.
Nebijo karjeristės etiketės
Ar draugai jai neįgelia: "Karjeristė"?
"Būna ir taip, bet dažniausiai juoko, šmaikščia forma", – sakė pašnekovė.
Žodį "karjeristė" I.Kačinskaitė-Urbonienė priima natūraliai. Juk dažnai karjeristė suprantama kaip moteris, kuriai nerūpi šeima, vaikai, namai, kuri kitiems lipa per galvas ir siekia karjeros nesvarbu, kokiomis priemonėmis.
"Aš kitaip suvokiu karjerizmą. Nebijau savęs vadinti karjeriste, derinančia visas pareigas – ir šeimoje, ir valstybėje, ir giminėje, – sakė Ieva. – Žmogus dirbi. Svarbiausia, su tikslu. Aš karjerizmą suprantu kaip naujus iššūkius, naujų tikslų siekį, ėjimą jų link. Kol kas man sekasi."
Kokias pareigas einančią jauna moteris save mato ateityje – po 5-erių, po 10-ies metų? Ministrė, Europos Parlamento narė, Seimo pirmininkė, premjerė?
"Galiu pasakyti taip: artimiausiu metu kandidatuoju į Europos Parlamentą, – sakė politikė. – Jeigu laimėsiu rinkimus, kraustysimės gyventi į Briuselį. Jeigu nepasisektų, kitais metais planuoju dalyvauti savivaldos rinkimuose, dirbti Vilniaus savivaldybės taryboje."
O gal ši energinga moteris turi tikslą tapti Vilniaus mere?
"Kol kas ne. Bet turiu minčių kada nors tapti Lietuvos prezidente", – savo ambicijų neslėpė I.Kačinskaitė-Urbonienė.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Vilnius – pigiausia Europos sostinė pagal išlaidas pragyvenimui.
Kas gali nutikti mero atlyginimą „pririšus“ prie savivaldybės vidutinio atlyginimo?
Kadenciją baigęs Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas sako, kad Lietuvos-Baltarusijos santykių pavydėti gali bet kuri Europos šalis.