Jis tvirtina, kad Rusijos kaimynės ir rusų integracinių projektų dalyvės nepalaiko jos veiksmų. DELFI pašnekovas pažymėjo, kad Europos Sąjungoje vykstantys procesai kelia rimtą susirūpinimą.
– Kaip jūs pakomentuotumėte Ukrainos rinkimų rezultatus? Ar galima sakyti, kad išrinkus prezidentą, šalyje atsirado šiek tiek stabilumo?
– Petro Porošenkos pergalė pirmajame rinkimų ture, pasitikėjimą keliančiame procese, kuriame dalyvavo gana didelis procentas gyventojų, išskyrus, žinoma, problemas Donbase, šalyje nulems stabilumą ir teisėtumą, kurių jai taip reikia. Nepaisant Vladimiro Putino bandymų destabilizuoti šalį ir sužlugdyti rinkimus, ukrainiečiai įgyvendino rinkimus ir mes laukiame rezultatų, bet aš įtariu, kad viskas bus gana aišku. Julija Tymošenko jau užleido pozicijas, o tai buvo svarbu pirmajame ture. P. Porošenka jau pareiškė, kad pirmoji jo kelionė bus į Donbasą. Tai, manau, yra teisinga – pabrėžti, kad jis yra visos Ukrainos prezidentas, o ne tik vakarinės ir centrinės jos dalies. Tad aš manau, jog rinkimų diena buvo gera diena Ukrainai.
– P. Porošenka jau pareiškė, kad ketina susitikti su Vladimiru Putinu. Tačiau klausimą galbūt reikėtų formuluoti kitaip – ar V. Putinas ketina susitikti su P. Porošenka? Rusija neabejotinai sureaguos, tad ko reikėtų tikėtis?
Nežinau, kaip greitai įvyks šis susitikimas ir kaip greitai V. Putinas panorės susitikti. Manau, jog P. Porošenkos pergalė pirmajame ture – didelė kliūtis V. Putinui, kuris tikėjosi, kad šie rinkimai neįvyks, V. Porošenka nenugalės pirmajame ture, o jie (Kremlius) ir toliau sieks, kad padėtis būtų nestabili ir neapibrėžta.
Pagrindinis V. Putino tikslas Ukrainoje – destabilizuoti šalį, kad ji taptų nepatraukli, kad Vakarai prarastų susidomėjimą ja. Pergalė pirmajame ture ir, jei V. Porošenkai pavyks stabilizuoti situaciją, visa tai nulems, kad būtų pasirašyta asociacijos sutartis ir siekiama labiau integruoti Ukrainą į Europą. Tai bus kliūtis V. Putinui, parodanti jo pralaimėjimą.
– Neseniai rusų politologas Dmitrijus Oreškinas išsakė mintį apie tai, kad Vakarų šalių sankcijos jau pristabdė V. Putiną. Ką jūs manote?
– Visada buvau už griežtas sankcijas V. Putinui ir Kremliui. Tikiuosi, kad D. Oreškinas teisus. Manau, kad sankcijos turėjo poveikį, nors nesu tikras, bet norėčiau, kad taip būtų. Man atrodo, jog V. Putinas nepakankamai įvertino Vakarus, jis buvo tikras, kad Vokietija ir kitos valstybės blokuos bet kokias ES siūlomas sankcijas. Europa paskelbė ne tokias griežtas sankcijos kaip JAV, tačiau tiek to, šito nekritikuoju.
JAV nesusaistyta su Rusija nė dešimtadaliu tų prekybinių ryšių, kurie Rusiją sieja su Europa, todėl Amerikai buvo labai svarbu palikti galimybę įvesti sankcijas. Mums tai paprasčiau, mes turime vieną vyriausybę, o ne 28, kaip Europos Sąjunga. Rusija turi ekonominių problemų, ir sankcijos jas dar labiau pagilino. Be to, sankcijos turėjo ir psichologinį poveikį: jei Rusiją tęs savo veiksmus Ukrainoje, JAV ir ES pritaikys papildomas sankcijas. Aš manau, kad tai kažkiek paveikė Rusiją.
– Ar galima sakyti, kad Ukrainos krizė atskleidė, kokia padėtis pačioje Rusijoje?
– Mano nuomone, tai, ką mes matėme Ukrainoje, yra Rusijos vidaus politikos tęsinys. V. Putinas daro viską, kad valdžia liktų jo rankose. Svarbiausia V. Putinui – likti valdžioje.
– Savaitgalį įvyko rinkimai į Europos Parlamentą. Į jį pateko pakankamai nemažai euroskeptikų. Kai kurie ekspertai mano, jog tai paranku Kremliui. Europoje yra šalių, tokių kaip Bulgarija, kurios pasirengusios bendradarbiauti su Rusija dujotiekio „Pietų srautas“ srityje. Kokia, jūsų nuomone, yra ES ir Rusijos santykių perspektyva?
– Man kelia nerimą tai, kuria kryptimi juda Europa. Aš manau, kad rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai tikrai verčia sunerimti. Nemažai daliai partijų rinkimai buvo sėkmingi, o tarp jų yra V. Putino palaikytojų. Tai blogai. Iki šiol Europos Parlamentas skatino priešinimąsi V. Putinui – jis palaikė „Magnickio sąrašą“, pasisakė prieš Rusijos agresiją ir pan. Man neramu, kokį vaidmenį atliks EP ateityje po šios naujos konfigūracijos.
Neseniai Slovakijoje įvyko tarptautinė saugumo politikos konferencija „Globsec“. Iš joje dalyvavusių žmonių girdėjau, kad Rytų ir Vidurio Europos šalių pozicija labai skiriasi. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas palaiko V. Putiną, o Bulgarija jaučiasi labai priklausoma nuo Rusijos energetikos srityje. Neaišku, kokią poziciją užima Čekija, Slovakija. Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija yra opozicijoje. Nerimauju dėl to, kad gali įvykti skilimas sprendžiant klausimą, kaip toliau elgtis su V. Putinu.
– Ukrainos krizės kontekste Baltijos šalių, konkrečiai, Lietuvos viešoje ir informacinėje erdvėje Rusija tapo agresijos simboliu. Lietuva baiminasi, kad pati gali tapti agresijos taikiniu. Vieni mano, jog nėra reikalo nerimauti, nes Rusija niekada nepuola, kiti ragina būti pasirengusiems. Ar NATO turėtų labiau rūpintis šio regiono gynyba?
– Manau, kad NATO labai svarbu sustiprinti Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos saugumą. Tai bus labai svarbus signalas V. Putinui – mes brėžiame liniją, ir mes ginsime valstybes vadovaudamiesi penktajame sutarties straipsnyje išvardytais įsipareigojimais.
Manau, kad turėtume labai atvirai diskutuoti apie tai, ką iš tiesų ketina daryti V. Putinas. Turėtume būti atsargūs, ir nemanyti, kad vienintelis jo keliamas pavojus būtų, jei jo tankai ir kariuomenė kirstų sieną. Jis pavojingas, nes sugeba destabilizuoti padėtį šalyse įvairiais būdais.
Geriausias Rusijos eksportas – korupcija. Ja jis užkrėtė Baltarusiją, Ukrainą, Armėniją, Azerbaidžianą. Rusija korumpuoja vakarietišką sistemą. Mums svarbu nuspręsti, ar mes nutrauksime šią tendenciją, ar leisime Rusijai korumpuoti mūsų sistemas. Tai jau tapo realybe Vokietijoje, Londone, Paryžiuje ir visame regione. Rusijos pinigai vaidina svarbų vaidmenį Latvijos politikoje ir ekonomikoje, ir V. Putinas gali tokia padėtimi pasinaudoti. Estijos miestuose, tokiuose kaip Narva ir kituose, didžiąją gyventojų dalį sudaro rusai.
Vienas iš V. Putino tikslų (gal jis ir pasikeitė Ukrainos krizės kontekste) – sukurti problemas Latvijoje ir Estijoje (Lietuvoje – mažesniu mastu), kad galėtų parodyti, jog net jei jūs NATO ir ES narės, mes vis vien galime įsikišti. Kalbama ne tik apie tankus, juk galima naudoti pinigus, kibernetinę erdvę.
Yra daugybė būdų, kaip sukurti problemas. Dabar neaišku, kokia bus jo reakcija į įvykių eigą Ukrainoje. Nematau jo atsitraukimo galimybės, nes taip jis pripažintų, jog pralaimėjo. Tačiau tęsdamas šią kampaniją jis turi būti labai atsargus. V. Putinas dabar turi nemalonumų, o kai jis turi nemalonumų, kaimynai turėtų sunerimti. Tad manau, jog labai svarbu kalbėti apie tai. Kryme viskas buvo paprasta: Vakarai nereagavo, todėl V. Putinas sulaukė tokio Rusijos gyventojų palaikymo. Bet jei jis pamėgins pakartoti tokį scenarijų kitur, nemanau, kad rezultatai bus tokie patys.
– Paskutinis klausimas. Lietuva uždraudė Rusijos kanalų transliacijas, tvirtindama, jog jie skleidžia šalyje rusišką propagandą. Kai kas mano, jog tai žodžio laisvės ribojimas. Kaip tokiu atveju priešintis propagandinei sistemai?
– Geriausia – suteikti kuo daugiau informacijos, nes tai geriausia alternatyva rusų propagandai. Vietoj propagandos blokavimo reikėtų skelbti teisybę.
Rusijos propaganda agresyvi, todėl geriausia atsakyti suteikiant alternatyvą. Lietuva vaidina labai svarbų vaidmenį, suteikdama neiškreiptą informaciją apie realią padėtį Ukrainoje, Rusijoje.