Tą Savižudybių prevencijos komisijos ir Vaiko gerovės parlamentinės grupės vicepirmininkė D. Šakalienė pirmadienį kalbėjo viešėdama tiesioginėje DELFI konferencijoje.
Po tragedijos Kėdainiuose, kada mirtinai sumuštas ketverių metų berniukas, R. Šakalienė grasino Seimą paduoti teismą už neveiklumą. Ar, būdama Seimo narė ir priklausydama didžiausiai Seimo frakcijai, prieš rinkimus žadėjusiai pasirūpinti skriaudžiamais vaikais, D. Šakalienė jaučia savo atsakomybę?
„Taip, jie žadėjo, dabar mes visi turbūt matome, kad su pažadų vykdymu šiai frakcijai iškyla tam tikrų keblumų. Šiandien R. Karbauskis, atėjęs į Savižudybių prevencijos komisijos posėdį, patikino, kad tikrai bus padaryta viskas, kad įstatymai būtų priimti. Bet aš atvirai sakau – man tikrai kelia nerimą jo prašymas mums surasti kompromisą su žmonėmis, kurie priešinasi įstatymo priėmimui.
Man kyla klausimas – turbūt turėtume suformuluoti, kad galima vaiką mušti kaip nors nesmarkiai, bet neužmušti“, – stebisi D. Šakalienė. Jos teigimu, taip vėl atsiduriame idiotiškoje situacijoje ir kažkodėl mums sunku smurtui pasakyti griežtą ne.
Klausiama, ar ieškos kompromiso su oponentais, D. Šakalienė sako juos išklausysianti.
„Tačiau ties vieta, kai prasidės demagoginis melavimas ir aiškinimas, kad mes norime atimti vaikus, nes tėvai neleido prie kompiuterio, arba fizinė bausmė yra lietuviška tradicija – kai kur kompromiso būti negali“, – kalbėjo parlamentarė.
Beje, D. Šakalienė po pareiškimo apie galimybę Seimą paduoti į teismą sulaukė advokatų kontorų pasiūlymų nemokamai dirbti kartu.
„Vienas variantų galėtų būti vaikų, kurie buvo sunkai sužaloti, nes valstybė jų neapgynė, grupinio ieškinio parengimas. Arba atstovaujant nužudytų vaikų artimiesiems, Lietuvos valstybės padavimas į teismą už tai, kad ji nevykdė savo pozityvios pareigos proaktyviai ginti vaikus, užtikrinti jų saugumą. Lietuva yra parlamentinė respublika ir Seimas yra būtent ta institucija, kuri ratifikavo Vaiko teisių konvenciją ir neįvykdė šių įsipareigojimų“, – aiškina parlamentarė.
Paaiškino, kas yra nepriežiūra
D. Šakalienės inicijuotose Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisose siūlyta nustatyti, kad visų formų – fizinis, emocinis, seksualinis – smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas. Kaip smurtas būtų apibrėžiama ir nepriežiūra – nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko sveikatai, raidai ar orumui.
Seimas šio klausimo svarstyme padarė pertrauką ir prie pataisų žadėjo grįžti kovą, tačiau po tragedijos Kėdainiuose, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų vasarį žadama imtis neeilinėje sesijoje.
D. Šakalienė sakė, kad ir pati jaučiasi atsakinga už tai, ko nepadarė ankstesnės kadencijos ir šis seimai. „Kartais jaučiuosi žiauriai kalta, vadinasi, aš nesuradau tinkamų žodžių, vadinasi, kažko nesugebėjau pasakyti, nesugebėjau parodyti ir paaiškinti, kad reikia tą padaryti dabar. Reiškia, kažkaip sužlugdžiau šį dalyką. Vieno posėdžio metu sirgau plaučių uždegimu ir fiziškai negalėjau ateiti, bet dabar galvoju, kad vis tiek reikėjo ateiti, nesvarbu, kuo tai būtų pasibaigę“, – asmeninę atsakomybę prisiėmė politikė.
Atsiranda politikų ir teisininkų, sakančių, kad D. Šakalienės su konservatoriumi Mykolu Majausku teikiamos pataisos – perteklinės ir nereikalingos. „Baudžiamasis kodeksas sako, kad niekieno atžvilgiu negalima naudoti fizinio smurto – nei savo vaikų, nei kitų asmenų atžvilgiu“, – agentūrai BNS praėjusią savaitę sakė Teisės instituto ekspertas Petras Ragauskas, aiškinantis, kad teisinių priemonių apsaugoti vaikus nuo smurto pakanka ir dabar
D. Šakalienė aiškina per 14 metų darbo šioje srityje metų vis girdinti tuos pačius argumentus – nereikia, neaišku, įstatymų užtenka.
„Noriu pasakyti tiesiai šviesiai – tai netiesa. Mūsų įstatymai šiuo metu tinkamai nepadengia vaiko teisių apsaugos ir tą visiškai aiškiai pasakė ir tarptautinės organizacijos, užsiimančios vaiko teisių apsauga ir turinčios tam skirtus departamentus. Kalbu apie Jungtines Tautas, Pasaulio sveikatos organizaciją. Lygiai tą patį pasakė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras. Jei žmonės, nedirbantys vaiko teisių apsaugoje, žino geriau už šias tarptautines organizacijas, tai sunku komentuoti“, – piktinosi D. Šakalienė. Jos aiškinimu, Baudžiamajame kodekse nėra apibrėžta emocinė prievarta ir psichologinis smurtas. Pasak D. Šakalienės, iki šiol tokiose bylose atsiranda „auklėjimo“ sąvoka ir smurtas tarsi anuliuojamas.
Dalis parlamentarų gąsdina, kad sąvoka „vaiko nepriežiūra“ atvers kelią vaikus atimti iš tvarkingų, bet skurstančių šeimų. D. Šakalienė tą griežtai neigia ir piktinasi visuomenės klaidinimu. Anot jos, šias sąvokos – ne pačių sugalvotos, o paimtos iš tarptautinių organizacijų.
„Yra vienodas sutarimas, kas yra nepriežiūra, ir vienareikšmiškai visur sakoma: nepriežiūra nėra lygu skurdas arba skurdas nėra lygu nepriežiūra. Vertinamas nuolatinis pagrindinių vaiko poreiškių netenkinimas. (…) Jeigu jūsų vaikas žiemą vaikšto basas per sniegą, arba jums nusipjauti, kad jis pusplikis purvinoj nešildomoj troboj ir visiškai alkanas – taip, tada turėtumėt jaudintis. Čia yra nepriežiūra. Bet jeigu jūs pasikūrę krosnį, jūsų vaikukas, kad ir suplyšusiais ar sulopytais drabužėliais tvarkingai aprengtas ir pavalgęs kad ir bulvių su kefyru – viskas tvarkoje, jis prižiūrėtas, tiek, kiek jūs galite“, – dėstė pašnekovė.
Jos teigimu, įstatymas kaip tiks leis skurde gyvenančios šeimoms prašyti valstybės pagalbos.
Mato bandymą sužlugdyti vaiko liudijimą
D.Šakalienė pakomentavo ir tai, kaip buvo prieita iki tragedijos Kėdainiuose. Pasak jos, minėtu atveju pagrindinė problema buvo ta, kad vaikas nebuvo apklaustas. Vaikas buvo kalbinamas policijos pareigūno, kuris mažamečio apklausai vykdyti neturi kompetencijų – tam reikalingas psichologas su magistro laipsniu. Apklausa turi būti atliekama vaiko apklausos kambaryje.
„Tai antras didžiulis pažeidimas, iš esmės nulėmęs tinkamų duomenų negavimą. Vaikas buvo apklaustas mamos akivaizdoje ir mama buvo paskirta įstatyminiu vaiko atstovu ikiteisminiame tyrime – mama, kuri dangstė smurtą, kuri taip pat buvo smurto auka ir kuri, dar neaišku, ką parodys tolesnis tyrimas, galimai ir pati smurtavo prieš vaiką. Tokiu atveju turime visapusišką bandymą sužlugdyti vaiko liudijimą“, – aiškina D. Šakalienė.
Pašnekovę liūdina ir tai, kad prokuroras neužsakė tinkamos psichologinės vaiko apklausos. Vienintelė paskirta ekspertizė – pavėluota teismo medicinos ekspertizė, kurioje ekspertas aiškinosi tikėtinas vaiko sužalojimo kilmes.
Kaip tarnybos turėtų dirbti idealiu atveju?
D. Šakalienės nuomone, pirmiausia Lietuvoje turi veikti už smurtinius nusikaltimus teistų asmenų, kurie gyvena su vaikais, apskaita. Būtent toks šiuo atveju buvo nužudyto berniuko patėvis, atsidūręs šeimoje, kurioje yra mažas vaikas. Vaiko teisių apsaugos skyrius apie tai nežinojo.
„Visų pirma, mažų mažiausiai, reikėjo ateiti į svečius ir pasižiūrėti, kaip šeimoje sekasi ir kokia situacija. Jei būtų normalus vizitas, jau pirmo vizito atveju būtų paaiškėję, kad ten yra smurtas ir niekas nebūtų toliau išsivystę“, – kalbėjo parlamentarė.
Pagal Lietuvoje esamą sistemą darželio auklėtoja, pamačiusi sumuštą vaiko mamą pajuodusiu veidu, tai turėjo traktuoti kaip smurtą prieš vaiką. Mat smurtinėje aplinkoje gyvenantis vaikas yra smurto auka. „Darželio auklėtoja nebuvo tinkamai informuota apie šį įstatymą, kaip eilinė pilietė nežinojo ir darželis nevykdė mokymų. Įdomiausia, kad ta moteris, stengdamasi elgtis atsakingai, dar jautėsi pažeidžianti vaiko mamos privatumo ribas ir sako išdrįsusi paklausti, nes ją pažįsta. Jos pareiga turėjo būti tą padaryti“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Viskas prasideda nuo pliaukštelėjimo
D. Šakalienė visuomenę kviečia būti aktyvesne.
„Smurtas užnuodija vaiką, pasėja neapykantos arba savidestrukcijos sėklas. Vaikai, kurie patiria smurtą, paskui muša kitus, bet taip pat žudosi, užsiima kitokiu savidestrukciniu elgesiu, vartoja narkotikus, geria, jiems žymiai didesnė rizikingo seksualinio elgesio rizika.
Mes turime suprasti, kad smurto stabdymas – pirmas dalykas, kurį reikia padaryti kuo greičiau, bet po to reikia dirbti su šeima. Pagrindinis dalykas, ką galime padaryti mes kaip visuomenė – matai smurtą, skambini 112 ir reikalauji, kad būtų reaguojama.
Antra, būkime atidūs – smurto atvejai vyksta ne negyvenamoje saloje, o šalia mūsų, mes matome savo kaimynus ir turime peržengti mūsų kultūrinį tabu – išdrįsti ir pasakyti, „kaimyne, man tikrai neramu, tavo vaikas klykia arba tavo vaiko paakyje mėlynė, gal tau reikia pagalbos? Aš nenoriu tavęs apskųsti, gal tu pats gali kreiptis pagalbos?“, – reaguoti kviečia parlamentarė.
Ilgus metus nevyriausybiniame sektoriuje dirbusios D. Šakalienės teigimu, viskas prasideda nuo paprasčiausio pliaukštelėjimo, o paskui seka ir kaulų lūžiai bei užmušimai. „Mes turime užkardyti pirmą smūgį“, – teigia parlamentarė.
D. Šakalienės aiškinimu, jau dabar pas mus daugiausia nužudomų ir nusižudančių vaikų, tačiau realūs skaičiai dar baisesni. Remiantis moksliniais tyrimais, apie smurto mastus galima spręsti pagal tai, kiek tėvų smurtą pateisina. Lietuvoje smurtą pateisina apie 50 proc. tėvų, taigi Lietuvoje apie pusė vaikų patiria smurtą. Mokslininkų skaičiavimais, smurtą, kuris padaro pastebimą žalą, Lietuvoje patiria apie 70 tūkst. vaikų.
D. Šakalienė sutinka, kad priėmus įstatymą, savaime smurto nesumažės. Jos aiškinimu, įstatymas bus pagrindas, kuris draus bet kokį smurtą prieš vaiką ir nustatys, kas, kada ir ką turi daryti bei asmeninę atsakomybę.