Išplėstinė septynių teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti anksčiau žemesnių teismų priimtus sprendimus, kuriais D. Ulbinaitė buvo išteisinta, nes nepadarė nusikaltimo, kuriuo buvo kaltinama.
Teisėjai tik nutarė, kad valstybė D. Ulbinaitė negaus 579 eurų, kuriuos jai buvo priteisęs teismas už advokato atstovavimą byloje. Anot teismo, ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagrįstai.
Teisėjų kolegijos pirmininkė Dalia Bajerčiūtė pažymėjo, kad pagrįstai apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog dėl informacijos paskelbimo nebuvo padaryta jokios žalos valstybei, o informacija, esanti Valstybės saugumo departamento pažymoje, tik formaliai buvo tokia pripažinta.
Pasak teismo, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, kad byloje nėra duomenų, jog informacijos atskleidimas sukėlė riziką VSD darbuotojams ar žvalgybos slaptiesiems bendradarbiams, kad BNS ir kitur išplatinus pranešimus apie Rusijos valdžios prieš Lietuvą planuojamas aktyviąsias priemones nebuvo nustatyta jokių neigiamų padarinių nacionaliniam saugumui, valstybės ir visuomenės interesams. Tai reiškia, kad galimos žalos dydis, kai informacija neteisėtai atskleidžiama ir prarandama, nagrinėjamu atveju neatitinka valstybės paslapčiai keliamų kriterijų.
Teisėja D. Bajerčiūtė pažymėjo, kad ji ir dar du kolegos nariai – teisėjai Vytautas Masiokas ir Alvydas Pikelis – nesutiko su D. Ulbinaitės išteisinimu ir manė, jog byla turi būti nagrinėjama iš naujo apeliacinės instancijos teisme. Dėl to teisėjai surašė atskirąsias nuomones.
Pustrečių metų po specialiąsias tarnybas ir teismus tampyta D. Ulbinaitė neslėpė, kad ši patirtis jos gyvenime buvo labai naudinga. „Kai išaušta laisvės nuo teismų diena, būna laisviau“, – po LAT nutarties paskelbimo žurnalistams sakė prezidentės patarėja.
Tuo metu Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas, kontroliavęs ikiteisminį tyrimą ir byloje palaikęs valstybinį kaltinimą, žurnalistams sakė, kad vertindamas duomenis ir įrodymus vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu.
„Teisingumą vykdo tik teismai, vadinasi, priklausomai kokie yra teismų sprendimai, toks ir yra teisingumas Lietuvoje“, – sakė jis.
Išteisinamąjį nuosprendį prezidentės patarėjai kasacine tvarka skundė Generalinė prokuratūra, nurodžiusi, kad esą anksčiau teismai nepagrįstai ir neteisingai nusprendė, kad nepadaryti nusikaltimai – valstybės paslapties atskleidimas ir piktnaudžiavimas.
D. Ulbinaitės bylą LAT nagrinėjo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nes taip esą gali būti formuojama nauja teismų praktika.
Anksčiau Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) paviešintos medžiagos dalis negali būti laikoma valstybės paslaptimi, o šios pažymos paviešinimas niekam nepadarė žalos.
Be to, pasak teismo, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių, nors anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo nusprendęs, kad D. Ulbinaitė nepadarė jokio nusikaltimo.
Prokuroras šalies vadovės patarėjai siūlė skirti 250 MGL (9 415 eurų) baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 3 metus dirbti valstybės tarnyboje.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas 2013-ųjų spalio pabaigoje, kai buvo gautas VSD generalinio direktoriaus Gedimino Grinos pranešimas, kad naujienų agentūra BNS paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui.
Žiniasklaidoje buvo atskleista dalis VSD slaptos pažymos turinio – esą Rusija gali paviešinti informaciją apie D. Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.
Generalinė prokuratūra nustatė, kad viešai pasklidusi informacija apie Rusijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos vadovus nebuvo paskelbta visa apimtimi ar pažodžiui perteikiant VSD slaptame rašte nurodytą informaciją.
D. Ulbinaitė prokurorų pateiktų kaltinimų niekada nepripažino.