Tai paaiškėjo antradienį Vilniaus miesto apylinkės teismui atvertus baudžiamąją bylą – teisėjų kolegijai vadovauja teisėjas Robertas Rainys, kolegiją taip pat sudaro teisėjai Irma Randakevičienė ir Miroslavas Gvozdovičius.
Šioje byloje teismas taip pat paskyrė atsarginį teisėją – jeigu kas nors iš teisėjų susirgtų, jį turėtų pakeisti teisėjas Marijus Kursevičius.
Paskirti teisėjų kolegiją teismo pirmininkės paprašė D. Ulbinaitės advokatas Giedrius Danėlius – buvęs Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras įsitikinęs, kad byla yra sudėtinga, dėl tokio pobūdžio kaltinimų nėra suformuota teismų praktika, todėl būtų objektyviau, jeigu ją nagrinėtų ne vienas teisėjas. Iš pradžių byla buvo paskirta teisėjui M. Gvozdovičiui, tačiau kolegijos pirmininku paskirtas ilgiausią teisėjo darbo patirtį turintis teisėjas.
Gali būti, kad bylos posėdžiai bus vieši – prokuroras Gintas Ivanauskas pasiūlė rengti neviešą procesą tik tada, kai bus kalbama apie valstybės paslaptį, kai bus apklausiami liudytojai ir kaltinamoji, todėl visuomenė iš dalies galės sužinoti, kokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra.
Į antradienio teismo posėdį D. Ulbinaitė atvyko su kita advokate Jūrate Matoniene, nors ją anksčiau gynė G. Danėlius. Jis dėl užimtumo kitoje byloje negalėjo dalyvauti antradienio posėdyje.
„Esu suinteresuota kuo greitesniu procesu, todėl sutinku, kad šiame posėdyje mano advokate būtų J. Matonienė – nenoriu, kad byla būtų vilkinama ir atidėliojama“, – sakė šiuo metu individualia veikla užsiimanti D. Ulbinaitė.
Buvusiai prezidentės patarėjai pateikti kaltinimai dėl informacijos atskleidimo, kuri yra valstybės paslaptis, ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba viršijus įgaliojimus.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas pernai spalį. Tyrimas pradėtas gavus Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus Gedimino Grinos pranešimą, kad tą pačią dieną naujienų agentūra BNS paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui.
Žiniasklaidoje buvo atskleistas VSD slaptos pažymos turinys, kad Rusija neva galinti paviešinti informaciją apie D. Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.
Generalinė prokuratūra nustatė, kad viešai pasklidusi informacija apie Rusijos Federacijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos Respublikos vadovus nebuvo paskelbta visa apimtimi ar pažodžiui perteikiant Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento slaptame rašte nurodytą informaciją.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Gintas Ivanauskas teisme sakė, kad D. Ulbinaitė informaciją 2013-ųjų spalio 30-ąją nuo 16.38 iki 16.59 val. perdavė BNS redaktorei Jūratei Damulytei-Semėnienei.
D. Ulbinaitė teisme sakė, kad prokurorų pateiktų kaltinimų nepripažįsta, tačiau „nuoširdžius parodymus“ duos tik įrodymų tyrimo pabaigoje, kai bus pagarsinta visa medžiaga ir apklausti liudytojai. Kadangi ji panoro, kad duodant parodymus dalyvautų advokatas G. Danėlius, teismas buvo priverstas posėdį atidėti.
Kitas posėdis suplanuotas spalio 21-ąją. Tuomet planuojama pradėti apklausinėti liudytojus, tarp jų - ir Valstybės saugumo departamento vadovą Gediminą Griną.
D. Ulbinaitė: neturėjau galimybės matyti slaptus dokumentus
Po keliolika minučių vykusio teismo posėdžio D. Ulbinaitė žurnalistams vylėsi, kad bylą išnagrinėjęs teismas atsakys į visus visuomenę kamuojančius klausimus.
„Nelabai galiu ką vertinti, labai džiaugiuosi, kad pagaliau šios situacijos nagrinėjimas persikėlė į teismą ir to imasi profesionalūs teisininkai – labai tikiuosi greito ir objektyvaus šios situacijos nagrinėjimo iš esmės, – sakė ji. – Iš tikrųjų pirmą kartą gyvenime susidūriau su tokiu persekiojimu, su tokia neteisybe ir tokiu negarbingu elgesiu, todėl galiu tik pasikartoti, kad labai gerai, jog viskas persikėlė į teismą ir viskas bus nagrinėjima iš esmės, o ne procedūriškai“.
Buvusi D. Grybauskaitės patarėja pažymėjo, kad nepadarė jokio nusikaltimo, todėl kaltinamųjų suole atsidūrė nepagrįstai. „Nepripažįstu kaltės todėl, kad nesu kalta, nepadariau nieko, kas padarytų kam nors žalą“, – pažymėjo ji.
D. Ulbinaitė taip pat nesiryžo komentuoti prokuroro teiginių, kad dėl nutekintos valstybės paslapties buvo padaryta didelė žala Prezidentūrai.
„Pradėjus bylą nagrinėti neaišku, kokia ir kam žala padaryta (…), – sakė ji. – Jūs matėte, kaip šioje istorijoje nepagrįstai buvo persekiojami žurnalistai, todėl man labai sunku ką nors komentuoti ir sakyti, aš labai tikiuosi, kad teismas atsakys į visus mums rūpimus klausimus.“
„Aš neatskleidžiau jokios valstybės paslapties, aš neturėjau galimybės matyti, žinoti ar kaip kitaip susipažinti su slaptais dokumentais“, – pabrėžė buvusi vyriausioji patarėja.
Žurnalistus persekiojo neteisėtai
Skelbiama, kad tyrimo eigoje, neskaitant kitų proceso veiksmų, buvo apklausti 36 asmenys, pateikta ir gauta 216 įvairių užklausimų ir atsakymų, atsakyta į 40 proceso dalyvių prašymų ir skundų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras G. Ivanauskas yra sakęs, kad dar ikiteisminio tyrimo metu teismas buvo davęs leidimą apklausti šalies prezidentę D. Grybauskaitę, bet ši atsisakė liudyti. Vis dėlto, jis neatmetė galimybės, kad šalies vadovę dar bus galima siekti apklausti bylą nagrinėjant teisme, jeigu iškils tam pagrindas.
Šioje byloje pareigūnai klausėsi buvusių ir esamų naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbius – tokį leidimą davė budinti apylinkės teismo teisėja. Vilniaus apygardos teismas yra nustatęs, kad žurnalistai buvo sekami neteisėtai.
„Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) numatytas žurnalisto įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį, o slaptas asmens sekimas, atsižvelgiant į jam įstatymu suteiktą statusą visuomenėje, yra kraštutinės ir išimtinės priemonės, kurios turi būti taikomos taip, kaip viename iš nutarimų nurodo Konstitucinis Teismas ir tik tuo atveju, kai yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo galimybės“, – pabrėžė teismas.
Teismas taip pat nutarė nepatvirtinti ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro pritaikytų procesinės prievartos priemonių teisėtumo J. Damulytės-Semėnienės atžvilgiu – BNS redaktorės buvo klausomasi dar net negavus teismo sankcijos. Pasak teismo, prokurorai procesines prievartos priemones priėmė skubotai, neišnaudoję visų kitų informacijos šaltinio atskleidimo priemonių.
Jeigu teisme bus pripažinti D. Ulbinaitei pateikti kaltinimai, bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.