Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme G. Ivanauskas ketvirtadienį pareiškė, kad būtina peržiūrėti ikiteisminio tyrimo metu iš naujienų agentūros BNS žurnalistės Jūratės Skėrytės paimtą kompiuterio kietąjį diską bei perrašytą informaciją iš mobiliojo ryšio telefono ir USB jungties – esą juose gali būti bylai svarbios informacijos.
Ta svarbi informacija – žurnalistės bendravimas su savo vadove Jūrate Damulyte-Semėniene, kuriai ir buvo pateikta informacija iš slaptos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos.
Anot prokuroro, iš žurnalistės ikiteisminio tyrimo metu paimto kompiuterio kietojo disko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai neperžiūrėjo, nes suabejojo, ar jų veiksmai, atlikti žurnalistų atžvilgiu, yra teisėti, juoba kad teismas buvo nusprendęs, jog nepagrįstai buvo klausomasi žiniasklaidos atstovų pokalbių telefonu bei nurodyta atskleisti informacijos šaltinį.
„Buvo nuspręsta palikti šiuos veiksmus atlikti teismui – tik jis sprendžia, ar įrodymai gauti teisėtai“, – teisme sakė prokuroras.
Pasitarę teisėjai vis dėlto leido prokurorui peržiūrėti kompiuterio kietajame diske išsaugotą informaciją, kurią bylą nagrinėjantys teisėjai jau prieš tai pasižiūrėjo ir konstatavo, kad kompiuteryje nieko, išskyrus privačias nuotraukas, daugiau nėra. Be to, prokurorui leista susipažinti su su telekomunikacijų tinklais užfiksuotais duomenimis bei iš J. Skėrytės paimtoje USB jungtyje užfiksuota informacija. Tai prokurorui nurodyta padaryti iki pirmadienio popietę suplanuoto posėdžio.
„Prokuroas nesako, kad bus ar nebus informacijos, jis nežino, ar tai asmeninio pobūdžio nuotraukos, kontaktai ar žodžiai – tiesiog norėtų pasižiūrėti, – iš tiesų, pagal tai, koks veiksmas buvo atliktas, o buvo atliktas apžiūros veiksmas, prokuroras, kaip suprantu, šios informacijos nebuvo susisteminęs ir įvertinęs, nors tam turėjo daug gražaus laiko“, – pažymėjo D. Ulbinaitę ginantis advokatas Giedrius Danėlius.
Kodėl būtina peržiūrėti iš BNS žurnalistės paimtą informaciją, prokuroras žurnalistams nekomentavo – atsisakė atsakinėti į bet kokius klausimus.
Teismo posėdyje valstybinis kaltintojas teisėjų taip pat prašė kreiptis į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją – ikiteisminio tyrimo metu komisija atsisakė įvertinti, ar VSD pažymoje nurodyta informacija pagrįstai įslaptinta. Anksčiau komisija atsisakė tai tirti, motyvuodama, kad tai – ne jos komepetencija.
Tokiam prokuroro prašymui nepritarė nei D. Ubinaitė, nei ją ginantis advokatas G. Danėlius.
„Dar ikiteisminio tyrimo metu prokuroras buvo kreipęsis į komisiją, ji atsakė, dėl ko nenagrinėjo šio prašymo, kita vertus, kol kas nėra ginčo tarp valstybės paslapčių subjektų dėl to, kokia dokumento slaptumo žyma buvo ar nebuvo, – sakė G. Danėlius. – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija nagrinėja atvejus, kai yra ginčas tarp paslapčių subjektų. Be to, komisija pasisakė, kad ji nėra ekspertas, kuris galėtų pateikti tokią išvadą.“
Pasak jo, dar ikiteisminio tyrimo VSD speciali ekspertų komisija buvo atlikusi tiek VSD pažymos, tiek BNS informacijos analizę – nustatė, kokie sakiniai, kokios jos dalys ir kokią galimą slaptumo žymą atitinka. „Dabar ekspertinio eksperto vertinimo kaip ir nereikėtų atlikti, tereikia atlikti teisinį eksperto atlikto darbo vertinimą“, – pabrėžė G. Danėlius.
Ar būtina kreiptis į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją, teisėjų kolegija paskelbs pirmadienį, kai toliau tęs prokuratūros apeliacinio skundo nagrinėjimą.
Ketvirtadienį teisėjai beveik dvi valandas apklausinėjo VSD valdybos viršininką Vidmantą Kaladinską – jis buvo iškviestas paaiškinti kai kurias susitikimo su D. Ulbinaite Prezidentūroje detales. Apie ką jis kalbėjo teisme, saugumietis nebuvo linkęs atskleisti, pažymėjęs, jog yra iškviestas į uždarą posėdį.
V. Kaladinskas anksčiau teisme yra sakęs, kad buvo atvykęs susitikti su prezidente, kurią norėjo informuoti apie pažymą, susijusią su valstybės paslaptimi. Šis susitikimas taip ir neįvyko, tačiau V. Kaladinskas buvo atsivežęs valstybės paslaptį sudarančios pažymos projektą.
Po liudytojo apklausos D. Ulbinaitė nesiryžo vertinti saugumiečio apklausos. „Nelabai galėčiau vertinti, ar jo liudijimas man palankus ar nepalankus, man atrodo, kad aš šio tyrimo metu pasakiau visą tiesą, atvirai - teismas labai detaliai, profesionaliai gilinasi į visus prašymus, liudijimus ir detales, todėl manau, kad bus priimtas išmintingas sprendimas“, – sakė prezidentės patarėja.
Vilniaus apygardos teismas D. Ulbinaitės bylą apeliacine tvarka nagrinėja pagal prokuroro apeliacinį skundą – nors pirmosios instancijos teismas nusprendė šalies vadovės patarėją išteisinti dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nes ši jokio nusikaltimo nepadarė, tačiau prokuroras įsitikinęs, kad toks teismo nuosprendis yra nepagrįstas, o D. Ulbinaitė turi būti pripažinta kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.
Prokuroras savo skundu prašo D. Ulbinaitei skirti 250 MGL (9 415 eurų) baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 3 metus dirbti valstybės tarnyboje.
Nuosprendį yra apskundusi ir D. Ulbinaitė – ji siekia, kad teismo nuosprendyje būtų konstatuota, jog nebuvo padarytos jokios nusikalstamos veikos, o ikiteisminis tyrimas prokuratūroje buvo pradėtas neteisėtai. Taip pat prašoma konstatuoti, kad visi procesiniai veiksmai ir prievartos priemonės, taikytos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat buvo neteisėtos.
Išteisintoji prezidentės patarėja teismo taip pat prašo iš prokuratūros priteisti visas dėl pradėto proceso patirtas išlaidas.
Prokuroras teismo taip pat buvo prašęs įpareigoti BNS naujienų redaktorę Jūratę Damulytę-Semėnienę atskleisti informacijos šaltinį, bet šį prašymą teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą. Anot teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad žurnalistų šaltinių apsauga yra vienas svarbiausių žiniasklaidos laisvės principų. Nesant tokios apsaugos, šaltiniai gali būti atgrasomi nuo visuomenei reikšmingos informacijos teikimo žiniasklaidai.
Šioje byloje teismas yra apklausęs Valstybės saugumo departamento vadovus, su slapta informacija dirbančius Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros darbuotojus, naujienų agentūros BNS vadovę ir žurnalistus. Informaciją, dėl kurios buvo iškelta baudžiamoji byla, paskelbusi Lietuvos aktualijų redaktorė Jūratė Damulytė-Semėnienė teisme atsisakė nurodyti asmenį, kuris jai perdavė slaptą VSD pažymą.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas 2013-ųjų spalio pabaigoje, kai buvo gautas VSD generalinio direktoriaus Gedimino Grinos pranešimas, kad naujienų agentūra BNS paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui.
Žiniasklaidoje buvo atskleista dalis VSD slaptos pažymos turinio – esą Rusija gali paviešinti informaciją apie D. Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.
Generalinė prokuratūra nustatė, kad viešai pasklidusi informacija apie Rusijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos vadovus nebuvo paskelbta visa apimtimi ar pažodžiui perteikiant VSD slaptame rašte nurodytą informaciją.
D. Ulbinaitė prokurorų pateiktų kaltinimų niekada nepripažino, ji teisme buvo apklausta neviešoje posėdžio dalyje.