„Aš negaliu atskleisti jokių aplinkybių, susijusių su informacijos šaltiniais – ši nuostata yra mano pagrindinė ir tikrai gerbiamo teismo atsiprašau, kad nieko negaliu pasakyti ir atskleisti“, – trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė bene svarbiausia bylos liudytoja laikoma BNS Lietuvos naujienų redaktorė.
J. Damulytė-Semėnienė buvo iškviesta į bylą, kuri iškelta prezidentės Dalios Grybauskaitės buvusiai vyriausiajai patarėjai Daivos Ulbinaitės. Ji kaltinama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir valstybės paslapties atskleidimu.
Prokurorai teigia, kad D. Ulbinaitė būtent J. Damulytei-Semėnienei perdavė slaptą pažymą, tačiau ši kategoriškai teisme atsisakė aiškinti aplinkybes, motyvuodama tuo, jog Vilniaus apygardos teismas yra nusprendęs, kad ji, kaip žurnalistė, gali pasinaudoti įstatyme numatyta teise ir neatskleisti savo informacijos šaltinių.
„Aš su ja bendravau tik tiek, kiek ji buvo Prezidentūros spaudos tarnybos vadovė“, – liudytoja nurodė, kad ją su D. Ulbinaite siejo tik darbo reikalai.
„Aš nuo pat tyrimo pradžios sakiau, kad nesu gavusi ir mačiusi slaptos pažymos, jokio dokumento, kuris būtų atrodęs kaip slaptas dokumentas“, – sakė ji.
J. Damulytė-Semėnienė aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu prieš ją buvo panaudoti neteisėti veiksmai, nors ji tyrimo metu elgėsi geranoriškai.
„Mano atžvilgiu buvo priimtos keturios teismų nutartys, kurios vėliau aukštesnių instancijos teismų pripažintos neteisėtomis, neteisingomis, todėl suprantu, kad geriau yra patylėti“, – teisme sakė BNS Lietuvos naujienų vyriausioji redaktorė.
Žurnalistė teisme pažymėjo, kad nė nežinojo, kad jos paviešinta informacija sudarė valstybės paslaptį. Tiesa, tikroji valstybės paslaptis iš pažymos, anot prokuratūros, žiniasklaidoje taip ir nebuvo paskelbta.
„Mes sąmoningai rašydami publikaciją vartojome sąvoką VSD informacija, o ne pažyma ar dokumentas – tai visiškai sąmoningas sprendimas, nes mes nesame matę, regėję, kad tai yra valstybės paslaptį sudarantis dokumentas“, – sakė J. Damulytė-Semėnienė.
Be to, žurnalistė pažymėjo, kad prieš publikuodama straipsnį apie informacines atkas prieš Lietuvą žinojo, jog tokia informacija buvo perduota aukščiausiems šalies vadovams – tai vėliau jau oficialiai patvirtino įvairios valstybės institucijos.
„Mes neturime šaltinių Rusijos Federacijos Prezidentūroje, kad galėtume patikrinti VSD informaciją, mums pakako patvirtinimo, kad tokia informacija yra pateikta šalies vadovams, kai kurioms kitoms valstybės institucijoms“, – teigė liudytoja.
Kad žurnalistė turi teisę neatskleisti šaltinio, pripažino ir jos bylą nagrinėjantys teisėjai, tačiau liudytoja vis tiek sulaukė labai daug klausimų, susijusių su garsiąja pažyma.
„Kas suteikė ir patvirtino informaciją, gali būti interpretuojami kaip informacijos šaltiniai“, – žurnalistė taip pat pabrėžė, kad niekam nenori pakenkti, nes bet kokios pavardės paminėjimas šioje byloje gali būti neteisingai suprastas ir panaudotas prieš tą asmenį.
„Aš nekomentuosiu to, ką teismas pripažino neteisėtais veiksmais mano atžvilgiu“, – sakė ji.
Šioje byloje STT pareigūnai klausėsi J. Damulytės-Semėnienės pokalbių, tačiau teismas yra nustatęs, kad jie negali būti pripažinti kaip įrodymai, nes gauti neteisėtai. Tačiau, kaip aiškėja, šie pokalbiai labai yra svarbūs valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui – G. Ivanauskas ne kartą bandė liudytojos klausti apie pokalbius, kurie negali byloje būti pripažinti kaip įrodymai.
Apie pokalbius telefonu prokuroras klausė ir kitos liudytojos – BNS direktorės Jurgos Eivaitės. Tačiau tam pasipriešino D. Ulbinaitės advokatas Giedrius Danėlius, ne kartą pabrėžęs, jog šie pokalbiai nėra įrodymai.
„Nėra tų pokalbių, užmirškime juos, pripažinkime, tai ne įrodymas, čia jau galioja sugedusio vaisiaus principas“, - teisėjų kolegijai pirmininkaujantis Robertas Rainys prokurorui siūlė nesiremti telekomunikacijų tinklais gauta informacija.
BNS vadovė teisme sakė, kad nežinojo ir kaip vadovė neprivalėjo žinoti, jog agentūros darbuotojai planuoja paskelbti informaciją apie informacines atakas prieš Lietuvą. „Ta medžiaga tuo metu neatrodė tokia svarbi, kaip ji tapo vėliau, nes informacinė erdvė tuo metu buvo pakankamai pilna įvairiausių spėlionių“, – sakė J. Eivaitė.
Vis dėl to, ji neslėpė, kad kilus ažiotažui su pavaldiniais kalbėjosi apie paskelbtą informaciją. „Juk premjeras paskelbė, kad bus vykdomas tyrimas, teks gaišti darbo laiką, galvojau, jog reikės bendrauti su teisėsauga“, – teisme kalbėjo J. Eivaitė.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas pernai spalį gavus VSD generalinio direktoriaus Gedimino Grinos pranešimą, kad tą pačią dieną naujienų agentūra BNS paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui.
Žiniasklaidoje buvo atskleistas VSD slaptos pažymos turinys, kad Rusija neva galinti paviešinti informaciją apie D. Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.
Generalinė prokuratūra nustatė, kad viešai pasklidusi informacija apie Rusijos Federacijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos vadovus nebuvo paskelbta visa apimtimi ar pažodžiui perteikiant Lietuvos Respublikos VSD slaptame rašte nurodytą informaciją.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Gintas Ivanauskas teisme yra sakęs, kad D. Ulbinaitė informaciją 2013-ųjų spalio 30-ąją nuo 16.38 iki 16.59 val. perdavė BNS redaktorei J. Damulytei-Semėnienei.
D. Ulbinaitė prokurorų pateiktų kaltinimų nepripažįsta, tačiau „nuoširdžius parodymus“ duos tik įrodymų tyrimo pabaigoje, kai bus pagarsinta visa medžiaga ir apklausti liudytojai.