- Pone Valy, Jūsų nuomone, kaip Jums sekasi?
- Gerai. Praėjusiais metais prokuratūros pasiekti rezultatai yra geriausi per visą nepriklausomybės laikotarpį. Pavyzdžiui, 2012 metais nusikalstamų veikų ištirta 20 proc. daugiau negu 2011 metais. Atskleista nusikalstamų veikų nuo užregistruotų – 52 proc.. Per visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo atskleista daugiau nusikaltimų.
- Tačiau Jūs greičiausiai sutinkate, kad tam didelę įtaką turi ir dėl senaties nutaruktos bylos, taip pat padidėjęs bylų skaičius dėl smurto artimoje aplinkoje įstatymo, kuris įpareigoja institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą?
- Dėl senaties kasmet nutraukiama apie šimtas bylų. O apskritai per metus ištiriama apie 43 tūkst. veikų. Smurto artimoje aplinkoje bylos sudaro apie 7 proc. visų registruotų veikų. Džiaugiuosi, kad policija susitvarko su padidėjusiu darbo krūviu, nors valstybė įstatymo įgyvendinimui papildomai neskyrė nė lito.
- Klausant Jūsų viešų pasisakymų gali susidaryti įspūdis, kad Jūs kankinatės šiose pareigose.
- Ne. Aš džiaugiuosi, kad turiu galimybę pakeisti prokuratūrą. Pernai pertvraka buvo baigta. Manau, ji buvo sėkminga, nes pertvarkyti instituciją, kurioje dirba pusantro tūkstančio darbuotojų, yra didelis iššūkis. Tačiau su tuo susidorota ir dabar mes turime europietišką prokuratūros struktūrą.
- Seimo daugumos nuomone aiški. Nemanote, kad atėjo metas pačiam prašytis būti atleistam? Ar Jūs dar lauksite, kol Seimas priims nutarimą ir paragins prezidentę Jus atleisti?
- Yra paskyrimo procedūra, yra ir atleidimo.
- Norite tą taurę išgerti iki galo?
- Kol kas iš politikų negirdėjau argumentų, kodėl nepritarta prokuratūros veiklos ataskaitai.
- Seime teigta, kad tai tik deklaracijų rinkinys.
- Tada reikėtų parodyti ir konkretų skaičių, kuris primena deklaraciją. Statistiką apie nusikalstamų veikų ištyrimą formuoja su prokuratūra nesusijusi institucija – Informatikos ir ryšių departamentas.
- Bet į skaičius į ataskaitą skaičius įrašote Jūs.
- Visa informacija yra vieša. Informatikos ir ryšių departamente Jūs rasite tuos pačius skaičius.
- Tačiau dabar skaičiai gal ne tiek svarbu. Kalbant apie politinę valią ir procedūras, suprantu, kad Jūs linkęs eiti iki galo?
- Aš dirbu savo darbą, ir tiek.
- Kaip, Jūsų manymu, elgsis prezidentė Seimui paraginus atleisti Jus iš pareigų?
- Šis klausimas ne man.
- Ar įsivaizduojate kontekstą, kai Prezidentė Jus užstoja ir pati prisiima asmeninę atsakomybę už Jūsų veiklą artėjant prezidento rinkimams?
- Aš prokuroras ir įstatymai man neleidžia politikuoti.
- Tada pakalbėkime apie Jūsų veiklą. Kodėl Jūs, organizuodamas konkursus užimti tam tikras pareigas prokuratūroje, vėliau neatsižvelgiate į jų rezultatus?
- Aš atsižvelgiu. Atrankos komisijos siūlymas yra vienas pagrindinių kriterijų.
- Tačiau visi žino garsius prokurorus, kad ir Kęstutį Betingį, kuris surinko daugiausiai balų, bet Jūs jo nepaskyrėte. Kodėl Jūs atšaukėte konkursą, kurį K. Betingis laimėjo?
- K. Betingis pareigas ėjo 11 metų, tad tikėtis pokyčių Kauno apygardos prokuratūroje būtų naivu.
- Gal galite pasakyti, kiek metų Vilniaus apygardos prokuratūrai vadovauja Ramutis Jancevičius?
- Jis užima pareigas tiek laiko, kiek leidžia įstatymas. Kai baigsis jo kadencija, bus sprendžiamas ir šis klausimas.
- Sakote, kad Vilniaus prokuratūrai galima vadovauti du dešimtmečius, o Kauno – tik dešimtmetį?
- 2012 metais įsigaliojęs Prokuratūros įstatymas numato, kad visi vyriausieji prokurorai tęsia savo kadencijas. Kada jos baigsis, vyks atranka ir tada žiūrėsime.
- Kitas atvejis: jaunas, garsus prokuroras Mindaugas Dūda, tyręs rezonansines bylas. Jis surinko daugiausiai balų konkurse į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vadovo postą, tačiau nebuvo paskirtas. Vėl tas pats?
- Jis neturėjo vadovavimo patirties. Kad ir kokias svarbias bylas jis tyrė, vadovauti labai svarbiam departamentui būtų sudėtinga.
- Tačiau tiriant Rolando Pakso ir jo finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo bylą turbūt reikia didesnės patirties nei vadovaujant departamentui?
- Aš vertinau dabar jau buvusio prokuroro Dūdos atliktus tyrimus ir visokeriopai jį skatinau tiek suteikdamas jam maksimalius kvalifikacinius rangus, tiek apdovanodamas Prokuroro garbės ženklo antro laipsnio medaliu.
- Ar tiesa, kad per metus Jūs pusei prokurorų suteikėte aukštesnį rangą?
- Rangų suteikta virš 300, o prokurorų yra apie 760. Tai yra paskatinimo priemonė, numatyta įstatyme. Minėti įspūdingi prokuratūros rezultatai man suteikia pagrindą prokurorus paskatinti.
- Bet ar tai ne maišto malšinimas? Juk prokurorų profesinė sąjunga pasisako prieš Jūsų reformą, prašo Seimo nepritarti prokuratūros ataskaitai...
- Be abejo ne. Aš nuo pat pirmos dienos siekiau, kad prokurorai būtų labiau motyvuoti, jų atlyginimai per trejus metus pakilo apie 20 proc.
- Grįžtant prie konkursų, kai atrankos komisijų rezultatai Jums nėra joks rodiklis darant sprendimus. Ar tai nėra pasityčiojimas iš žmonių?
- Aš jau sakiau, kad tai yra pagrindinis rodiklis man priimant sprendimą dėl vadovo paskyrimo. Tačiau aš vertinu ir kitas aplinkybes, kurių nevertina atrankos komisija. Pavyzdžiui, kokią viziją mato būsimas vadovas, kokia jo strategija.
- Kaip Jūs galite tai žinoti, jeigu K. Betingis su Jumis bendravo tik elektroniniais laiškais? Kaip galėjote įvertinti jo viziją, jei su juo nebendravote?
- K. Betingis dalyvavo darbo grupėse ir aš pats jose dalyvavau. Su minėtu prokuroru buvo daug diskutuota. Kontaktų užtekdavo.
- Bet ar nemanote, kad prokuratūrai būtų naudinga, jog žmogus, tyręs daug garsių bylų, liktų struktūroje, o ne spjautų ir išeitų iš tarnybos?
- Sutinku. Prokurorui Betingiui buvo siūlytos visos galimos pareigos.
- Jis dalyvavo konkurse į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas. Bet Jūs rezultatus panaikinote ir paskelbėte naują konkursą.
- Prokuratūros įstatyme numatyta, kad prokuratūros vadovas negali eiti tų pačių pareigų ilgiau nei 10 metų.
- Jeigu būtumėte norėjęs, paskirtumėte. Juk konkursą jis laimėjo.
- Jeigu prokuroras Betingis būtų norėjęs, jis galėjo dalyvauti ir kituose konkursuose, pavyzdžiu, į Panevežio apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas, taip pat į vadovaujančias pareigas Vilniuje. Bet šios atrankos jo nedomino. Buvo pasiūlytos ir prokuroro pareigos generalinėje prokuratūroje, tačiau ir tai netiko. Su kiekvienu prokuroru kalbu ir siūlau, ką galiu pasiūlyti.
- Kandidatūras į pareigas prokuratūroje tikriausiai derinate su prezidente ir jos patarėjais?
- Tikrai ne. Derinu tik su savimi ir savo vidiniu balsu. Siekiu patvirtinti tuos vadovus, kurie nori kažką pakeisti prokuratūroje ir neiti primityviu keliu.
- Kaip atsitiko, kad prokuratūra pastaruoju metu nepasipildo naujais žmonėmis?
- Mes Europoje išsiskiriame kaip daugiausiai prokurorų turinti šalis. Pas mus prokurorų skaičius 100 tūkst. gyventojų dvigubai viršija Europos vidurkį. O pagal bylų ištyrimą velkamės gale. Tai 20 metų nieko nedarymo rezultatas.
- Tai Jūs lauksite dar 20 metų, kol seni darbuotojai iškeliaus Anapilin, jaunesni pasens, kad prokurorų skaičius susilygintų su Europos vidurkiu? Juk bet kuriai organizacijai reikia šviežio kraujo.
- Prokurorų skaičius mažėja natūraliai, jis sumažėjęs 13 proc. dėl to, kad nebuvo priimta naujų darbuotojų. Kita vertus, ne prokurorų reikia, o pagalbos jiems. Reikia teisininkų, prokurorų padėjėjų.
- Ar tiesa, kad per trejus metus į sistemą neatėjo nė vienas prokuroras?
- Mes nevykdome prokurorų atrankų ir priėmimo, pertvarka vyko naudojant vidinius resursus. Minėjau, kad prokurorų atlyginimai kilo 20 proc. Darbo grupėse buvo svarstoma, ar priimame kolegas ir nekeliame atlyginimų, ar randame būdų dirbti efektyviau ir keliame atlyginimus, kuriais mes taip pat atsiliekame nuo Europos vidurkio.
- Tačiau uždarius duris virti savose sultyse taip pat nėra sveikos organizacijos požymis.
- Vyksta teisininkų atrankos, papildymas numatomas. Džiaugiuosi, kad turime galimybę natūraliai sumažinti prokurorų skaičių. Pavyzdžiui, Estijoje, kai vyko analogiška pertvarka, didelė dalis prokurorų tapo prokurorų padėjėjais. Jie iki šiol jaučia nuoskaudą, kad buvo įvykdyta pertvarka.
- Jūs tokios strategijos laikysitės ir toliau? Virsite senose sultyse ir naujų prokurorų nepriimsite?
- Dauguma prokurorų yra 30–40 metų, daug darbuotojų yra iki 50 metų, Kolektyvas pakankamai jaunas, veržlus. Man keistokai skamba argumentai, kad priėmę naujų prokurorų galime siekti efektyvesnio darbo. Tikrai ne. Nes su mažesniais pajėgumais mums pavyko pasiekti penktadaliu geresnių rezultatų.
- Ar reformomis ir tuo, ką dabar kalbate, Jūs sugebėjote įtikinti didžiąją dalį prokuratūroje dirbančių žmonių? Nes faktai sako kitką: anoniminė prokurorų apklausa parodė, kad Jūsų reformoms dalis žmonių nepritaria, prokurorų profesinė sąjunga netgi kreipėsi į Seimą, kad ataskaitai nebūtų pritarta.
- Visi esminiai sprendimai yra priimami prokurorų darbo grupėse, kuriose dalyvauja ir prokurorų profesinės sąjungos atstovai. 2011 metais Seimas balsų dauguma pakeitė Prokuratūros įstatymą ir padėjo pagrindus reformai.
- Tačiau panašu, kad tikėjimo šia reforma nėra, nes patys prokurorai ją mala į miltus.
- Pažiūrėkite į skaičius. Jie rodo, kad pertvarka duoda rezultatų. Prokurorams reikia suprasti, kad visuomenė iš jų daug tikisi. Reikalavimai prokurorams pakelti. Jei anksčiau niekas nežiūrėjo, ar prokuroras greitai dirba, tai dabar to reikalaujama.
- Kiekybė dar nereiškia kokybės. Bet štai prokurorai anoniminėje apklausoje reformą vertina neigiamai, anot jų, ji sukėlė neigiamų padarinių, neleido optimaliai panaudoti turimų finansinių išteklių, paskatino prisitaikėliškumą, padlaižiavimą. Ką Jūs galite pasakyti?
- Keistai skamba tokie pasakymai. Profesinės sąjungos pirmininką paskyriau aš. Kalbant apie tai, kaip jis išreitinguotas, tai jis buvo trečias. O pirmieji du vadovai buvo paskirti į kitas pareigas.
- Jūs labai sielvartautumėte, jeigu tektų palikti postą?
- Ne. Kodėl turėčiau? Didžiausius darbus, manau, atlikau ir niekas tų pertvarkų atgal neatsuks.
- Tai nebeturite ką veikti?
- Planų daugybė, esame numatę tolimesnius pokyčius veiklos organizavime. Neturime kaltinti mūsų prokurorų, kad jiems nepavyko pasiekti tokių rezultatų, kokie yra kitose šalyse. Mes dirbame pagal gremėzdiškas biurokratines taisykles. Čia prokuratūra yra labai iniciatyvi ir tobulina baudžiamojo proceso kodeksą. Taigi, planų yra į valias ir norisi juos dar spėti įgyvendinti.
- Bet Jūs savo likimo kalviu nenorite būti, lauksite, ką nuspręs kiti?
- Prieš trejus metus tvirtai apsisprendžiau eidamas į šias pareigas, turiu stiprias vidines nuostatas, siekius ir jų niekada neišduosiu.