„Ar pasitikėsime savo šeimomis, ar ir toliau jas griausime?“, - pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje retoriškai klausė R. J. Dagys. Pastaruoju metu masine tapusi vaikų atiminėjimo iš šeimų problema visuomenėje pasėjo daug nerimo ir iškėlė klausimą - kas vis dėlto geriau žino, kaip auklėti vaikus - šeima ar valdininkai?
Pagal dabar galiojantį įstatymą socialinės apsaugos institucijoms suteikta labai daug galių. Kiti norminiai teisės aktai neapsaugo Lietuvos šeimų nuo pernelyg didelės valdininkų savivalės. Vaiko teisių pagrindų įstatymo tobulinimas turi sugrąžinti prarastą pasitikėjimą šeimomis bei padėti joms auklėti vaikus, sukuriant tam tinkamą mechanizmą. Vaikų atėmimo iš šeimų praktika turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, kai vaiko sveikatai ar gyvybei kyla reali grėsmė.
Lietuvos visuomenei nekyla klausimų dėl būtinumo keisti įstatymą, be kita ko, sugriežtinant asmenų už melagingus pranešimus apie vaikų nepriežiūrą atsakomybę, nustatant terminus, kiek laiko vaikas bus priskirtas institucijų globai ir kita.
Dar viena opi su vaiko teisių apsauga susijusi problema - socialinių darbuotojų nekompetentingumas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, šiuo metu problemai spręsti nepakanka lėšų.
„Socialiniai darbuotojai privalo būti kvalifikuoti, turėti ne tik nepriekaištingą reputaciją, bet ir širdį. Pinigų šiam klausimui išspręsti nereikia tiek jau ir daug“, - teigė R. J. Dagys.
Visgi pasitaikius vaikų atėmimo iš šeimų atvejams, vaikai pirmiausia turėtų būti perduoti artimųjų, giminaičių globai, o ne globėjų instancijai. Tai padėtų sumažinti išaugusį nepasitikėjimą šeimomis, kuris kelia tiesioginę grėsmę „šeimos-bendruomenės-valstybės“ konceptui. Šeimos apsauga, įteisinta Konstitucijoje, turėtų atsispindėti ir įstatymuose.
Šiuo metu vykdomai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos sistemos reformai nepritaria ne tik visuomenė, bet ir dauguma Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narių.