„Dalis prodiuserių teoriškai pasakė „taip“ – Seimo nariai gali su jų sutartimis susipažinti, bet po kablelio yra paminėta išlyga, kad paviešinimo atveju LRT atsako už visus galimus nuostolius. Tokia sąlyga yra ir LRT sutartyse su prodiuseriais“, – DELFI aiškino R. Paleckis.
Pasak jo, tai, kad dokumentai iš Seimo gali „nutekėti“, yra „beveik 100 proc. neabejotina“, todėl bendrovių, iškėlusių tokią sąlygą, kad LRT atsakys už galimus nuostolius, sutarčių Seimui nacionalinis transliuotojas nepateikė. R. Paleckis aiškino, kad tokių bendrovių „buvo kelios“.
Pateikti sutartis su privačiais prodiuseriais Seimo nariai, inicijavę parlamentinį LRT veiklos tyrimą, prašė nuo praėjusių metų lapkričio. Lapkričio pabaigoje parlamentarams buvo perduotas maždaug 800 su prodiuserinėmis kompanijomis 2013-2017 metais sudarytų sutarčių sąrašas. Tačiau jame minėtos tik sutarčių datos ir kompanijų pavadinimai. Pateikti kitų duomenų – apie bendrovių savininkus, suteiktas paslaugas, jų kainas ir panašiai – LRT teigė negalinti dėl sutartyse numatytų konfidencialumo įsipareigojimų.
Po to Seimas kreipėsi į LRT, prašydamas užklausti pačių prodiuserių, ar jie nesutiktų sutarčių paviešinti. Metų pradžioje LRT Taryba paskelbė, kad į LRT prašymą duoti sutikimą atskleisti politikams sutarčių sąlygas buvo gauti 34 atsakymai, 2 kontrahentai neatsakė. Iš atsakiusiųjų 21 asmuo ar bendrovė sutiko atskleisti duomenis be jokių sąlygų arba su tam tikromis išlygomis, 13 – nesutiko.
Antradienį Seime surengtoje valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio spaudos konferencijoje, kurioje jis žadėjo atskleisti skandalingus faktus, atrastus iš LRT gautuose dokumentuose, bet pateikė tik politikų argumentus, kodėl reikia atlikti parlamentinį nacionalinio transliuotojo veiklos tyrimą, buvo paviešintas sąrašas bendrovių, nesutikusių viešinti savo sutarčių.
Tarp steigėjų ir akcininkų – žinomi žmonės
Seime buvo paskelbta, kad sutarčių su LRT nepateikė 14-ka prodiuserinių kompanijų: įmonės „Music Mills“, „Rijeka“, „Valius“, „Just TV“, „Media 3“, „TV Europa“, „Makas“, „Production team“, „NPT projektai“, „Beatos virtuvė“, „Vilniaus medija“, „Studija paprika“, „Media volpe“, „Big Adventure“.
DELFI pasidomėjo, kas valdo šias įmones ir kokią produkciją jos teikia LRT.
Kaip matyti iš oficialių Registrų centro dokumentų, bendrovės „Music Mills“ steigėja ir savininkė yra operos primadona Nomeda Kazlauskaitė – Kazlaus. Jos įmonė kuria LRT transliuojamą laidų ciklą „skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“, kuriame operos solistė pati kalbina pasaulinio garso menininkus.
Bendrovės „Rijeka“ steigėju įvardijamas Vygerdas Jonikas, o akcininku (praėjusio pavasario duomenimis) – žinomas prodiuseris Saulius Basijokas. DELFI su prodiuseriu susisiekti nepavyko, tačiau viešojoje erdvėje pateikiama informacija, kad jo bendrovė buvo tokių LRT laidų kaip „Popietė su Algimantu Čekuoliu“, „Folkšokas 2017“, „Duokim garo“, „Sveikinimų koncertas“ ir panašiai kūrėja.
Bendrovė „Valius“ – buvusio Seimo pirmininko, šoumeno Arūno Valinsko valdoma bendrovė, LRT ne pirmą sezoną kurianti laidą „Auksinis protas“. Ją veda pats A. Valinskas kartu su žurnalistu Andriumi Tapinu.
Nėra ir tarptautinės kompanijos duomenų
Bendrovės „Just TV“ steigėja – Aušra Jolanta Pliaugienė, akcininkas – prodiuseris Justinas Milušauskas. Ši kompanija LRT kuria laidą „Klauskite daktaro“. Taip pat „Just TV“ rekvizitai matomi LRT laidos „Editos šou“, kurią veda vienas ryškiausių LRT veidų Edita Mildažytė, kontaktuose.
Pati E. Mildažytė įvardijama tarp dar vienos bendrovės – „Makas“ akcininkų. Tačiau ši bendrovė, užsiimanti nekilnojamuoju turtu, greičiausiai su LRT nėra susijusi, tai rodo ir jos šeimininkų sąrašas. E. Mildažytė viešai aptinkamoje informacijoje minima kaip bendrovės „Makas TV“, veikusios „Mako“ patalpose, direktorė. Jos vadovaujama įmonė kūrė anksčiau transliuotą populiarią laidą „Bėdų turgus“.
Viešoji įmonė „TV Europa“ siejama su prodiuseriu Algirdu Žvinakevičiumi, garsiuoju serialo „Giminės“ kūrėju. Jis yra pernai transliuoto serialo tęsinio „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“ prodiuseris.
Bendrovės „TV Production Team“ akcininkai – žinomas televizijos veidas Edvardas Žičkus bei jo kolegė Katrina Zeiter. Ji kuria telemaratoną ir LRT renginių ciklą „Ištiesk gerumui ranką“.
Viešosios įstaigos „NPT projektai“ steigėjos – Žydrūnė Gedrimaitė ir Palmira Galkontaitė. Ši įmonė kuria socialinę-publicistinę televizijos laidą „Nacionalinė paieškų tarnyba“, LRT transliuojamą nuo 2008 metų.
Tarp sutarčių su LRT nesutikusių viešinti įmonių minima ir bendrovė „Beatos virtuvė“, valdoma kulinarinių šou autorės Beatos Nicholson ir jos sesers Odetos Bložienės. Šį televizijos sezoną į ekranus grįžusi B. Nicholson LRT kuria laidą „Beatos virtuvė“ .
Viešoji įstaiga „Vilniaus medija“, tarp kurios steigėjų – operatorius Haroldas Klevinskas, režisierius Aleksas Matvejevas bei žurnalistas Arminas Jankauskas, kuria LRT laidą „Kelias į namus“.
Bendrovė „Big Adventure“ (steigėjai – Eduardas Silva, Joana Jablonskytė, Alė Jablonskienė, Rolandas Pridotkas, Jūratė Pridotkienė) kūrė laidų ciklą „Karinės paslaptys“, o įmonė „Media volpe“, valdoma žurnalistės Rasos Eilunavičienės – laidą „Mūsų gyvūnai“.
Tarp sutarčių neviešinančių įmonių – ir tarptautinė bendrovė „Studija „Paprika“, kurios akcininkas – Švedijoje registruota įmonė „Paprika Holding AB“. Ši kompanija LRT rengė dokumentinių apybraižų ciklą „Gimę tą pačią dieną“ bei interaktyvią viktoriną „Paklauskim Lietuvos“.
Jakilaitis: pasiūliau, mano galva, geriausią išeitį
R.Karbauskio paviešintame sąraše atsidūrė ir bendrovė „Media 3“, šiuo metu valdoma žurnalisto E. Jakilaičio ir prodiuserio Lauryno Šeškaus. Ši įmonė LRT kuria E. Jakilaičio vedamą diskusijų laidą „Dėmesio centre“, „TV forumas“, ne vieną sezoną transliuojamą „Nacionalinę ekspediciją“, taip pat turi sutartį kurti laidą „Šiandien prieš 100 metų“ su Liudu Mažyliu, bet ši laida yra nereguliari.
Užvirus debatams dėl LRT ir prodiuserinių įmonių santykių, E. Jakilaitis prieš kurį laiką feisbuke skelbė, kad LRT už vieną laidą „Dėmesio centre“ bendrovei „Media 3“ sumoka 932,58 euro plius Pridėtinės vertės mokestį (PVM). Žurnalistas nurodė, kad laidos prodiuseris ir vedėjas, tai yra vienas asmuo, gauna 344,74 euro (200 eurų „į rankas“), dvi redaktorės – 241,32 euro (po 70 eurų „į rankas“) už laidą.
Jis taip pat minėjo, kad LRT šiam projektui skiria ir savo resursus – studijos patalpas, apšvietimą, grimo paslaugas ir technikos profesionalus – inžinierius.
Tuo metu skaičiuota, kad keturis kartus per savaitę rodoma laida „Dėmesio centre“ LRT per mėnesį turėtų kainuoti apie 14,9 tūkst. eurų, E. Jakilaitis, pagal jo pateiktus duomenis už ją per mėnesį turėtų uždirbti 3,2 tūkst. eurų „į rankas“.
Žurnalistas tada kalbėjo, kad jaučiasi nejaukiai, nes atskleidžia konfidencialią informaciją, tačiau pabrėžė, kad „gal žinojimas šiuo konkrečiu atveju yra didesnė vertybė“.
DELFI klausiamas, kodėl „Media 3“ atsidūrė R. Karbauskio viešiname sąraše, nors prieš tai atvirai skelbė savo duomenis, E. Jakilaitis sakė taip įvykus dėl bendrovės suformuluoto atsakymo LRT.
„Mes parašėme LRT į jų užklausimą, kad „Media 3“ sutinka pateikti Seimui sutartis, jeigu ši informacija nebus skelbiama viešai, arba „Media 3“ sutinka su LRT pasirašyti sutarties priedą, numatantį viešą paskelbimą. LRT, mano galva, tokiu atveju turėtų teisinį būdą viešinti sutartis. Ji turėtų pasiūlyti prodiuseriams pasirašyti sutarčių priedus, nes dabar bet koks viešinimas yra neteisėtas, nes sutartis draudžia tai daryti. Bet jeigu būtų parengtas sutarties priedas, kuris leistų viešinti, mes sutiktumėme tokį priedą pasirašyti“, – aiškino jis.
E.Jakilaičio manymu, pasirašant tokį priedą galima būtų – jeigu kokie nors prodiuseriai mano, kad detalių jų sąmatų atskleidimas jiems pakenktų – numatyti, kad kai kurias grafas galima stambinti.
„Nebūtina rašyti kiekvienos lemputės, ar kiek kainuoja kiekvienas kostiumas, bet įtraukti, kad „vedėjų sceninis įvaizdis kainuoja tiek“, scena – tiek, ir taip būtų galima atskleisti ir sumas, ir sąmatas, nepakenkiant interesams. Visa tai įmanoma padaryti, bet, žinoma, ne tokiu uraganu užpuolus“, – pažymėjo žurnalistas.
Dar gruodžio viduryje pirmasis savo finansinius santykius su LRT įvardijo žurnalistas, „Laisvės TV“ kūrėjas Andrius Tapinas.
„Kadangi mano pavardė figūruoja įvairiuose parlamentarų raštuose bei pareiškimuose, ir manau, kad LRT turėtų būti skaidrumo etalonas, tai OK – pabūsiu pirmas ir be tarybos kreipimosi“, – feisbuke paskelbė A. Tapinas.
Jis nurodė LRT iki 2016 metų birželio turėjęs laidą „Pinigų karta“. Pasak jo, vienos laidos biudžetas sudarė 2600 eurų (be PVM).
„Už šią sumą turėjom sukurti visą laidą nuo A iki Z – filmavimas, žurnalistai, prodiusavimas, montavimas ir t. t. Kiekvienais metais laida dalyvaudavo konkursuose ir būdavo vertinama lyginant su naujai pateiktais panašiais projektais. Už kartojimus vasarą pinigai mokami nebūdavo“, – rašė jis.
Žurnalistas taip pat teigė nuo 2015 metų prodiusavęs laidą „Misija:Vilnija“ – vienos laidos biudžetas buvo 1730 eurų (be PVM). Dabar ji rodoma Kultūros kanale, už tiesioginį laidos rengimą atsakingi kiti žmonės.
„Šiuo metu LRT televizijoje kaip samdomas vedėjas vedu laidą „Auksinis protas“ ir parengiu pusę klausimų. Už vieną laidą gaunu 433 eurus ir 75 centus „į rankas“. Net jeigu ir nieko negaučiau, vis tiek dirbčiau, nes labai patinka“, – feisbuke rašė A. Tapinas.
Kuria žinias, kitiems reikia konkuruoti
DELFI teiravosi LRT Tarybos, teikusios duomenis Seimui, pirmininko Žyginto Pečiulio, kokios įmonės leido pateikti jų sutartis Seimui.
„Mes jokių sąrašų nesudarinėjome, tiesiog tų dokumentus, kurie sutiko jas viešinti, siuntėme Seimui“, – nurodė jis.
Praėjusių metų pabaigoje skelbta, kad tarp sutartyse su LRT dažnai minimų įmonių, be „Media 3“, yra atlikėjo Žilvino Žvagulio „Zuzi muzika“, prodiuserio Rolando Skaisgirio įmonė „Videometra“, Lenkų informacijos centras Vilniuje „Inforum“, renginių organizavimo įmonė „Rijeka“, žurnalisto Andriaus Tapino įmonė „Media Matrix“, „Viena planeta“ ir kitos.
Viešai skelbta, kad 2016-aisiais LRT pati rengė 22 programas, dar 15 laidų kūrė nepriklausomi prodiuseriai, 17 – LRT kartu su prodiuseriais. Pasak LRT, kai kurių prodiuserinių kompanijų televizijos laidų rengimui galėjo būti naudojami LRT resursai.
LRT skelbė, kad teisės aktai ne tik nedraudžia, bet ir skatina pirkti laidas iš nepriklausomų kūrėjų. Nacionalinio transliuotojo atstovai citavo Visuomenės informavimo įstatymo nuostatą, kad bent 10 proc. televizijos laiko turi būti skirta nepriklausomų kūrėjų kūriniams.
Ž. Pečiulis DELFI tvirtino, kad pastaruoju metu pasigirstantys balsai, jog visuomeninis transliuotojas laidas galėtų kurti savo pajėgomis, o ne pirkdama prodiuserių produkciją, tvirtino, kad tai būtų „grįžimas į kolūkių laikus“.
„Panašiai kaip Lietuvoje buvo sugriauti kolūkiai, ir niekas dabar neragina jų atstatyti, lygiai taip pat, LRT vadovaujant Valentinui Milakniui, maždaug prieš 15-16 metų, buvo sugriauta „kolūkinė“ redakcijų sistema LRT, kai sėdėdavo žmonės už nuolatinę algelę ir turėdavo kažką sugalvoti, kurti. Jie būdavo įdarbinti kaip kūrybingi žmonės, ir nepaisant, kad „baterijos išsikrovė“ ar panašiai, jų nebūdavo galima atleisti, ir jie 30 ar daugiau metų dirbdavo, o kūrybingi žmonės iš gatvės negalėdavo pateikti“, – kalbėjo LRT Tarybos pirmininkas.
Jo teigimu, pirmas žmogus „iš šalies“ LRT buvo A. Valinskas, su savo bendrove pasiūlė žaidimą „Taip ir ne“.
„Absoliuti nesąmonė stebėtis, kad laidas kuria prodiuserių bendrovės, kuriose, kaip pamatė vienas garsus žmogus, dirba, tarkime, du žmonės. Tai gali būti du žmonės – direktorius ir buhalteris. Bet kai bendrovė laimi konkursą ir rengia laidai, tam jie samdo žmones nustatytam laikotarpiui. Projektas baigiasi – žmonės išsiskirsto. Tai yra vakarietiškas, progresyvus variantas. Gaminti patiems būtų ir brangiau, ir mažiau kūrybiška“, – pažymėjo Ž. Pečiulis.
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas R. Paleckis, DELFI klausiamas, kokiu būdu nacionalinis transliuotojas atrenka, kokias laidas kurs savo jėgomis, kokias – pirks, sakė, kad pagal suformuotus temų sąrašus, kurie sudaromi vadovaujantis Europos transliuotojų sąjungos rekomendacijomis, vykdomi konkursai, kuriuose gali dalyvauti ir LRT komandos nariai, ir nepriklausomi prodiuseriai.
Jos pažymėjo, kad LRT kuria naujienų laidas, tad „Panorama“ konkursuose nedalyvauja.
„Visos kitos laidos eina per konkursą. Nustatyti, kiek yra pačios LRT produkcijos, kiek nepriklausomų prodiuserių, galima iš viso transliacijų laiko minusuojant naujienų transliacijas – visa kita yra arba filmai, arba serialai, arba konkurso būdu atrinkta produkcija, taip pat kuriama ir LRT dirbančių žmonių. Yra Europos transliuotojų sąjungos pozicija ir Europos Komisijos direktyvos, kurios skatina visuomeninius transliuotojus remti nepriklausomus prodiuserius. Tai yra tam tikras konkurencijos garantas ir užtikrinimas, kad gausime geriausią produkciją“, – sakė R. Paleckis.
Jo teigimu, tokiu būdu LRT patiria mažiau išlaidų, nei pati samdydama žmones, ir konkurencinėje kovoje gali pasirinkti tai, kas rinkoje yra geriausia.