„Šimtmetis yra ypatingas tuo, kad tai yra mūsų Lietuva, kuri yra gyva mūsų šeimų istorijose, senelių, prosenelių, draugų, mūsų pačių istorijose. Mes kaip tik ir norime pakviesti kiekvieną atrasti tą savo ryšį su šimtmečiu, nes mes kiekvienas jį turime per mūsų pačių asmenines istorijas, per mūsų tėvų istorijas, kurios vis dar gyvos“, - sakė Valstybės atkūrimo šimtmečio programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė.
Programos koordinatorė šventinę dieną, Vasario 16 – ąją visus kvietė padaryti tris dalykus: iškelti trispalvę, pasveikinti vienas kitą su valstybės gimtadieniu ir pasakyti ypatingiems žmonėms „ačiū“, taip sudalyvaujant šimtmečio „Ačiū“ kampanijoje. Ta proga bus paleistas ir elektroninis atvirukas, kuris įgalins mus kuo plačiau pasidalinti ta žinia.
Trispalvę galima gauti dovanų
Šimtmečio programos koordinatorė paaiškino, kad istorikai Lietuvos trispalvę net siūlo pavadinti šimtmetį Lietuvos Trispalvės šimtmečiu, nes būtent ji yra pagrindinis šį šimtmetį išskirianti simbolis.
Premjero patarėja Unė Kaunaitė paaiškino, kad vėliavų kėlimo iniciatyva kilo Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui.
„Premjero mintis ir buvo, kad jis labiausiai norėtų ne tik per Vasario 16-ąją, bet per visą šimtmetį, visas mūsų šventes, matyti visą Lietuvą plazdančią vėliavomis, nes tai yra vienas iš geriausių būdų parodyti, kad didžiuojiesi savo šalimi“, - sakė U. Kaunaitė.
Premjero patarėja priminė akciją „Padovanok Lietuvos vėliavą“ . Tuo tikslu jau prieš metus buvo išdalintos pirmosios 50 vėliavų, o per šiuos metus jų buvo išdalinta daugiau nei 500. Jas stengiamasi skirti tiems, kurie, pasak patarėjos, norėtų vėliavą kelti, bet negali jos įsigyti.
„Tuo tikslu buvo taip pat sukurta paskyra internetiniame puslapyje aukok.lt, kur kiekvienas žmogus, kuris nori, gali prisidėti prie šios akcijos, paaukoti. Su mumis bendradarbiauja tokios organizacijos, kaip „Caritas“, „Maltos ordinas“, savivaldybių asociacijos, ir jie visi mums padeda užtikrinti, kad tos vėliavos nukeliautų tiems žmonėms, kurie su pagarba ir išdidžiai jas kels per valstybines šventes“, - sakė U. Kaunaitė.
Vėliavas taip pat savo žiūrovams dovanoja ir LRT televizija ir radijas. „Reikia tiesiog žiūrėti arba klausyti LRT, ir jūs galite ją laimėti“, - sakė žurnalistas Ignas Krupavičius.
Laukiama gausaus svečių būrio
Pasveikinti Lietuvos su šimtmečio jubiliejumi atvyks visa eilė garbių svečių: Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Islandijos, Ukrainos, Gruzijos prezidentai. Mus savo vizitu pagerbs ir Švedijos bei Danijos karališkųjų šeimų nariai, Europos Komisijos bei Europos Vadovų Tarybos pirmininkai, informavo Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė informavo.
Trečiadienį į Lietuvą iš Vokietijos atgabenamas Nepriklausomybės Aktas, ir jis oficialiai bus Prezidentūroje perduotas Lietuvai iki penkerių metų saugojimui ir eksponavimui. „Šitas įvykis ir pradeda mūsų Vasario 16-osios šventę, nes mes Lietuvoje turėsime dokumentą, kuris ir liudija mūsų nepriklausomybę. Nuo sausio 21 dienos nepriklausomybės Aktą bus galima pamatyti Signatarų namuose. Šiai progai yra atveriama nauja ekspozicija“, - sakė R. Kačkutė.
Tai nutiks tik kartą gyvenime
Vienas iš šimtmečio kampanijos atstovių Beata Nicholson pažymėjo, kad ši data yra tokia, kuri visų mūsų gyvenime bus tik kartą.
„Tie dalykai, kurie yra tik vieną kartą gyvenime yra tokie ypatingi ir nepakartojami. Dar – toks palaikymas iš viršaus, kad ši diena išpuola penktadienį, tai reiškia, kad tikrai mes visi galime, turime, privalome tą datą paminėti, nes tik tuomet, kai esame taikoje ir meilėje su savo šalimi galime būti produktyvūs ir laimingi jos piliečiai“, - sakė B. Nicholson.
Pasak žymios kulinarinių laidų vedėjos, nebūtinai ta proga yra sugalvoti kažkokį pokylį ar banketą.
„Svarbiausia yra širdyje jausti pakylėjimo momentą, nes mūsų moderniai Lietuvai yra šimtas metų. Aš tikrai tą dieną minėsiu, tai bus ypatinga diena“, - sakė B. Nicholson.
Prisiminė istorinius momentus
Viena iš Vasario 16-osios tradicijų – kalbos sakomos iš Signatarų namų balkono. Dažniausiai iš jo kalbant matome pirmąjį atkurtos nepriklausomos valstybės vadovą prof. Vytautą Landsbergį. N. Vaisbrodė sužino, kad tradicija minėti Vasario 16-ąją prie Signatarų namų gimė prieš 20 metų, švenčiant nepriklausomybės atkūrimo aštuoniasdešimtmetį, kai tokią idėją pasiūlė režisierius Eimuntas Nekrošius.
Pats prof. V. Landsbergis teigė, kad ši kalba nėra svarbiausias Vasario 16-osios elementas, nors jis yra savaip patrauklus, įdomus.
„Žmonėms patinka, susirenka daug jų. Kartais atrodo, kad vis daugiau. Bet viskas prasidėjo dar paskutiniais sovietmečio metais, 1989- aisiais, kai Kaune vyko didysis sąjūdžio Seimas. Išvakarėse mes, to Seimo žmonės, nusiuntėme reikalavimą komunistų partijos Centro komitetui, asmeniškai A. Brazauskui, kad sugrąžintų šitą šventę, Vasario 16-ąją“, - pasakojo V. Landsbergis.
Pasak jo, tada jau buvo keltos idėjos, kad ji galėtų būti paskelbta nedarbo diena, kad žmonės švęstų, tačiau iki to dar buvo toli.
„O tuo metu jau vyko labai svarbūs darbai – Laisvės statulos atkūrimas ir grąžinimas į jos vietą Kaune, ir to namo, kurį dabar vadiname Signatarų namu, pagerbimas atmintina lenta“, - sakė V. Landsbergis.
Politikas prisiminė, kad atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo daugybė žmonių, kaip jis sakė, „visa Pilies gatvė buvo užtvindyta“.
„Aš visiškai neprisimenu, ar aš ten ką nors kalbėjau, bet aš atsimenu, kad mano tėvas kalbėjo, ir atsimenu, ką kalbėjo. Reiškia, ten buvo kalbama prie to namo, prie tos lentos“, - pasakojo V. Landsbergis.
Jis prisiminė, kad kitais metais, 1990-aisiais, buvo jau artėjama prie lemtingųjų rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą. Vasario 16-ąją dar savo rankose laikė tuometinė administracija, bet iš spaudos galime matyti, kad jau vyko jaunimo eitynės su vėliavomis ir deglais iki Aukščiausios Tarybos, o po Šv. Mišių atgautoje Katedroje – į Pilies gatvę.
„Tai yra pradžia, dar nebuvo nusistovėję, kad kiekvienais metais, ten, prie tos paminklinės lentos kas nors vyksta. Vyksta iškilmingas posėdis Aukščiausioje Taryboje, vyksta minėjimas Operos teatre su reikalavimais išvesti Rusijos kariuomenę iš Lietuvos. Tai – jau 1992 metai. Jau Lietuva – pasiskelbusi nepriklausoma, ir elgiasi labai drąsiai, jausdamasi nepriklausoma, reikalauja išvesti kariuomenę, ir ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Karaliaučiaus krašto“, - pasakojo V. Landsbergis.
Siūlo atrasti Lietuvą per skrandį
Virtuvės šefai prisijungdami prie iniciatyvos pasiūlė savo šimtmečio patiekalus. B. Nicholson šimtmečiui siūlo išsikepti ruginį meduolį, kurio receptas pirmą kartą paskelbtas 1937 metų „Šeimininkėje“.
„Dabar visiškai niekas nebekepa tokių dalykų, rugius naudoja tik ruginėje duonoje, reta šeimininkė turi namuose ruginių miltų. Aš manau, kad turėtume įkvėpimo ateičiai pasisemti iš praeities, ir vertinti tai, ką turime geriausio“, - sakė B. Nicholson.
Vienas garsiausių Lietuvos šefų Deivydas Praspaliauskas ragino prisiminti istoriją ir patiekalus, kuriuos valgė mūsų proseneliai ir proproseneliai.
Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos vadovas Darius Dobrovolskis siūlė pasigaminti putpelę, kuri buvo populiari Lietuvos virtuvėje, tiek aukštuomenėje, tiek ūkininkų tarpe. Gamindamas užkandį jis naudojo moliūgą, kuris atsirado tarpukaryje, svogūnus, obuolius ir grikius, kuriuos lietuviai nuo seno mėgo.
„Tai yra grūsti moliūgai kepti orkaitėje su čiobreliais ir kadagiais. Tada obuoliai ir svogūnai yra sujungti padarytas kremas, kurį paskaninau čiobreliais, ir visa tai užbaigia džiovintų grybų sultinys“, - pasakojo D. Dobrovolskis.
Pagrindiniam Lietuvos patiekalui virtuvės šefai sėmėsi įkvėpimo iš posakio „stiprus, kaip jautis“, ir siūlo gaminti jautieną, kuri atspindi Lietuvos ryžtą, dvasią ir kovingumą.
„Prieskonių gausa, kurią naudojo baroko metu Radvilos – keturių, penkių rūšių prieskoniai. (…) Prieskonių naudojimas parodo, koks dvarininkas yra turtingas. Sekantis ingridientas – grūdinės kultūros, kurios atspindi mūsų protėvius ir istoriją. Sunkiu metu grūdas mus išgelbėjo. Jis gausiai mūsų žemėse derėjo, ir panaudojus Oginskio dvaro filosofiją paruoštas grikių pudingas“, - sakė virtuvės šefas Tomas Rimvydis.
Virtuvės šefas laužė galvą, kuri daržovė atspindėtų Lietuvą, ir prisiminė burokėlį, kuris buvo pirmoji istoriškai aprašyta daržovė. XII-XIII a. laikotarpiais auginta Lietuvoje. Padažą šefai paruošė iš juodos ruginės duonos, ir pabarstyta spanguolėmis, kurios simbolizuoja šalies gamtą.
Virtuvės šefas D. Praspaliauskas pasiūlė desertą, kuriam naudojo svarainius, saldintą avies pieno sūrį, grikius, avižinių dribsnių ir morkų pyragą ir spanguoles.
Degs laužai ir skambės varpai
Oficialūs Vasario 16-osios renginiai prasidės 8.30 val. Rasų kapinėse signatarų pagerbimo ceremonija. 10 val. nuo Katedros aikštės pajudės jaunimo eisena „Lietuvos valstybės keliu“. 12 val. Simono Daukanto aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakys sveikinimo kalbą.
12.30 val., tuo metu, kai prieš 100 metų buvo pasirašytas nepriklausomybės Aktas, visoje Lietuvoje suskambės varpai. 13 val. bus aukojamos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. 14.30 val. vyks minėjimas prie Signatarų namų. 15.30 val. bus pagerbti laisvės kovų dalyviai. 17 val. Gedimino prospekte bus uždegti laužai. 18 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre vyks šventinis koncertas „Gloria Lietuvai“, o 19 val. vyks šventinio koncerto tęsinys „Dainuoju Lietuvai“ Katedros aikštėje. Jame skambės įsimintiniausios „Dainuoju Lietuvai“ dainos, kurias atliks Jazzu, Merūnas, Bjelle ir kiti atlikėjai.
Šventinę programą bus galima stebėti per LRT, ir specialiuose ekranuose, kurie bus įrengti skirtingose sostinės vietose.
2017 m. pavasarį Vyriausybės kanceliarija organizavo konkursą ir skyrė paramą visuomeniniams projektams - „Šimtmečio iniciatyvoms“. Paramos sulaukė 21 projektas. 2017 m. rudenį buvo organizuotas bendras Vyriausybės kanceliarijos ir Lietuvos kultūros tarybos konkursas dėl paramos skyrimo Šimtmečio projektams. Bendra konkursui numatytų lėšų suma – 400 tūkst. eurų. Finansavimas paskirtas 49 projektams, kurių 80 proc. yra regioninės iniciatyvos.
Taip pat vyks iniciatyva Šimtmečio valstybingumo maršrutai. Vasario 16-ąją vyks beveik 200 skirtingų nemokamų renginių visoje Lietuvoje, į kuriuos būtina išankstinė registracija tinkapyje: https://ooosom.lt/geltonazaliaraudona/.