„Delfi“ pasiekė dalies abiturientų esą nuomonę atspindintis laiškas, kuriame jie piktinasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimu sugrąžinti juos mokytis kontaktiniu būdu. Pasak jų, didžioji dalis abiturientų pasipiktinę tokiu Vyriausybės sprendimu ir mano, kad dėl trijų savaičių grįžti neverta, ypač kai šiuo metu Lietuvoje vyrauja nepalanki epidemiologinė situacija.
„Daugelis teigiame, kad nenorime taip rizikuoti, ypač dėl kitų savo šeimos narių, kurių nemaža dalis priklauso rizikos grupei, sveikatos. Tai per didelė rizika, ypač kai kalbame tik apie mėnesio laikotarpį. Nemanome, kad vienas mėnesis kažką pakeis, o kaip tik priešingai, pridarys žalos.
Yra mokinių, kuriems bus sunku vėl grįžti į kontaktinį mokymąsi dėl psichologinės būklės, o tai gali pakenkti rezultatams, nes didžiąją dalį mokslo metų mokėmės nuotoliniu būdu, todėl vėl reikės adaptacijos, papildomas stresas“, – tikino jie.
Taip pat nurodė, kad įžvelgia riziką, jog mokyklos gali tapti koronaviruso židiniais, kadangi testavimas neprivalomas ir daugelis tikrai nesilaikys visų saugumo reikalavimų. Jeigu kiltų protrūkiai, teigia dvyliktokai, tai pridarytų milžiniškos žalos, ypač kai egzaminai taip arti.
„Taip pat daugelis abiturientų, neturintys galimybių grįžti ar tiesiog bijantys dėl savo ir kitų saugumo, nerimauja, kad atsisakius grįžti nebus prijungiami prie pamokų nuotoliniu būdu. Tai pridarytų kur kas didesnės žalos, nes tokie mokiniai išvis liktų be pamokų. Smarkiai išaugtų nelankomumas.
Todėl siūlome, kad būtų sudaryta galimybė hibridiniam mokymuisi tiems mokiniams, kurie neturės galimybių ar nenorės grįžti į kontaktinį mokymąsi. Manome, kad kur kas geriau taikyti konsultacijas, nes abiturientams svarbesni dalykai, iš kurių laikys egzaminus.“
Tuo pačiu paskelbė, kokius argumentus dvyliktokus nurodė atliktos apklausos metu:
„Nenoriu grįžti į kontaktinį mokymą, nebėra prasmės to daryti dėl mėnesio laiko, manau esam pakankamai savarankiški likti mokytis nuotoliniu būdu.“, „Manau, kad reiktų palikti galimybę abiturientams pasirinkti grįžti į mokyklą ar tęsti mokslus nuotoliniu būdu. Ne visi mokytojai ir dvyliktokai dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra paskiepyti (nebūtinai dėl nenoro skiepytis, būna ir rimtesnių priežasčių), o ir į namus nenorime parnešti viruso kitiems šeimos nariams. Be to, nenorime dar vieno viruso protrūkio prieš pat egzaminus, kai gali bet kada vėl uždaryti miestus, o tiems, kas lanko gimnaziją kitame mieste bus sudėtingiau į ją patekti (likus kelioms savaitėms gi mokyklos nepakeisi).“
Nemato prasmės „reanimuoti“ kontaktinio ugdymo
Taip „Delfi“ parašė ir abiturientės mama iš Vilniaus, kuri norėjo pasidalinti pastebėjimais dėl šių metų abiturientų, apie kuriuos, anot jos, tiek daug kalbama, tik mažai dėl jų daroma.
„Pradedant nuo vis žadamo, panašiai nuo šių metų sausio mėnesio, abiturientų grįžimo į mokyklas kontaktiniam ugdymui – apie kurį nuolat kalba gerb. švietimo ministrė, kad jau tuoj tuoj „svarstysime dėl sugrąžinimo, nes reikia ruoštis egzaminams“.
Ir pagaliau „džiugi“ žinia po beveik pusės metų kalbėjimo, kai iki egzaminų liko 7 savaitės, „siūloma grąžinti abiturientus nuo gegužės 3 d. į kontaktinį ugdymą, derinant kasdienį ugdymą su nuotoliniu – siūloma, kad ne mažiau 50 proc. pamokų vyktų kontaktiniu būdu.“ Nuo 2021-05-03 iki 05-21 yra lygiai 3 savaitės – tiek laiko beliko abiturientų pamokoms. Įdomu, kokiu loginiu principu bus įgyvendinami tie >=50% kontaktinių pamokų per tas 3 savaites plius mokytojų testavimas?“, – klausė ji.
„Koks beprotis abiturientas į tas >= 50% pamokas eis, o kitą dalį turės vis tiek mokytis namie, tik jau ne savo nusistovėjusiu per 1,5 mokslo metų, o kažkokiu nauju chaotišku grafiku? Gegužę bus intensyviausias laikas egzaminų pasiruošimui, kartojimui ir tai abiturientai norės daryti kaip ir yra įpratę per 1,5 metų – nes jau senokai nebėra prasmės šiemet reanimuoti kontaktinio mokymo.
Abiturientams Vilniuje nevyksta jokios kontaktinės konsultacijos, dukters gimnazija seniai informavo, kad konsultacijos vyks po 05.21 „po pamokų“ – tai jei kažkam konsultacijos „gyvai“ visgi vyksta, kažkam ne – kur čia tos „lygios galimybės“ visiems abiturientams?“, – stebėjosi vilnietė.
Moteris taip pat nurodė, kad abiturientai, kuriuos pažįsta, neketina grįžti į gimnaziją nuo gegužės 3 d., nes tiesiog neis.
„Paklauskite abiturientų mokytojų – 12 klasės programos nespėtos išeiti, egzaminams nespėjama ir nebus spėta pasiruošti, mokytojai, lygiai kaip ir abiturientai, jau yra emocinėje apatijoje nuo viso to chaoso ir nuotolinio mokymo, kurį patys mokytojai vadina „mokymo(si) imitacija.“ Nuotolinės pamokos vyksta ne visos, o gal tik pusė, ir tos pačios po 30 min. Abiturientai didžiąją laiko dalį mokosi beveik 80 proc. savarankiškai, arba kas turi pinigų ir galimybes – su korepetitoriais.“
Ji klausė, kur tada yra lygios galimybės lyginant su pernai metų abiturientais, su būsimųjų metų, kurie mokėsi ir mokysis kontaktiniu būdu, o ne 1,5 mokslo metų ne visai pilnaverčiu nuotoliniu būdu.
„Ir su tais, kurie neturi arba turi pinigų korepetitoriams, kai mokomasi ištisus metus, o ne imituojamos kažkokios pažaduose esančios konsultacijos už daug eurų? Ar švietimas yra toks „prioritetas“, kad tyčia daromas chaosas, siekiant „damušti“ šių metų abiturientus iki gydymosi pas psichiatrus po šių metų VBE sesijos?“.
Reikia užlopyti mokymosi spragas
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Sara Aškinytė teigė, kad jų organizacija pritaria ministerijos sprendimui grąžinti dvyliktokus į mokyklas. Jos teigimu, reikės visos bendruomenės pastangų, kad tas grįžimas būtų lengvesnis ir nebūtų sunkaus pereinamojo laikotarpio.
„Tas rizikas mes matome, bet manome, kad vis dėlto galime susidoroti su jomis. Mes ir atlikome apklausą, ir mokinių savivaldų atstovai irgi didžiąja dalimi pritaria, kad vis dėlto reikėtų grįžti į mokyklas. Tai padės užtaisyti spragas, kurios galėjo atsirasti dėl nuotolinio mokymosi ir pasiruošimo egzaminams.“
Paklausta, kaip sekasi abiturientams pasinaudoti „gyvomis“ konsultacijomis su mokytojais, S. Aškinytė sakė, kad jos vyksta ir mokiniams tikrai padeda.
„Ypač dėl to, kad tikrai galima skirti individualaus dėmesio kiekvienam moksleiviui. Vėlgi, užtaisyti tas spragas konsultacijos tikrai padeda, bet ką mes pastebėjome, kad ne visur jos vyksta sklandžiai. Tikrai yra mokyklų, kurios praktiškai neorganizuoja konsultacijų arba jos vyksta gan prastos kokybės. Tokių nusiskundimų mes irgi sulaukiame ir tikrai ne visur jos sklandžiai vyksta. Taip pat kai kurie moksleiviai, ypač rajonuose, vangiai naudojasi būtent ta galimybe šiek tiek pasikonsultuoti“, – aiškino ji.
LMS prezidentės teigimu, galima matyti skirtį, kad vienur šis procesas vyksta puikiai, o kitur – stringa. Taip atsitiko dėl to, teigia S. Aškinytė, kad kai kur arba mokiniai nėra tokie motyvuoti, arba pati mokykla nėra suinteresuota vykdyti tokias konsultacijas.
„Pavyzdžiui, taip suderinti, kad jos vyktų patogiu laiku ir būtų prieinamos moksleiviams. Tuo atveju, tikrai sulaukiame nepasitenkinimo.“
Tiesa, ji pridūrė, kad kažkiek tikrai bus nepatogumų ir reikia tam ruoštis, bet reikia ir suprasti, kad iškart tikrai nebus paprasta.
„Tačiau, kaip ir minėjau, reikia lopyti tam tikras ugdymo spragas ir ypač dėl gamtos mokslų, kai būtinas kontaktinis mokslas, kad būtų daug aiškiau suprasti tai, ko yra mokoma. Tikrai turėtų atsipirkti ta rizika, kurią gal šiek tiek sukelti abiturientų grįžimas.“
Paklausta, ar dvyliktokai noriai skiepijasi, S. Aškinytė komentavo, kad jos žiniomis, dabar jau beveik 50 proc. abiturientų yra pasiskiepiję ir tokie skaičiai yra visai neblogi, mat nuo vakcinacijos pradžios praėjo dar nedaug laiko.
„Džiaugiamės, kad jie nori skiepytis, nors ir kai kuriems kyla klausimas dėl „AstraZenecos“ vakcinos ir antrosios dozės termino. Tačiau, kiek girdėjome, abiturientams turėtų būti suteikta galimybė skiepytis anksčiau antra doze ir tai turėtų išspręsti šį klausimą.“
Jos nuomone, būtų blogiau, jeigu dvyliktokai per egzaminus susirgtų koronavirusu ir turėtų laikyti egzaminus pakartotinėje sesijoje.
„Tai yra kaip žvakė prie numirėlio“
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius, vertindamas abiturientų sugrąžinimą į klases mokslo metų pabaigoje, komentavo, kad visų mokytojų vardu negali kalbėti, bet jo asmeninė nuomonė, kad „tai yra kaip žvakė prie numirėlio“.
„Jokios naudos ir jeigu buvo manoma, kad tik kontaktiniu būdu galima tinkamai pasiruošti egzaminui, tai reikėjo ieškoti būdų, kaip mokinius grąžinti į klases anksčiau. Tas toks nevykęs bandymas grąžinti mokinius iš dalies į klases parodo, kad niekas nėra pasiruošę – nei mokyklos, nei mokiniai, nei tėvai, nei mokytojai. Mano nuomone, geriau dabar susitelkti ir padėti mokytojams motyvuoti vaikus, kad jie pasiruoštų egzaminams.
Iš esmės nuo mokytojo nelabai kas ir priklauso, jeigu vaikas nesimoko. Tai yra mano asmeninė nuomonė, o mūsų profesinėje sąjungoje irgi yra įvairiausių nuomonių. Tačiau kaip organizacija mes manome, kad greičiausiai to daryti nereikia, nes akivaizdu, kad saugumo užtikrinti, nei mokytojų, nei mokinių, nepavyks.“
Jis sako, kad reikia pagaliau pripažinti, jog šie mokslo metai „prarasti“ ta prasme, kad kontaktinio darbo mokyklos nebeturės ir reikia pradėti galvoti apie ateitį. Paprašytas pakomentuoti ministrės J. Šiugždinienės žodžius, jog ji tikisi, kad mokiniai į mokyklas galės pagaliau sugrįžti rugsėjo 1-ąją, A. Jurgelevičius negailėjo ironijos.
„Man pastaruoju metu atrodo, kad Lietuva tampa teologine valstybe. Vadinasi, visi kažko „tikisi“. Prezidentas tiki, kad tas masinis vakcinavimas kažkada prasidės, ministrė tiki dar kažkuo, premjerė tiki irgi kažkokiais dalykais. Tačiau, kaip bus iš tikrųjų ir kad būtų kažkokie racionalūs argumentai, jog „bus tokia epidemiologinė situacija rugsėjo 1-ąją“, „saugumo užtikrinimas bus toks“, nėra.
Niekas juk nežino, kaip bus su masine vakcinacija, kaip visuomenė reaguos į tuos skiepus, kokie skiepai yra „sveiki“, kokie „nesveiki“. Jūs geriau už mane žinote, kad kas savaitę tos nuomonės keičiasi. Kita vertus, juk ir pernai remtasi institucijų saugumo instrukcijomis, kaip tas mokyklas atidaryti, bet galiausiai vis tiek teko grįžti prie nuotolinio ugdymo.“