Šiuo metu, pagal BK, „tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.
M. Danielė pasiūlė papildyti šią nuostatą bei numatyti bausmę areštu ar laisvės atėmimu ir tam, kuris privertė lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą, jeigu nebuvo kito žmogaus aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo.
Pataisymai, prokuratūros matymu, neduos norimos naudos.
Teigia, kad ir dabar vadovaujamasi nuostata dėl laisvanoriško sutikimo
„Siūlomas papildomas būtinas reikalavimas bei sąvoka „aiškiai išreikštas sutikimas“ šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje, prokuratūros manymu, neduos tos naudos, kurios tikisi jo autoriai, tačiau gali sukurti naujų problematiškų situacijų“, – feisbuko paskyroje nurodė prokuratūra.
Čia teigiama, kad prokuratūra ir dabar vadovaujasi pozicija, jog „tiek pagal teisės, tiek pagal moralės normas bet kokie lytiniai santykiai tarp asmenų galimi tik jų laisvanorišku tarpusavio sutikimu, laisva valia ir niekaip kitaip“.
„Esame visų nukentėjusiųjų pusėje ir kritiškai vertindami pataisos projektą rūpinamės, kad siūloma naujovė nekomplikuotų jų situacijos dar labiau“, – pažymima įraše.
Šiuo metu, pasak prokuratūros, baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai siekiant seksualinio pasitenkinimo pasitelkiamas smurtas (fizinis, psichologinis) prieš kitą asmenį, grasinama jį panaudoti, atimama galimybė priešintis, pasinaudojama kito asmens bejėgiška padėtimi, fizine ar psichologine būsena (pvz., dėl apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, sveikatos sutrikimų), jo priklausomumu (tarnybiniu, giminystės ar kt.), amžiumi (vaikai) ir pan., dėl ko nukentėjusysis asmuo negalėtų priimti laisva valia sprendimo ir išreikšti savo nesutikimo tokiems santykiams.
„Kitaip tariant, nusikaltimas yra tuomet, kai imamasi ar grasinama imtis kokių nors smurtinių veiksmų ir jais prievarta palaužiama kito asmens – aukos, valia arba pasinaudojama situacija, kai auka savo valios negali išreikšti.
Tačiau, jei asmens valia nebuvo paveikta jokiais smurtiniais veiksniais ir asmuo nebuvo bejėgės būklės, manytina, kad asmuo buvo laisvas apsispręsti ir savo valią (sutikimą arba nesutikimą) galėjo išreikšti aiškiu partneriui būdu – nuo pasakymo „ne“, „nenoriu“ iki pasišalinimo“, – dėstė prokuratūra.
Nuogąstauja, kad pakeitimai situaciją komplikuos
Įraše pateikiami pavyzdžiai dėl to, kur, prokuratūros vertinimu, įtvirtinus siūlymus pakeitimus kiltų problemų.
„Kyla daugybė klausimų – kaip, kokia forma (veiksmu, žodžiu, raštu, patvirtintu dokumentu, įrašu), kokiu turiniu (dėl vienkartinių, tęstinių), kokiu intymių santykių momentu (prieš, kiek laiko prieš?), kokiu dažnumu tų santykių eigoje, dėl kokių konkrečių lytinių santykių formų, jų ribų ir pan. turi būti gautas nurodytas „aiškiai išreikštas sutikimas“?
Nebejotina, kad tuo įtariamųjų gynyba tikrai sėkmingai naudosis, juk „aiškumo“ sąvoka yra labai reliatyvi ir skirtingai visų suprantama.
Priėmus siūlomos redakcijos pataisą baudžiamoji atsakomybė kiltų ir tuo atveju, kai nebuvo nei smurto, nei grasinimų, nei bejėgės būklės, tačiau partneriai neturi kaip įrodyti, kad lytiniai santykiai tarp jų vyko esant aiškiai išreikštam kito asmens sutikimui. Taigi, „auka“ būtų tas, kas pirmas kreiptųsi su pareiškimu?
Intymių santykių sferoje apstu sudėtingų, daugiaprasmių, painių situacijų, kuomet persipina vertybiniai, moraliniai principai, įsipareigojimai, lūkesčiai, įsitikinimai, geismas ir t. t.
Tarkim, kaip reikėtų vertinti, kai asmuo išreiškė sutikimą lytiniams santykiams, tačiau jau tuo metu abejojo tokio savo poelgio moralumu (pvz., būdamas santuokoje su kitu asmeniu) arba tokios abejonės jam kilo vėliau?
Ne toks jau retas atvejis, kai laisvanoriškai sutikę ar net inicijavę intymius santykius (pvz., tikėdamiesi iš jų kokios nors naudos sau: santuokos, praturtėjimo ir pan., t. y. sutikę intymumui su sąlyga) žmonės vėliau sukonfliktuoja, negauna norimo, ir tuomet, praėjus tam tikram laikui, buvusius lytinius santykius ima traktuoti jau kaip „vykusius be aiškaus sutikimo“.
Bet kuriuo atveju prokurorams reiks įrodyti, kad kaltininkas net ir nesant aiškiai išreikšto laisvanoriško asmens sutikimo, visgi privertė jį lytiškai santykiauti. Prievartos samprata tokioje situacijoje tampa visiškai neaiški“, – pakeitimų spragas aptarė prokuratūra.
Juškaitė: prokuratūra dalijasi antimi
Pasak jos, tai – tik keli paprasti gyvenimiški pavyzdžiai, tačiau ir jie esą kelia pagrįstų klausimų, ar tikrai siūlomos naujos normos įvedimas pasitarnaus seksualinių nusikaltimų aukų naudai, ar tik dar labiau viską komplikuos bei taps manipuliacijų įrankiu nedorų piliečių rankose.
Į šį įrašą socialiniame tinkle sureagavo BK pataisų autorė M. Danielė. Kartu ji priminė kitą savo iniciatyvą dėl disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų dekriminalizavimo.
„Tiesa, seksualinį smurtą tirti sunkiau, nei persekioti jaunuolius ar priklausomus asmenis dėl mažo kiekio medžiagų turėjimo savo reikmėms. BET svarbu žinoti, kad jau pusė Europos valstybių įveikė šiuos barjerus, pavyks ir mūsų prokuratūrai. SĖKMĖS DARBUOSE!“ – rašė M. Danielė.
Kartu su ja pataisas spaudos konferencijoje pristatinėjusi Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė teigė, jog prokuratūra klaidina visuomenę kalbėdama apie rašytinį sutikimą, kurio esą reikėtų norint išreikšti aiškų sutikimą lytiniams santykiams.
„Pasisakydama apie sutikimą lytiniams santykiams, Lietuvos Respublikos prokuratūra dalijasi internetuose sklandžiusia rašytinio sutikimo forma.
Kitaip tariant, VISIŠKA antimi. Rašytinio sutikimo reikalavimo nėra (ir negali net ir teoriškai būti) nė vienoje iš 13 Europos valstybių, turinčių sutikimą savo teisinėje sistemoje“, – socialiniame tinkle pažymėjo J. Juškaitė.
Tikisi, kad atsiras daugiau pranešančių apie smurtą
Į prokuratūros išdėstytą poziciją taip pat sureagavo Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Jis leido suprasti manantis, kad prokuratūroje trūksta šviesių protų.
„Jei nežinojote, kodėl reikia valstybės tarnybos reformos ir geresnių tarnautojų atlyginimų, kas padėtų pritraukti šviesius protus į tarnybą, čia iliustracija.
Lietuvos prokuratūra liūdi, kad jų Seimo nariai neklausė ir naudojosi Konstitucijos jiems suteikta teise registruoti siūlymą dėl BK pakeitimo. O komentarą iliustruoja maršistų sugalvota „rašytinio sutikimo dėl lytinių santykių“ forma. Buktai, kiekvienas dabar taip daryti turės.
Tema sudėtinga, bet daugiau nei 10 Europos valstybių jau atkreipė dėmesį į tai, pakoreguodamos savo įstatymus. Ir Lietuvoje diskusijų tikrai bus, bet negi tokiu būdu prokuratūra nori į tai įsijungti?
Neabejotinai kreipsiuosi prašydamas paaiškinti, ar čia balandžio 1 pokštas, ar soc. tinklų administratorius jau ruošiasi rinkimams“, – feisbuke dėstė V. Mitalas.
BK pakeitimus užregistravusi M. Danielė teigė, kad jie turėtų užtikrinti efektyvesnę seksualinių nusikaltimų aukų apsaugą.
Politikės įsitikinimu, priėmus šias BK pataisas, bus formuojama aiški valstybės pozicija, kad bet kokie seksualiniai veiksmai be sutikimo yra netoleruojami, tikimasi, kad atsiras daugiau apie įvykdytus seksualinius nusikaltimus pranešančių aukų, tuo pačiu – atsiras ir daugiau išaiškintų nusikalstamų veikų, pažeidžiančių žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.
Taip pat viliamasi, kad pakeitimai stipriau atgrasys asmenis nuo seksualinių nusikaltimų darymo.
M. Danielės inicijuotas BK pataisas dėl lytinių santykių be sutikimo taip pat pasirašė ir jos kolegė Seimo Laisvės frakcijoje Ieva Pakarklytė, Seimo konservatoriai Dalia Asanavičiūtė, Arūnas Valinskas, Seimo socialdemokratai Julius Sabatauskas, Orinta Leiputė ir Dovilė Šakalienė, Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.