Elektra jau kraunami ne tik automobiliai
Estija, Švedija, Danija, Norvegija – tai tik kelios šalys, kurių pavyzdžiu Lietuva jau pasuko, tad per kelerius metus bus įrengtos keturios tokios elektros krovimo stotelės laivams. Milžiniški įrenginiai, aprūpinantys elektra, leidžia neteršiant aplinkos tvarkyti laivuose įrengtas patalpas, gaminti maistą, atlikti įvairius išoriškai nematomus darbus.
Estijos uoste Taline įrengta stacionari elektros krovimo stotelė, kuri esant poreikiui, jau yra naudojama. Estai vieni pirmųjų ėmėsi elektrifikacijos sprendimų, o krantines atnaujino kovido metu. Taip sutapo, kad krantinių atnaujinimo darbai jau buvo suplanuoti, tad, anot Talino uosto vadovų, jiems kovidas nebuvo pats blogiausias dalykas, mat nereikėjo galvoti, kaip perskirstyti turistų srautus.
Švedijos uostas pasirinko vadinamą kilnojamą, arba mobilią elektros stotelę – ji gerokai brangesnė, bet, anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus Algio Latako, įrenginys patogesnis, kai atplaukiantiems laivams įrengtos skirtingos elektros krovimo vietos.
Stokholmo uostą aprodęs už keltų veiklą atsakingas Hakan Bjorlingsson juokauja, kad laivų elektros krovimo stotelė vertinga dėl kelių priežasčių. Ji ne tik gerokai mažina taršą, bet ir neleis išnykti stipriems vyrams, mat viena jungtis svečia apie 20 kilogramų.
Kokias elektros stoteles bus galima išvysti Lietuvoje?
„Turime planą, kad 2026 metais elektros krovimo stotelės kruiziniams laivams būtų ir pas mus. Yra pažanga Taline, ką mes ir matėme, yra pažanga Stoholme. Mes neatsiliekame, Klaipėda eina tuo pačiu keliu, – teigia A. Latakas. – Planuojame įsigyti ir savo jėgaines – vėjo ir saulės, iš kurių būtų galima atsivesti tą elektrą. Taip turėtume 100 procentų žalią projektą. Pirmosios mūsų 2026 metais stotelės bus stacionarios. Žinome, kokie laivai pas mus atplaukia į uostą – tai ro-ro tipo „TT-Lines“ „DFDS“ laivai. Net šiek tiek keičiantis lizdui, esančiam laive, stacionarių stotelių kabelio užtenka“.
Visgi kruizinių laivų terminale gali prireikti brangiau kainuojančio, tačiau funkcionalesnio sprendimo.
„Kai turime kruizinį laivą, tada jau reikia labai skaičiuoti ir galvoti, analizuoti visus laivus, nes kiekvienas laivas gali turėti absoliučiai skirtingą pasijungimo vietą. Tada naudojamos mobilios pasijungimo stotelės. Mobilios yra žymiai brangesnės, bet tam tikrą funkciją jos atlieka tikrai geriau“, – paaiškina Klaipėdos uosto vadovas.
Elektros tiekimo nuo kranto stotelės bus įrengtos dviejose uosto vietose – 128 krantinėje ir 80–81 krantinėse. Pastarosiose numatytos vietos 3 laivams.
Šiuo metu laivuose elektra gaminama naudojant dyzeliną. O maždaug prieš metus Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad didžiausias oro užterštumas tvyro prie kruizinio laivo.
Paskaičiuota, kad virš laivo tarša būna 86 procentais didesnė nei bendrai mieste esanti tarša, kur važinėja automobiliai, autobusai, verda įprastas gyvenimas. Taigi, Europos Žaliasis kursas išties svarbus, ypač, kai laivais į uostamiesčius atkeliauja daugybė turistų.
Bent jau Klaipėdos mieste turistinis laivas stovi 10-12 valandų. Tuo metu laive elektra būtina, mat kol žmonės poilsiauja, grožisi išskirtine gamta, lanko bitynus ar tiesiog mėgaujasi laiku uostamiestyje, laivuose tvarkomos patalpos, ruošiamos vakarienės, plaunami indai ir verda kitas, poilsiautojams nematomas darbas.