Pasak daktarės, geriančių iki sąmonės netekimo labai daug. Penktadienio vakarą Ūmių apsinuodijimų skyriuje – apgultis.
Kokiais kiekiais ir kaip dažnai vartoja alkoholio, DELFI paklausė ir savo skaitytojų. 383 iš 4 458, dalyvavusių apklausoje, prisipažino, jog iki sąmonės netekimo prisigeria daugiau kaip 9 kartus per metus. 749 respondentams taip nutinka kartą ar du per metus.
„Kiekvienas atvejis, kai alkoholio vartojama iki sąmonės netekimo, yra potencialiai pavojingas. Gerai, jei žmogus tokioje būklėje pats sau kažką pasidaro – apgirtęs krenta ir susilaužo koją ar pan. Tačiau kiek dėl alkoholio smurto atvejų, kiek žmonių prie vairo būdami neblaivūs pražudo eismo dalyvių“, – komentavo Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner.
Dingsta refleksas ryti seiles ir kvėpuoti
Kas atsitinka, kai žmogus „nulūžta“ ar, kitaip tariant, „trūksta“? Pasak gydytojos, didelė alkoholio koncentracija kraujyje smegenis veikia stipriai slopinančiai, retina širdies veiklą. Dingus sąmonei žmogų ištinka koma, jis praranda gyvybiškai svarbius refleksus, tokius, kaip nuryti seiles, dingsta refleksai, apsaugantys, kad skysčiai nepatektų į plaučius, refleksas kvėpuoti.
„Kai šalta tokie žmonės gali greitai sušalti, net jei temperatūra nėra minusinė. Vasarą ir prie plius dvidešimt toks žmogus gali mirti dėl sutrikusios termoreguliacijos ar prigėręs baloje“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Paklausta, kada pacientai vežami tiesiai į Ūmių apsinuodijimų skyrių, gydytoja patarė greitąją pagalbą kviesti, jei žmogus vartodamas alkoholio neteko sąmonės, trinka jo pagrindinės funkcijos.
Koma ar miega? Kaip atskirti
Kaip atskirti, kad būklė pavojinga? O gal žmogus tik miega? Pasak daktarės G. Laubner, miegantis ramiai alsuoja, jo rankos, kojos šiltos, oda – normalios spalvos, iš burnos nebėga seilės. Tačiau jei trinka pagrindinės žmogaus gyvybinės funkcijos, jam būtina skubi pagalba.
„Žmonių tolerancija alkoholiui labai nevienoda. Vienas gali išgerti labai didelį kiekį alkoholio, o kitas kristi į gilią komą nuo palyginti nedidelio kiekio, todėl neteisinga nesijaudinti, jei žmogus blogai pasijuto nedaug išgėręs“, – atkreipė dėmesį Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja.
Tiesiausias kelias į alkoholizmą
DELFI skaitytojų klausėme, ar jiems po išgertuvių ryte reikia „pataisyti“ sveikatą – išgerti alkoholio vėl.
Tai, kad teigiamai į klausimą atsakė net 16,3 proc. respondentų, gydytojos G. Laubner teigimu, itin liūdna tendencija: „Galima sakyti, vienas iš šešių žmonių ryte po išgertuvių vartoja alkoholio, kad pasijustų geriau, nors tai – tiesiausias kelias į ilgalaikį vartojimą, kurio pasekmės būna skaudžios. Ryte po išgertuvių niekas nepadeda pasijusti geriau už laiką, vandenį ir miegą”.
Yra žmonių, kurie prieš vakarėlį pasirūpina pavartoti tam tikrų medikamentų, kad pagirios būtų lengvesnės. Tačiau ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjai tai neatrodo gera išeitis: „Taip, tokių priemonių yra. Tačiau kam iš viso vartoti tiek alkoholio, kad būtų bloga? Jei vartosi alkoholio, kitą dieną nebus gerai, nes tai – nuodas, toksinas, kurio organizmas normaliomis sąlygomis neturi“.
Saugios dozės mitas
Vieni žmonės labai bloguoja, kiti gerai toleruoja alkoholį. Ką tai reiškia? Tiesa ar mitas, kad yra absoliučiai saugus alkoholio kiekis? Tai, kad standartinis alkoholio vienetas per dieną nesukelia neigiamų padarinių, gydytojos teigimu – mitas. „Kai kuriems žmonėms net ir lašas alkoholio pražūtingas. Pvz., priklausomam nuo alkoholio, blaiviai gyvenančiam žmogui pavojingą suvalgyti ir vieną saldainį su alkoholiu“, – pabrėžė Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja. Tačiau DELFI skaitytojų atsakymai į klausimą, kiek alkoholio vartoja, rodo, kad didelei daliai respondentų svaigalai – neatskiriama savaitgalio dalis.
Vienu standartiniu vienetu laikoma 10 ml gryno etiloalkoholio. Šį kiekį atitiktų stiklelis stipraus alkoholinio gėrimo, nedidelė taurė vyno arba stiklinė vidutinio stiprumo alaus.
Apklausą komentavusi gydytoja atkreipė dėmesį, jog net 17, 7 proc. respondentų vartoja alkoholio savaitgaliais, daugiau nei po standartinį alkoholio vienetą, kuris tik sąlygiškai vadinamas saugiu. Darbo dienomis jie neišgėrinėja, tačiau tarsi „atsigriebia“ savaitgaliais. Tai pastebi ir gydytojai. Ūmių apsinuodijimų skyriuje pacientų srautas ypač padidėja penktadienio vakarą ir naktį.
„Manyčiau, tai lemia ne pati geriausia tradicija atsipalaidavimą, bendravimą sieti su alkoholiu. Žmonės neieško kitokių būdų ilsėtis, bendrauti“, – apgailestavo DELFI pašnekovė, pakartodama, kad saugios alkoholio dozės nėra.
„Manoma, jog standartiniai alkoholio vienetai nėra labai rizikingi, tačiau manyti, kad „prikaupus“ paprastą dieną nevartoto alkoholio jį išgerti per savaitgalį nieko tokio – klaida“, – pabrėžė gydytoja.
Kepenų cirozė, smegenų atrofija ir kiti negrįžtami pažeidimai
DELFI domėjosi, kiek žmonių visai nevartoja alkoholio. Iš 4 458 apklausos dalyvių tokių buvo 556 (12,9 proc.)
Vieni žmonės greičiau tampa priklausomi nuo alkoholio, kiti to išvengia. Paprasto atsakymo, kodėl taip nutinka, nėra. Priklausomybę lemia genetiniai veiksniai, aplinka, individualios žmogaus savybės, amžius ir pan. „Tikrai yra pavyzdžių, kai geriančių tėvų vaikai visiškai nevartoja alkoholio, taigi, ir netampa nuo jo priklausomi. Tiesiog žino, kad alkoholis jiems gali būti pražūtingas“, – pateikė pavyzdį G. Laubner. Tačiau jei alkoholio vartojama dažnai ir daug, jis visiems sukelia negrįžtamus procesus organizme, nepriklausomai nuo statuso ar socialinės padėties.
Pasak specialistės, iki tam tikro laipsnio kepenų pakenkimai gali būti grįžtami, tačiau ilgesnį laiką vartojant alkoholio išsivysto kepenų cirozė. Smegenų atrofija taip pat negrįžtama, kaip ir širdies, kraujagyslių pakenkimai.
Liūdniausias G. Laubner darbo praktikoje pasitaikęs atvejis – mokyklinio amžiaus vaikinas su cirozės pažeistomis kepenimis ir negrįžtamais smegenų bei kitų vidaus organų pakenkimais: „Tokios būklės jis gyvens gal apie dvejus metus, taigi, galima sakyti, kad gyvenimas – prarastas. Ir tai tikrai ne vienetinis atvejis, kai į skyrių patenka vos pilnametystės sulaukę pacientai su dideliu alkoholio vartojimo stažu ir skaudžiausiomis to pasekmėmis“.
Ieško atsipalaidavimo, geria dėl kompanijos
Paklausus, kodėl vartoja alkoholio, didžiausia dalis respondentų teigė, jog tai padeda atsipalaiduoti.
Matuoja promilėmis
DELFI primena, jog alkoholio sudėtis kraujyje skaičiuojama promilėmis. Pvz., jei alkoholio koncentracija kraujyje siekia 1,5 promilės, reiškia, kad 1 litre (1000 ml) kraujo yra 1,5 ml gryno spirito arba etanolio. Jis tolygiai pasiskirsto kūno skysčiuose, kurių vyrų organizme yra daugiau (70 proc., kai moterų – 60 proc.) Jei 70 kg sveriantis vyras išgers 100 gramų 40 laipsnių degtinės, jo kraujyje alkoholio koncentracija bus 0,8 promilės (100х0,04):(70х0,07), o moters, sveriančios 50 kg, jau 1,3 promilės.
Vis dėlto, taip skaičiuoti alkoholio koncentraciją kraujyje galima tik apytiksliai. Realiai promilių dydį nusako daugiau veiksnių.
Koks krūvis tenka kepenims, plaučiams ir inkstams
Alkoholis organizme skaidosi labai lėtai. Šalinant jį 90 proc. darbo tenka kepenims, 10 proc. plaučiams ir inkstams.
Sveiko žmogaus kepenys suardo nuo 0,15 iki 0,20 promilės alkoholio per valandą, taiga, 1 promilei pašalinti vidutiniškai prireikia 6 valandų. Per tris valandas išskaidomas alkoholio kiekis lygus 2 stiklinėms alaus, stiklinei sauso vyno arba 50 g degtinės.
Taigi, jei per vakarą išgėrėte 200 g degtinės, už vairo negalite sėsti mažiausiai 10-12 valandų. Po išgertuvių smegenų veikla normalizuojasi per 18-20 dienų. Tiek laiko žalojamas organizmas.
Promilės ir vairavimas: kada vietoje stabdžio spaudžia akseleratorių
0,2-0,5 promilės. Sunkiau tiksliai įvertinti judančius šviesos šaltinius. Vairuotojai negali nustatyti tikslaus atstumo iki mašinos, kuri artėja. Sunkiau nustatyti transporto priemonių gabaritus, todėl lenkti jas tampa rizikingiau. Norisi vairuoti rizikingiau. Nebesilaikoma saugaus atstumo.
0,5-0,8 promilės. Vairuotojas neteisingai įvertina atstumą. Gali „nepataikyti į posūkį”. Keičiantis apšvietimui blogėja akių adaptacija, didėja apakinimo rizika perjungiant šviesas iš tolimųjų į artimąsias.
Sulėtėja reakcija, silpsta dėmesys. Motociklininkams ir dviratininkams sunkiau išlaikyti pusiausvyrą.
0,8-1,2 promilės. Dar prastesnė akių adaptacija perjungiant šviesas. Pasireiškia euforija, nerūpestingumas, pervertinamos galimybės, vairavimo stilius tampa vis rizikingesnis.
Atsiranda taip vadinamas „tunelio efektas“. Susiaurėjus matymo laukui, vairuotojas gali nepastebėti pro šalį važiuojančios transporto priemonės. Lėtėja reakcija, prasčiau vertinamas atstumas. Pėstieji, transporto priemonės ir kitos kliūtys gali būti pastebėti per vėlai.
1,2-2,4 promilės. Vairuoti praktiškai neįmanoma. Visi anksčiau minėti trukdžiai intensyvėja. Vairuojama itin rizikingai. Galimos kvailos vairavimo klaidos, pavyzdžiui, vietoj stabdžio vairuotojas gali paspausti akseleratoriaus pedalą.