Ir taip žiauriai su juo elgėsi ne bet kas, o tikrų tikriausias jo tėvas. Ne vienas – kartu su savo jauna sugyventine, kuri svetimo vaiko nė trupučio nemylėjo, nors savo vaikus kaip įmanydama lepindavo.
„Kai ji ateidavo berniuko parsivesti iš darželio, nes toje pačioje grupėje buvo prižiūrimas ir jos sūnus, vaikas vos ne verkdamas mūsų prašydavo tetai pasakyti, kad šiandien jis buvo geras ir jo už tai nebaustų“, – siaubingą realybę atskleidė ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dirbanti mažamečių auklėtoja.
Apie tai, kad penkiametis berniukas savo namuose patiria smurtą, pedagogė pranešė vaiko teisių tarnybos specialistams, tuo metu taip pat buvo gautas ir anoniminis skundas. Nedelsiant buvo pradėtas tyrimas, po kurio ir paaiškėjo šiurpą kelianti realybė. Tokia, kokios net baisiausiame košmare nesusapnuosi.
O tada, kai buvo nuspręsta kad berniukas negali grįžti į namus, vaikų darželio auklėtojai sulaukė vaiko įmotės skambučio – įsiutusi moteris pareiškė, kad vaiką iš darželio bus galima paimti tik nuogą, jis bus nurengtas ir negaus jokių drabužių, kuriuos šiuo metu vilki, nes neturi asmeninių drabužių, jie yra kito jos vaiko.
Ne ką mažiau šokiruoja ir tai, kad berniuko tėvas bei šio sugyventinė iki šiol net nesijaučia „kažką blogo“ padarę – juk tenorėjo vaiką išauklėti ir užauginti geru žmogumi.
Emigruoti nusprendusi motina sūnų patikėjo tėvui
Su savo motina augęs berniukas į tėvo namus pateko būdamas vos trejų metukų – tuo metu jo motina nusprendė išvykti padirbėti į užsienį, todėl sutvarkė visus dokumentus ir sūnų patikėjo šio tėvui. Jis su savo sugyventine, kuri augino du panašaus amžiaus vaikus, pažadėjo specialių poreikių mažamečiu pasirūpinti.
Į užsienį išvykusi motina pas sūnų buvo atvažiavusi tik kartą, per tuos metus, kai jis gyveno su tėvu, kartą pasikalbėjo internetu, o po to gerą pusmetį nei jį aplankė, nei paskambino. O paskui sulaukė netikėto skambučio iš vaiko teisių gynėjų – paskambinusi darbuotoja pranešė, kad ji turi kuo greičiau grįžti į Lietuvą ir pasiimti vaiką iš darželio.
„Vaikas pasakojo, kad jam sekėsi blogai, kad tėtis jį muša, stato į kampą, liepia pačiam plauti rūbus, verčia valgyti lašinius, – jis tai pakartojo kelis kartus, vėliau pradėjo pasakoti, kad jį tėtis mušė diržu ir delnu per užpakalį, kad taip pat jį mušė ir teta, ji taip pat jam nukarpė nagus ir iš pirštų bėgo kraujas, jis verkė, labai skaudėjo ir darželyje jam užklijavo pleistrus“, – moteris sakė, jog jos sūnus yra specialių poreikių berniukas, todėl su juo nuolat turi bendrauti psichologai. Apie tai ji buvo sakiusi ir vaiko tėvui, kai šį patikėjo išvykdama į užsienį, bet jis atkirto, kad nieko nereikia, nes jo vaikas – „nėra debilas“.
Vaikų darželio auklėtojos pareigūnams atskleidė, kad į ugdymo įstaigą patekęs berniukas buvo niekuo neišsiskiriantis nuo kitų vaikų – buvo prižiūrėtas, drausmingas, žingeidus, noriai įsitraukė į ugdymo procesą, labai norėjo dėmesio, švelnumo.
„Į darželį berniuką dažniausiai atvesdavo ir iš jo pasiimdavo jo tėčio sugyventinė, retkarčiais jį atvesdavo ir pasiimdavo ir pats tėtis, – pasakojo auklėtoja. – Maždaug po dviejų mėnesių pastebėjau, kad vaikas pradėjo bijoti tėčio sugyventinės – jis tiesiog sustingdavo ją pamatęs, akis nuleisdavo žemyn, ir tylėdamas išeidavo su ja į namus. Po kelių tokių atvejų aš jos paklausiau, kas vyksta jų šeimoje, kodėl vaikas jos bijo, o ši atsakė, kad nereikia prisidirbti „velnių“ ir nereikės bijoti. Kai paklausiau, kas yra tie „velniai“, ji nurodė, kad berniukas neklauso namuose, prisirenka iš laiptinės nuorūkų, laipioja stogais ir už tai yra drausminamas, todėl jos ir bijo.“
Slėpė smurtą: vaikas išsigalvoja
Auklėtoja sakė, kad vaiką prižiūrinti moteris taip pat jai prisipažino, jog už nepaklusnumą berniukas būdavo pastatomas kampe, taip pat sakė, kad jam liepia valgyti maistą ir sėdėti prie stalo tol, kol viską suvalgys.
„Man berniukas pasakojo, kad pagrindinė bausmė yra stovėti kampe, kartais net laikant „bambalį“ vandens, kuris jam būdavo sunkus, tokią bausmę jam taikydavo tėtis“, – darželio auklėtoja tikino, kad apie tai kartą bandė pasikalbėti ir su vaiko tėvu, tačiau tai jis kategoriškai paneigė, sakė, jog sūnus viską išsigalvoja.
Moteris taip pat prisiminė, kaip kartą, kai tuo metu dėl ligos nedirbo, sulaukė kolėgės skambučio: „Ji klausė patarimo – kaip elgtis, nes ant berniuko kūno pastebėjo kraujosruvą, vaikas jai sakė, kad kai jam iš rankų iškrito „bambalis“, tėtis jį stipriai pastūmė ir jis trenkėsi į lovos galą.“
Pedagogė pažymėjo, kad apie tai vėl bandė kalbėtis su berniuko tėvu, jo pamote, tačiau jie aiškino, jog vaikas išsigalvoja.
Darželio auklėtoja pažymėjo, kad toje pačioje grupėje buvo prižiūrimas ir berniuko tėvo sugyventinės sūnus, kuris buvo viskuo aprūpintas.
„Kartą berniukas darželyje apsipylė rūbus, jam atsarginių rūbų nebuvo įdėta, todėl atsarginius rūbus paėmiau iš įbrolio spintelės, bet jo motina išreiškė didelį nepasitenkinimą ir liepė taip daugiau nedaryti,“, – prisiminė pedagogė.
Kraujuose pasruvę vaiko rankų nagai
„Tarnyboms apie netinkamą vaiko priežiūrą nutariau pranešti tuomet, kai vaikas atėjo kruvinais nagais, o kai paklausiau, kas nutiko, jis paaiškino, kad teta jam nukirpo nagus, – kalbėjo ji. – Nagai buvo nukirpti labai trumpai, jie kraujavo, vaikas negalėjo užsisegti sagų, negalėjo nieko paimti, todėl mes darželyje pirštus tepėme vaistais, klijavome pleistrus.“
Anot jos, tiek vaiko tėvas, tiek jo sugyventinė neigė karpę nagus, sakė, kad berniukas juos nusikramtė ir viską išsigalvoja.
„Nepatikėjau, nes taip neįmanoma nagų nukramtyti, be to, niekada nebuvau mačiusi, jog jis kramtytų nagus“, – sakė darželio auklėtoja.
„Tai buvo baisus vaizdas, vaikas visą laiką verkė, – prisimindama atvejį, kai berniukui iki nago gyvuonio buvo nukirpti abiejų rankų pirštų nagai, kalbėjo kita darželio darbuotoja. – Visi 10 rankų pirštų nagai buvo nukirpti labai trumpai, buvo matoma aiški lygi linija, buvo aišku, kad tikrai nagai yra kirpti, keli nagai net kraujavo ir vaikui trukdė ką nors paimti į rankas.“
Ši darbuotoja taip pat prisiminė atvejį, kai vieną dieną vaikų darželį lankantys mažamečiai buvo fotografuojami bendrai nuotraukai – berniukas, kaip ir visada, buvo aprengtas skurdžiais drabužėliais, todėl auklėtojos jį papuošė kitais.
„Kai nuotraukas pamatė berniuko tėvo sugyventinė, ji ėmė mums priekaištauti, kad taip pasielgėme, nors paramos ji niekada iš mūsų nepriimdavo“, – sakė ji.
Filmavo, kaip skriaudžia berniuką
Kad mažametis berniukas tėvo namuose išgyvena tikrą pragarą, žinojo ir šio tėvo bei sugyventinės draugė – ji pareigūnams prisipažino, kad praėjus maždaug pusmečiui, kai namuose apsigyveno berniukas, jis buvo įvairiausiais būdais engiamas.
Moteris pažymėjo, kad į šią šeimą gyventi atsikraustęs berniukas iš pradžių elgėsi drąsiai, buvo labai aktyvus, tačiau vėliau tapo užguitas, nebekalbėjo, o vos pažiūrėjęs į tėvo sugyventinę, susigūždavo.
„Man buvo kilę įtarimų, kad berniukas gali turėti raidos sutrikimų ir jam yra reikalinga psichologų pagalba, siūliau jį vesti pas specialistus, bet jo tėvas teisindavosi, jog neturi laiko, nes dirba, o šio sugyventinė sakydavo, kad čia ne jos vaikas, jai to nereikia“, – liudytoja teigė, kad po kiek laiko iš savo draugės sužinojo, kad berniukas nevalgo, kas yra pagaminta, o šaukia, jog nori valgyti.
Ji policijos pareigūnams pateikė vaizdo įrašus, kuriuos gavo iš mažamečio tėvo sugyventinės. Viename šių įrašų buvo užfiksuota, kaip moteris šaukia ant vaiko ir jį verčia valgyti lašinius.
„Juk verkei, kad nori valgyti“, – šaukė moteris.
„Vėliau pastebėjau, kad ji berniukui pradėjo taikyti fizines bausmes namuose – kartą pripylė pilną „bambalį“ vandens ir liepė kampe laikyti iškėlus į viršų, ji man net siuntė nuotraukų taip pat ir vaizdo įrašus, kuriuose matėsi, kaip vaikas laiko butelį“, – prisiminė ji.
Ir šį vaizdą ji matė gyvai – kartą, kai svečiavosi šeimos namuose, berniukas grįžo verkdamas iš darželio, todėl jo įmotė vaiką nuvedė į kitą kambarį ir pastatė į kampą, liepė laikyti tą patį butelį, kurį ji buvo mačiusi nuotraukose.
„Butelis buvo plastmasinis, pilnas vandens, ne mažiau kaip 2,5 litro talpos“, – moters teigimu, berniuko tėvas iš pradžių į tai nesikišo, bet vėliau nuėjo ir iš vaiko paėmė „bambalį“.
Netrukus paaiškėjo, kodėl tąkart vaikas buvo nubaustas.
„Tas invalidas pasiskundė darželyje, kad nuplėšiau nagus“, – buvusios draugės žodžius citavo liudytoja.
Mušė ir vadino „berazumiu“
Dabar vėl su savo motina gyvenantis mažametis ne kartą buvo apklaustas psichologų – jų teigimu, vaikas jau atsigauna, nors iš pradžių jis išgyveno didžiulę baimę, liūdesį, skausmą, dėl to jo elgesys ir emocinė būsena ėmė keistis: tapo uždaresnis, tylesnis, baukštesnis, įsitempęs, būdavo neišsimiegojęs, nerimaudavo, su baime kalbėjo apie smurtą, o kai pamatydavo tėvo sugyventinę, net susigūždavo. Anot jų, tėvo ir jo sugyventinės veiksmai sutrikdė berniuko psichikos būseną ir sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jo socialinei adaptacijai bei funkcionavimui.
Nors nuolat namuose kentėjo smurtą ir patyčias, berniukas surado drąsos ikiteisminio tyrimo teisėjui papasakoti, kaip buvo skriaudžiamas.
Berniukas sakė, kad „mušė daug kartų“, tose vietose, kuriose jį plakė diržu, išlikdavo raudoni randai.
„Teta mane statė į kampą – tada aš būnu atsitūpęs, rankose laikau „bambalį“ vandens, – kalbėjo jis. – Stoviu visą naktį kampe, pas tėtį kambaryje. Mušė su diržu ir statė į kampą. Skaudėdavo rankas, kai reikėdavo stovėti kampe, nuo „bambalio“, nes „bambalis“ būdavo sunkus, reikėdavo laikyti iškėlus rankas į viršų. Laikant „bambalį“, reikėdavo būti ant kelių. Tėtis pasakydavo, kada galiu eiti iš kampo. Tėtis yra mušęs su diržu per užpakalį, daug kartų. Man skauda, kai muša. Mušė todėl, kad nebuvau geras. Kai manęs nemušdavo, aš būdavau linksmas. Teta kraujuotai nukirpo nagus, bėgo kraujas. Kai nuėjau į darželį, man užklijavo pleistrus. Auklėtojai paskundžiau, kad ji taip darė.“
Berniukas neslėpė, kad bijo ir tėčio, ir tetos, kuri yra jo tėvo sugyventinė.
„Tėtis mane vadina „berazumiu“, dažniausiai jis ant manęs pykdavo“, – sakė mažametis.
Slėpė tikrąją tiesą
Dėl to, kad skriaudė mažametį, jo tėvas ir šio sugyventinė buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn – jie naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, nesikreipė pagalbos į specialistus ir taip palaipsniui sutrikdė jo psichikos būseną ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nustatė, kad maždaug penkis mėnesius tėvas su sugyventine vaiką baudė fizinėmis bausmėmis: liepė klauptis kambario kampe ir laikyti rankomis į viršų iškeltą butelį su vandeniu, mušė diržu ir delnu per sėdmenis, taip pat iki nago gyvuonio nukirpo abiejų rankų pirštų nagus.
Be to, jie abu nuolat tyčiojosi iš mažamečio – kai vaikas į namus parsinešdavo savo darbelius, jie šį žemindavo ir sakydavo, kad jie yra nieko verti, taip pat vaiką vertė valgyti, išsiplauti prišlapintas kelnes, rengė sezoną neatitinkančiais ir nudėvėtais rūbais, vadino savivertę mažinančiais žodžiais „berazumiu“ ir kt.
Pasak pareigūnų, tėvas su sugyventine berniukui sukėlė neigiamus emocinius išgyvenimus: nesaugumo jausmą, baimę, liūdesį, skausmą, pyktį, taip palaipsniui sutrikdė jo psichikos būseną, sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jo socialinei adaptacijai bei funkcionavimui.
Tėvas tikino, kad prieš sūnų nesmurtavo, nors pripažino, kad buvo jam sudavęs delnu bei pastatęs į kampą, tačiau esą neliepė jam klūpėti ar laikyti rankose „bambalio“ su vandeniu.
„Iš vaiko piešinių nesityčiojau, jis anksčiau į kelnes nesišlapino, bet po kiek laiko pradėjo šlapintis, manau, iš baimės, tačiau tikrai jam neliepiau plautis prišlapintų rūbų – aš daug dirbdavau, anksti išeidavau ir vėlai grįždavau, todėl mažai laiko skirdavau sūnui, jį daugiausiai prižiūrėjo mano sugyventinė“, – per apklausą jis pripažino, kad būtent jo draugė sūnų vadinadavo „benkartu“ ir kitais įžeidžiančiais žodžiais.
„Vaiku rūpinausi, kiek galėjau“, – teisinosi vyro sugyventinė, kuri nurodė, kad niekada iš mažamečio nesityčiojo, nebaudė fizinėmis bausmės ir net nekarpė jam nagų.
„Sugyventinis liepdavo vaikui stotis į kampą, jis rankose laikydavo butelį“, – moteris teigė, kad būtent berniuko tėvas elgėsi netinkamai. Bet, pripažino, kad ir jos elgesys nebuvo idealus – esą vaikas iš pradžių valgydavo lašinius, o po to jų jau nebenorėjo, todėl vertė jį juos suvalgyti.
„Nenorėjau jo laikyti alkano, kartais jis prabusdavo 11-12 val. nakties, sėdėdavo ir verkdavo sakydamas, jog nori valgyti – darželio auklėtoja man yra pasakojusi, jog vaikas valgė lapus, sakydamas, jog jam neduodame valgyti“, – teigė moteris.
Ji taip pat pažymėjo, kad paramos drabužiais iš darželio negalėjo priimti, nes draudė sugyventinis, o kai vaikas parsinešdavo iš darželio darbelius, ji visada esą pagirdavo.
Laisvę išsaugojo, bet turės keisti elgesį
Nors kaltę pripažino tik iš dalies, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad taip jie bando išvengti atsakomybės. Anot teismo, jų kaltumą įrodo mažamečio duoti parodymai, kuriuose užfiksuota, kad tėvas ir teta jį daug kartų mušė diržu, statė į kampą, liepė laikyti rankose „bambalį“ su vandeniu, teta kraujuotai nukirpo nagus, jį vadina „berazumiu“, taip pat ir tai, kad turėjo plauti savo kelnes, nes padarė „sysių“.
„Liudytoja – šeimos draugė patvirtino, kad matė, kaip mažamečiui jo tėvo sugyventinė liepė stovėti kampe ir laikyti rankose butelį su vandeniu, vertė valgyti, siuntė jai net vaizdo įrašus“, – teismo teigimu, tėvas ir jo sugyventinė berniukui nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Įvertinęs bylos aplinkybes teismas nutarė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tėvui ir šio sugyventinei paskiriant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams 3 mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo metu jie įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat jiems per visą bausmės atidėjimo laikotarpį uždrausta išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teismas taip pat nukentėjusiajam iš jį skriaudusio tėvo ir šio sugyventinės priteisė 3 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti.
„Neteisėtus veiksmus mažametis patyrė iš jam artimų žmonių – tėvo ir jo sugyventinės, – nurodoma nuosprendyje. – Tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas buvo naudojamas jo gyvenamojoje vietoje, kur vaikas turi jaustis visiškai saugus. Smurtas buvo naudojamas prieš penkerių metų vaiką, kuris yra visiškai priklausomas nuo suaugusiųjų valios ir neturi jokių galimybių apsiginti, vartojamas smurtas truko ilgą laiką, buvo ne vienkartinis, o sistemingas, kas neabejotinai sukėlė jam stiprius neigiamus išgyvenimus, fizines kančias.“
| Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|