Lakoniški JAV ir Rusijos pareigūnų versijų aiškinimai daugelio galėjo likti nesuprasti: ką reiškia „saugiai“ arba „nesaugiai“ perimti lėktuvą? Kaip galėjo ir turėjo elgtis rusai bei amerikiečiai? Kas vyksta – kodėl pastaruoju metu tokie incidentai kartojasi ir kokios gali būti pasekmės?
Išties, šie ir kiti klausimai dažnai lieka neatsakyti, nors tai jau yra ne pirmasis panašus incidentas – JAV ir Rusijos susidūrimai virš Baltijos jūros įvyksta ne pirmą kartą. Ir ne tik danguje. Incidentas įvyko netrukus po to, kai Rusijos šturmo lėktuvai Su-24, skraidydami poromis, pirmadienį ir antradienį ne vieną kartą praskrido pavojingai arti JAV karo laivo „USS Donald Cook“.
Kas kur konkrečiai įvyko ir kodėl tai svarbu?
Praėjusį ketvirtadienį įvyko incidentas, kuris galėjo baigtis liūdnai. Anot Pentagono atstovės Lauros Seal, JAV orlaivis RC-135 skrido įprastiniu maršrutu, tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros, o į Rusijos oro erdvę įskridęs nebuvo. Tačiau netikėtai prie JAV lėktuvo pavojingai priartėjo Rusijos naikintuvas Su-27 ir vos kelių metrų atstumu nuo amerikiečių atliko „ netaisyklingos statinės“ manevrą – sukdamasis aplink savo ašį lankstu staiga apskrido aplink amerikiečių žvalgybinį orlaivį.
"Įsivaizduokite didesnio diametro vamzdį. lėktuvas vamzdžio sienelėmis kyla, apsiverčia ant nugaros, apsisuka, padaro spiralę ir grįžta į horizontalų skrydį. Tai yra tokia netaisyklinga statinė, nesportinė. Tokias statines dažniausiai daro besimokantys. Tai yra pavojingas manevras, ypač jei arti kito objekto", - DELFI pasakojo Kauno aeroklubo direktorius Algimantas Žentelis.
Pentagonas rusų pilotų veiksmus įvertino kaip nesaugius ir neprofesionalius. Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas, savo ruožtu, neigė, kad naikintuvas kėlė pavojų. Rusai esą „perėmė radarų užfiksuotą neatpažintą orlaivį, dideliu greičiu judėjusį Rusijos sienos link, identifikavo jį kaip RC-135U“, o visas skrydis esą vyko „pagal tarptautinės oro erdvės taisykles“.
Pats faktas, kad rusų naikintuvas perėmė amerikiečių žvalgybinį orlaivį virš Baltijos jūros, svarbus dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai, svarbus pats faktas, kad virš Baltijos jūros skraido amerikiečių žvalgybiniai orlaiviai RC-135U.
Tokio tipo lėktuvų JAV turi tik du (nors yra dešimtys kitų RC-135 modelių) ir faktas, kad vienas iš tokių lėktuvų nuolat suka ratus virš Baltijos jūros yra nepaprastai reikšmingas – šių lėktuvų paskirtis yra rinkti elektroninius signalus. Įgulą sudaro 2 pilotai, 2 navigatoriai, 3 sistemų inžinieriai ir bent dešimt elektroninės kovos specialistų.
Šie orlaiviai gali slapta sekti rusų lėktuvų, Kaliningrade dislokuotos priešlėktuvinės gynybos S-400 bei kitų radarų signalus. Žinojimas, kaip konkrečiai veikia radarai ir kokia informacija dalijasi rusų kariškiai gali suteikti pranašumą prieš minėtas sistemas, o konflikto atveju tas sistemas pažeisti nekinetinėmis, o elektroninės kovos priemonėmis.
Informacija, jog RC-135 pasirodė virš Baltijos jūros ir skraido čia nuolat, pirmą kartą į viešumą pateko 2014 metais, po to kai Rusija okupavo ir aneksavo Krymą. Sunerimusios Baltijos šalys paprašė amerikiečių pagalbos ir šią gavo.
Planuojama, kad be JAV sausumos pajėgų įrangos Lietuvoje jau šiais metais gali būti dislokuotas ne kuopos, o kelis kartus didesnis vienetas. Panašūs veiksmai bus atliekami Latvijoje ir Estijoje.
Tačiau visuomenei bei žiniasklaidai praktiškai nematomomis tapo NATO žvalgybos priemonių stiprinimas Baltijos šalyse.
Zokniuose jau buvo dislokuotas portugalų pakrančių žvalgybos lėktuvas PC-3 „Orion“, kurį, beje, virš Baltijos jūros taip pat buvo perėmęs rusų naikintuvas Su-27, pavojingai priartėjęs prie Portugalijos lėktuvo.
Antra vertus, lėktuvo perėmimas savaime nėra agresyvus veiksmas – taip vadinama įvykių grandinė, kai antžeminiams arba kitiems radarams užfiksavus neatpažintą orlaivį siunčiami perėmėjai, paprastai dideliu greičiu galintys skristi manevringi naikintuvai.
Jie dažniausiai ginkluoti raketomis oras-oras ir veikia kaip oro policija – būtent tokias funkcijas atlieka Zokniuose dislokuoti NATO naikintuvai – jiems tenka po kelis sykius kilti į orą ir skristi virš Baltijos jūros, kur pastaraisiais metais tenka perimti Rusijos orlaivius – transporto, žvalgybos lėktuvus bei naikintuvus.
Pagal antžeminio radaro duomenis ir oro kontrolierių nurodymus naikintuvai pasiveja taikinius ir juos identifikuoja – praneša apie orlaivio tipą, pagal vizualiai ant lėktuvo borto ir uodegos matomus numerius nustato, kam jis priklauso.
Naikintuvo perėmėjo pilotai ar pilotai taip pat pamėgina užmegzti ryšį su identifikuotu lėktuvu – jei, kaip dažniausiai nutinka tarp rusų bei NATO šalių orlaivių, nesutampa dažniai, ryšį bandoma užmegzti tarptautiniais, o kritiniu atveju ir avariniais dažniais. Jei perimtas orlaivis nepažeidžia oro erdvės, niekam nekelia grėsmės, jis kurį laiką palydimas.
Tačiau šį kartą, amerikiečių teigimu, rusų naikintuvas ne šiaip perėmė JAV lėktuvą, bet ir pavojingai manevravo, sukeldamas nereikalingą riziką orlaivių įguloms.
Kodėl orlaivis perimtas blogai?
Galima kelti klausimą, ar rusų pilotai pasielgė šauniai. Nuvijo amerikiečių lėktuvą – nėra jiems ko čia palei Rusijos sieną skraidyti, tegu tik džiaugiasi, kad nenumušė! Esą tegu skraido prie Amerikos krantų.
Neteisingai. Niekuo nepagrįstas lėktuvo numušimas gali baigtis atsakomaisiais, netgi karo veiksmais. Juo labiau, kad amerikiečių orlaivis skrido tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros. Čia jis gali skraidyti, jam to jokie tarptautiniai susitarimai nedraudžia.
Rusijos orlaiviai taip skraido nuolat ir juos kiekvieną savaitę perima NATO bei neutralių šalių – Švedijos bei Suomijos naikintuvai. Tačiau daro tai civilizuotai, be provokacinių veiksmų ir pavojingų manevrų – perima, mėgina užmegzti kontaktą, palydi Rusijos lėktuvus, tarp jų ir žvalgybinius Il-20.
Be to, rusų bombonešiai Tu-95, Tu-22M ir Tu-160 taip pat skraido prie kitų NATO šalių sienų – Norvegijos, Jungtinės Karalystės, tų pačių JAV ar netgi Norvegijos. Nė vienos iš šių šalių pakelti naikintuvai-perėmėjai nesukėlė tokių pavojingų situacijų, kaip rusai.
Net ir būdamas arti Rusijos sienos RC-135U tiesioginės oro erdvės pažeidimo grėsmės rusams nekėlė, tačiau sulaukė neadekvačios reakcijos. Beje, tokie rusų manevrai pažeidžia 1972 metais tarp Maskvos ir Vašingtono pasirašytą susitarimą, numatantį elgesį tarptautinėje erdvėje bei vandenyse. Abi pusės įsipareigojo susilaikyti nuo būtent tokių neatsakingų manevrų.
Dauguma rusų tikriausiai mano, kad Rusijos pilotas šaunuolis – parodė aukštąjį pilotažą amerikiečiams, o Rusijos gynybos ministerija juk paaiškino, kad Su-27 nekėlė jokios grėsmės.
Rusijos gynybos ministerija mėgsta svaidytis pareiškimais, kuriuose pabrėžia, jog „laikomasi visų tarptautinių normų“, neigia kaltinimus, netgi akivaizdžius faktus – vaizdo įrašus.
Vis dėlto, daugelis regiono šalių pabrėžia, kad būtent rusų karo pilotai pastaraisiais metais elgiasi itin agresyviai – virš Baltijos jūros jie skraido nepateikę skrydžio planų, be automatinių atsakiklių, o savo pratybas rengia net kitų šalių išskirtinėse ekonominėse zonose, vaikydami civilius orlaivius bei laivus.
Be to, tai, jog RC-135 lėktuvai nuolat suka ratus virš Baltijos jūros paradoksaliai primena patys rusai. Beveik lygiai prieš metus įvyko kone identiškas incidentas – virš Baltijos jūros RC-135 perėmė rusų naikintuvas Su-27, priartėjęs per septynis metrus nuo amerikiečių.
Ore toks atstumas yra itin pavojingas – pavyzdžiui 2001 metais Kinijos naikintuvas lygiai taip pat priartėjo prie amerikiečių žvalgybinio orlaivio EP-3: abu lėktuvai susidūrė.
Kinų naikintuvas subyrėjo ore, pilotas žuvo, o amerikiečiai nors ir nenukentėjo, bet buvo priversti leistis Kinijoje, kur buvo sulaikyti, o jų žvalgybinis lėktuvas su slapta įranga išnarstytas po varžtelį.
Pernai sausį RC-135 ir rusų naikintuvas Su-27 vos nesusidūrė virš Juodosios jūros, kai rusų pilotas taip pat elgėsi agresyviai. Vieno incidento metu neginkluotas amerikiečių žvalgybinis orlaivis staiga pakeitė kursą ir persekiojamas rusų naikintuvo netgi trumpam buvo įskridęs į Švedijos oro erdvę.
Be to, amerikiečių ir rusų susidūrimai primena gūdžiausius Pirmojo šaltojo karo laikus, kai tokių pavojingų incidentų metu žūdavo ir daugiau žmonių. Pirmasis garsus incidentas užfiksuotas 1950-ųjų balandį, kai netoli Liepojos buvo numuštas amerikiečių žvalgybinis orlaivis PB4Y-2 Privateer. Tuo metu Šaltasis karas buvo tik įsibėgėjęs, Baltijos šalyse vis dar vyko aršus partizaninis pasipriešinimas, į Sibirą buvo tremiami žmonės, o Korėjos karas dar net nebuvo prasidėjęs.
JAV duomenimis, visa 10 žmonių įgula incidento metu žuvo, nors kituose šaltiniuose teigiama, kad mažiausiai aštuoni amerikiečiai išgyveno, buvo paimti į nelaisvę ir, ironiška, perkelti į Vorkutos lagerius, kur buvo ištremti tūkstančiai lietuvių.
Du panašūs incidentai pasikartojo 1953 metais, kai virš Baltijos jūros sovietų naikintuvai numušė Švedijos žvalgybinius lėktuvus, o po penkerių metų virš Juodosios jūros amerikiečiai neteko dar vieno žvalgybinio orlaivio RC-130 su 17 žmonių įgula.
Tai buvo stambiausia JAV žvalgybinės aviacijos netektis Šaltojo karo metais. Sovietai teisinosi, kad amerikiečių orlaivis buvo įskridęs į jų oro erdvę ir sukiojosi netoli Jerevano, dabartinės Armėnijos.
Sovietai amerikiečiams atidavė tik šešių žuvusių įgulos narių kūnus, o apie vienuolika likusiųjų sakė neturintys duomenų. Istorikų teigimu, šis incidentas buvo pavyzdinis, mat spėjama, kad žvalgybos lėktuvas buvo tyčia įviliotas į spąstus, sovietams siunčiant klaidingus navigacinius signalus, o išgyvenusius amerikiečius sovietai galimai tardė, kankino ir vėliau nužudė.
Gal verta numušti rusų lėktuvą?
Ar tai reiškia, kad amerikiečiai turėtų numušti rusų lėktuvą: taip, kaip pernai lapkritį tai padarė turkai?
Sunku pasakyti. JAV Valstybės sekretorius Johnas Kerry, komentuodamas Rusijos lėktuvų Su-24 ir JAV karo laivo „USS Donald Cook“ incidentą išties pabrėžė, kad pagal „karinių veiksmų taisykles“ tie rusų lėktuvai „galėjo būti numušti“. Tačiau viena yra retorika, visai kas kita – realūs veiksmai.
Pavojingi, neprofesionalūs ir chuliganiški rusų pilotų veiksmai palieka amerikiečiams teisę reaguoti atitinkamai. Tačiau RC-135 negalėjo numušti rusų naikintuvo, nes tiesiog neturėjo kuo – tai yra lėtas, žvalgybinis ir neginkluotas lėktuvas. Sprendimas numušti lėktuvą priimamas kritiniu atveju, įvertinus riziką bei aplinkybes.
Pavyzdžiui pernai lapkritį Turkijos naikintuvas F-16 rusų lėktuvą Su-24 numušė po kelių incidentų pasienyje, kai rusai pažeidė Turkijos oro erdvę. Po kelių perspėjimų rusams nereaguojant turkų pilotas paleido raketą ir numušė į Turkijos oro erdvę įskridusį Rusijos lėktuvą.
Rusija reagavo audringai – ėmėsi ekonominių sankcijų, užkūrė propagandos kampaniją, dislokavo priešlėktuvinės gynybos sistemas S-400, tačiau tokių atsakomųjų priemonių, kaip Turkijos lėktuvo numušimas imtasi nebuvo, taip savotiškai pripažįstant, kad rusai pažeidė Turkijos oro erdvę.
Tuo tarpu incidento tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros metu chuliganiškas rusų elgesys vargu ar būtų vertas amerikiečių raketos – tol, kol rusų lėktuvai neįjungia kovinių radarų, signalizuojančių apie ataką, JAV laivų ar orlaivių vadai reaguoja adekvačiai – nesitaiko į rusus. Priešingu atveju ir taip išaugusi įtampa tarp JAV ir Rusijos gali dar labiau padidėti, o panašios provokacijos gali peraugti į nevaldomus susidūrimus.
Kodėl Rusija taip elgiasi?
Kai kurie analitikai, ypač kartojantys Maskvos poziciją, aiškina, kad tokie agresyvūs Rusijos veiksmai yra logiškas atsakas į NATO pajėgumų stiprinimą Baltijos jūros regione. Kremlius nesyk perspėjo, kad duos deramą atkirtį neva nepagrįstam NATO pajėgumų stiprinimui.
Be to, JAV elektroninės žvalgybos lėktuvo sukiojimasis netoli Rusijai priklausančios Kaliningrado srities yra pakankama rusų kariškių susierzinimo priežastis – nenorėdami, kad jų signalai būtų užfiksuoti, rusai negali dirbti.
Vakaruose Rusijos veiksmus mėginama aiškinti Kremliaus noru parodyti savo galybę, ypač Baltijos jūroje, kurią rusai ilgą laiką laikė savo „ežeru“, kuriame visų kitų šalių, ypač NATO valstybių, pajėgumai yra nepageidaujamas nesusipratimas.
Pavyzdžiui buvęs Rusijos ekspertas Pentagone Markas Schneideris Kremliaus provokacijas įvertino kaip Rusijos bandymus įvaryti baimę potencialiems priešininkams.
Be to, anot eksperto, didelė dalis tokių provokacijų skirta Rusijos vidinei auditorijai – Kremliaus propagandiniai kanalai bei tinklapiai plyšauja apie „sėkmingus drąsių rusų pilotų veiksmus“, kai nuo Rusijos sienų „nuvejami bailiai amerikiečiai“.
Anot A. Žentelio, Rusija daug metų įsivaizdavo, kad visa Baltijos jūra bei neutrali oro erdvė yra jų, o amerikiečiai nepageidautini.
"Čia kaip džiunglėse - jei tik pradedi judėti į kitą teritoriją ir vietiniai rodo savo ambicijas. Mes žinome tokias Rusijos imperialistines ambicijas ir tose neutraliose teritorijose jie jaučiasi šeimininkais, o visi kiti sutinkami, kaip įsibrovėliai. pavyzdžiui prie upės užsitveri teritoriją ir neleidi kitiems praeiti - o kodėl čia man turi vaikščioti po nosimi? Nors teoriškai turėtum leisti", - pabrėžė patyręs lakūnas.
Anot A. Žentelio rusų naikintuvo pilotas tokį pavojingą statinės manevra atliko ne šiaip norėdamas pasirodyti.
"Rusija užduoda toną pilotams, kad jie griežčiau manevruotų. Nė neabejoju, jog tai yra suderinta ir duotas įsakymas, juk pilotai patys be įsakymo nedrįstų savivaliauti, nes tai gali iššaukti tarptautinį skandalą", - sakė A. Žentelis.
Vis dėlto, be noro tiesiog priminti apie savo galią rusai gali turėti ir kitų tikslu: treniruoti pilotus, kaip perimti NATO lėktuvus ore, yra naudinga savaime – taip tobulinami rusų veiksmai, taktika, o taip pat analizuojami NATO veiksmai, stebimi reakcijų laikai.
Rusija pastaraisiais metais itin aktyviai taiko savo tradicinę taktiką – pamažu, žingsnelis po žingsnelio spaudžia, provokuoja ir baugina visomis turimomis priemonėmis.
Tai daroma tol, kol susiduriama su rimtesniu pasipriešinimu, o tada svaidydamasi tulžingais pareiškimais Kremlius arba atsitraukia, arba šantažuodamas siūlo susilaikyti nuo tokių veiksmų mainais į sau palankų sprendimą. Laikas tam yra parankus, mat po tam tikrų jėgų spaudimo Vakaruose, Aljansas planuoja artimiausiu metu sušaukti dvejus metus negyvavusią NATO ir Rusijos tarybą. Jos susitikimo formatą galima paversti įkaitu, įterpus į diskusijas minėtų incidentų klausimą.
Kuo viskas gali baigtis ir kaip tai atsilieps Lietuvai?
Be jau išaugusios minėtų lėktuvų susidūrimų tikimybės, NATO viduje gali atsirasti ir tų, kurie sakys, kad Rusijos geriau neprovokuoti, t.y. nerengti žvalgybinių RC-135 skrydžių ar NATO karo laivų vizitų Baltijos jūroje – esą jei Aljansas užims taikingesnę poziciją, nusileis ir Rusija, o tai padės išvengti panašių incidentų.
Vis dėlto, žinant, kad NATO suskaldymas bei pajėgumų menkinimas yra neslepiamas Kremliaus tikslas, atrodo, gali būti priešingai. NATO viduje jau po Krymo okupacijos įvyko esminis lūžis, tad net ir vėliau pabandžius atkurti santykius su Rusija, į pastarąją nebus žiūrima patikliai, kaip anksčiau. Tai rodo ir pritarimas NATO pajėgumų stiprinimui Baltijos šalyse.
Be to, saugodami savo žvalgybinius lėktuvus, amerikiečiai gali imtis tiesioginių apsaugos priemonių, kokias, beje, taiko pati Rusija. Pastaraisiais metais pastebėta tendencija, kad virš Baltijos jūros skraidančius Rusijos transporto arba žvalgybos lėktuvus dažniausiai lydi po kelis naikintuvus.
JAV gali imtis panašių priemonių – žvalgybiniams orlaiviams skirti naikintuvų apsaugą. Kitaip nei dideli, lėti, bet daug degalų gabenantys RC-135, JAV naikintuvai privalo degalų pasipildyti ore ir turėti priešakines bazes.
JAV jau skelbė, kad planuoja naujų žvalgybos lėktuvų dislokavimą Švedijoje, tačiau kadenciją baigiantis vyriausiasis NATO pajėgų vadas, JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove’as taip pat užsiminė, kad Zokniuose veikiančią NATO oro policijos misiją reikėtų reorganizuoti į oro gynybos misiją.
Apie mechanizmo, kaip oro policijos misijos naikintuvai krizės atveju pereitų prie oro gynybos, poreikį pasisakė ir Vilniuje viešėjęs JAV ambasadorius NATO Douglas Lute'as. Tai reiškia, kad Baltijos valstybėse budintys oro policijos naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis. Galiausiai tai reikštų didesnį JAV oro pajėgų vaidmenį Lietuvoje bei didesnes amerikiečių investicijas.