Seniūnas sako, kad tai visai realu, jei bedarbiai nebebus siunčiami dirbti viešųjų darbų.
Nuo liepos įsigaliojus naujam socialiniam modeliui, bus taikomas ir naujas Užimtumo įstatymas, o jame apie viešuosius darbus nė neužsiminta. Jų nelikus, nuolatinio pragyvenimo šaltinio nesusirandantys bedarbiai netektų galimybės retkarčiais papildomai legaliai prisidurti – už minimumą padirbėti bent porą mėnesių.
Miežiškių seniūnijos kaimuose dar iki liepos triūs Darbo biržos pagal viešųjų darbų programą atsiųsti septyni darbininkai – seniūnijos gyventojai, patys pageidavę darbo, už kurį bent laikinai gaus kiek didesnes pajamas nei socialinė pašalpa. A. Jacevičius apgailestauja, kad tokių talkininkų gretos pastaraisiais metais gerokai praretėjusios: 2015-aisiais viešuosius darbus dirbo 34-i seniūnijos gyventojai, pernai – 18. Šįmet seniūnas sako Darbo biržos prašęs bent 9-ių, bet gavęs dviem mažiau.
Talkininkai už pašalpas – ne paguoda
Galimybę porą mėnesių padirbėti kad ir už minimalų atlyginimą gavę ilgalaikiai bedarbiai, pasak A. Jacevičiaus, – didelė paspirtis seniūnijai. „Viešuosius darbus dirbantieji šienauja valstybinės žemės plotus kaimuose, miesteliuose, tvarko kapines, parkus, šluoja, kas sugeba – ir pameistrauja.
Tokių darbų kaimuose pilna. Bedarbius siunčiame seniems vienišiems žmonėms padėti, kaip tik dabar 92-ejų senutei reikia malkas supjauti“, – vardijo seniūnas. Galimybę porą mėnesių padirbėti kad ir už minimalų atlyginimą gavę ilgalaikiai bedarbiai, pasak A. Jacevičiaus, – didelė paspirtis seniūnijai. „Sekundės“ archyvo nuotr. Kas bus nuo liepos, anot A. Jacevičiaus, nežinia. Nelikus viešųjų darbų programos, seniūnijai teliks talkininkai, už socialines pašalpas privalantieji atidirbti po keturias valandas dešimt dienų per mėnesį.
Seniūnas neslepia nerimo, kaip sumažėjus pajėgoms reiks suktis, kad kaimai nepaskęstų žolėje ir šiukšlėse. „Aišku, turėsime galvos skausmo. Aktyvius ir galinčius atidirbti už pašalpas skaičiuojame rankos pirštais. Prašysime bendruomenių ateiti į talkas, reiks turbūt ir pačiam keisti darbo pobūdį“, – planuoja A. Jacevičius.
Darbininkų ieško ir aludėse
Rajone seniūnai išskėstomis rankomis laukia viešųjų darbų dirbti atsiunčiamų bedarbių, tačiau Panevėžio įmonės tokio pastiprinimo kratosi.
Už švarą mieste atsakingo „Panevėžio specialaus autotransporto“ laikinasis direktorius Rolandas Ramūnas tvirtina, kad iš tokių pagalbininkų daugiau bėdos nei naudos. Darbo birža šiai įmonei kas porą mėnesių atsiunčia po devynis bedarbius viešiesiems darbams mieste nudirbti. Jie, kaip ir etatinės bendrovės valytojos, gauna minimalų atlyginimą ir dirba tą patį darbą – valo paskirtus plotus: šluoja, renka šiukšles.
R. Ramūnas neslepia, kad šie neetatiniai darbininkai įmonei – jokia paspirtis. „Iš darbininkų, atsiųstų Darbo biržos, nieko nepareikalausi ir nieko negausi. Nušlavė ar nenušlavė nurodytą plotą, vis tiek reikės mokėti atlyginimą. Jokios atsakomybės. Etatiniai darbuotojai suinteresuoti išsaugoti darbo vietą, o šitiems – jokios skirtumo, vis tiek atėjo tik porai mėnesių“, – „Sekundei“ pasakojo R. Ramūnas.
Anot jo, tokių darbininkų motyvacija dirbti paaiškėja jau per pirmąjį susitikimą – kai kurie ateina dvokiantys alkoholiu.
„Daugiau vargo tokius darbininkus ganyti, atsakyti už jų saugumą, nei gauname naudos“, – teigė R. Ramūnas. Pasak jo, dažnai problemiškas ir tokių darbininkų atleidimas. Laikinojo direktoriaus tvirtinimu, ne kartą įmonės atstovams yra tekę važiuoti ieškoti dingusių Darbo biržos atsiųstųjų, kad gautų jų parašą dėl darbo sutarties nutraukimo.
„Jie sugeba pradingti su visais įrankiais, darbo drabužiais. Iš atsiųstų bedarbių – visiškas nulis. Mūsų darbuotojams, ieškant jų, net tenka trankytis po aludes, landynes“, – laikinai padirbėti atsiųstais bedarbiais piktinosi R. Ramūnas. Tiesa, direktorius sutinka, kad iš būrio tokių talkininkų pasitaiko vienas kitas vertinantis kad ir laikiną darbo vietą. Kelis tokius įmonė yra nuolatinai įdarbinusi.
Į viešuosius darbus nesiveržia
Per pirmąjį šių metų pusmetį į Panevėžio miesto savivaldybės įmones padirbėti viešųjų darbų Darbo biržos bus nusiųsti 155 bedarbiai, rajone – 91. Pačioms įmonėms tokie darbininkai nieko nekainuoja. Jiems mokamo minimalaus atlyginimo 60 proc. finansuoja Darbo birža, 40 proc. – savivaldybės.
Panevėžio rajone po keletą žmonių, sutikusių už minimalų atlyginimą padirbėti viešuosius darbus, yra dažnoje seniūnijoje. Mieste pagal viešųjų darbų programą bedarbiams paruoštos laikinos darbo vietos ir kultūros, švietimo, netgi socialinėse įstaigose – Bendruomenių rūmuose, mokyklose ir darželiuose, Šv. Juozapo globos namuose, Socialinių paslaugų centre, Kūno kultūros ir sporto centre.
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pareigas laikinai einančios Audronės Biguzienės teigimu, šioje programoje dalyvaujantiems ilgalaikiams ir vyresnio amžiaus bedarbiams, dažnai dar ir gyvenantiems atokiau nuo rajono centro, porą mėnesių gaunamas minimalus atlyginimas yra nemenka paspirtis.
„Viešųjų darbų programa labai reikalinga socialiai pažeidžiamiausiems bedarbiams. Kartais jiems tai vienintelė galimybė bent laikinai sugrįžti į darbo rinką. Mes nesiunčiame dirbti viešųjų darbų žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą“, – „Sekundei“ kalbėjo A. Biguzienė. Vis dėlto ji pripažįsta, kad pastaraisiais metais bedarbių, pageidaujančių už minimalų atlygį dirbti viešuosius darbus, gretos sumenkusios.
Panevėžio darbo biržos laikinoji vadovė tokią tendenciją aiškina didėjančia darbo vietų pasiūla. „Sunkiausiai darbą susirasti, kai valstybė išgyvena ekonominę krizę. Kuo daugiau laisvų darbo vietų registruota, tuo mažesnis viešųjų darbų poreikis. Jau keletą metų bedarbių, laukiančių viešųjų darbų, eilės nebėra. Kam žmogui eiti dirbti laikinai, jeigu gali gauti nuolatinį darbą? Juolab kad darbo vietų siūloma ir neturintiesiems kvalifikacijos“, – įsitikinusi A. Biguzienė.
Palikti nežinioje
Darbdavių nevienareikšmiškai vertinamos Darbo biržos ir savivaldybių finansuojamos viešųjų darbų programos perspektyvos – neaiškios. Nuo liepos 1-osios įsigaliosiančiame Užimtumo įstatyme numatyta, kad savivaldybės rengia ir įgyvendina užimtumo didinimo programas. O šios yra kelios: nedarbo prevencijos, imigrantų, tautinių mažumų integravimo į darbo rinką, tam tikrų asmenų grupių užimtumo didinimo ir kitos.
Viešieji darbai naujajame įstatyme nepaminėti. Panevėžio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjos Aldonos Čiegytės teigimu, iki šiol nėra ir poįstatyminių aktų, kuriuose būtų konkrečiai apibrėžta, kaip savivaldybės turėtų įgyvendinti šiame teisės akte numatytas programas. „Tai turėtų būti kažkas panašaus į viešuosius darbus, nors tokie nėra įvardyti“, – tikisi A. Čiegytė.
Savivaldybių asociacijos patarėjos socialiniais klausimais Audronės Vareikytės teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savivaldybes nuramino, kad viešieji darbai išliks, tik kitokia forma, o savivaldybėms netgi bus suteikta daugiau laisvės ir galimybių pasirūpinti bedarbiais. „Kol kas tai tėra žodžiai. Ministerija privalo parengti naują tvarką, bet jos aprašo iki šiol neturime, nors iki liepos ne taip daug beliko. Visos savivaldybės labai laukia bent projekto, visoms rūpi, kas čia bus“, – teigė A. Vareikytė.
Skaitykite daugiau www.naujienos.lt.