Nė žodžio angliškai nemokanti mergaitė savo naujuosius namus matė tik nuotraukose. INIT TV šaltinių teigimu, Naujosios Zelandijos gyventojai būsimos įdukros gyvai nėra matę, tačiau yra visiškai tikri, kad Lietuvos teismas priims jiems palankų sprendimą.
Gyventojai, kurių name gyvena globojama dešimtmetė – šokiruoti. Apie tai, kad yra įvaikinama ir išvyksta gyventi už beveik 20 tūkst. kilometrų, kaip pasirodė tai girdėjusiai kaimynei, mergaitė prasitarė norėdama pasiguosti. INIT TV kalbintos moters teigimu, mergaitę kankina nežinia ir nerimas, kad ji turi išvykti gyventi taip toli į nepažįstamą šalį.
Mergaitei prabilus apie tai, kad ji išvyksta, ją lydėjusi šeimos auklėtoja suskubo ją tildyti.
„Ji pasakė, kad mes daugiau jau nebesimatysime, nes atvažiuoja mane išsivežti. Aš pasakiau mergaitei: iš ko tu žinai? Ji matė internete nuotraukas, kad kieme vaikšto vištos kažkokios, kad kaimas yra. Aš pati pasakiau: nevažiuok, nevažiuok. Čia Lietuva, čia vaikų mažai yra. Lik, čia draugai, čia mokykla. O ten viską reikės pradėti iš naujo: ir kalba, ir gyvenimas iš naujo visas. Ji pasakė, kad jai sako, kad ten labai gerai bus“, – kalbėjo INIT žurnalistų kalbinta moteris.
Dešimtmetę pusmetį globojo bendraamžę savo dukterį auginanti moteris. Pasak kaimynų, mažylę ji ketino įsivaikinti. „Mergaitei viskas nupirkta, į baseiną Druskininkuose veždavo. Ji ją kaip savo antrą dukrą augina. Ji turi ir dukrą, ir sūnų, bet ir ją mylėjo kaip antrą savo dukrą, – pasakojo netoli šeimos gyvenanti moteris. – Ji norėjo ją įsivaikinti, bet jai neleidžia, jai tik globa buvo paskirta.“
Kodėl įvaikinimas pirmiausia nebuvo pasiūlytas savaitgaliais mergaitę priimančiai moteriai, kuri ją priėmė kaip savo dukrą, lieka neaišku. Nors Lietuvos įstatymai numato, kad vaikai pirmiausia turi būti siūlomi globėjams ir lietuvių šeimoms, išskyrus turinčius neįgalumą.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos Kauno skyriaus L.e.p. vadovė Andželika Vežbavičiūtė į klausimą, kodėl moteriai, globojančiai mergaitę, nebuvo pasiūlyta ją įsivaikinti, negalėjo atsakyti teigdama, kad negali to komentuoti.
A. Vežbavičiūtė negalėjo pasakyti ir ar užsieniečiai, būsimi mergaitės įtėviai, matė ją gyvai. „Daugiau duomenų negaliu pateikti, nes jau yra pradėta įvaikinimo procedūra“, – kalbėjo Vaiko teisių atstovė.
INIT TV šaltiniai teigia, kad Naujosios Zelandijos gyventojai lietuvaitę išsirinko iš jiems pateiktos duomenų bazės. Esą mažylė sulaukė jų anglų kalba rašyto laiško, kuriame būsimieji įtėviai rašo, kad išsirinko gražiausią mergaitę iš visų jiems atsiųstų nuotraukų.
Kalbama, kad būsimai įmotei – per penkiasdešimt, įtėviui – dešimtmečiu daugiau. Iš mažylei atsiųstų nuotraukų matyti, kad įtėviai gyvena kaime. Neoficialiais duomenimis, šeimoje jau auga du berniukai, kurie taip pat buvo paimti iš Lietuvos. Jie lietuviškai nekalba.
Ar įsivaikinant yra numatoma sąlyga, kad vaikas turi susikalbėti su savo naujais įtėviais? „Turi kažkokią bendrą kalbą rasti, be abejo. Yra pagalba vaikui“, – kalbėjo E. Vežbavičiūtė.
O į klausimą, ar ten, Naujojoje Zelandijoje, mergaitei aks nors padės susikalbėti su įtėviais, atstovė atsakė: „Lietuvoje vaikai mokosi anglų kalbos“.
Mergaitės tėvams apribotos teisės, todėl jie neturi teisės stabdyti jos įvaikinimo. Šeimą pažįstantys asmenys teigia, kad suaugusios mergaitės seserys iš pradžių prieštaravo, o vėliau esą nurimo.
Teigiama, kad Naujosios Zelandijos piliečiai Lietuvoje praleis mėnesį, o sulaukę, kaip jie tikisi, palankaus teismo sprendimo, sausį su vaiku ketina išvykti į savo šalį.
SADM informaciją neigia
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neigia reportaže pateiktą informaciją ir tvirtina, kad situacija visai kitokia. Pateikiame ministerijos išaiškinimą:
1. Beveik dešimties metų sulaukusi mergaitė nori būti įvaikinta, su ja ketinančia įvaikinti šeima bendrauja nuotoliniu būdu: susirašinėja, bendrauja per IT programas, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija. Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams. Įvaikinimas negalimas prieš vaiko norą.
2. Ketinanti įvaikinti šeima su vaiku bendrauja per akredituotos organizacijos šeimos atstovą, kuris padeda bendrauti ir dalyvaus šeimos ir vaiko susitikimo metu.
3. Vaikas gali būti siūlomas įvaikinti Lietuvos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir užsieniečiams tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą nebuvo rasta Lietuvos piliečių šeima, gyvenanti Lietuvoje, galinti globoti ar įvaikinti šį vaiką. Mergaitė apskaitoje ją įsivaikinti galinčios šeimos laukia nuo 2015 m. balandžio mėnesio, o nuo 2016 m. rugpjūčio siūloma tarptautiniam įvaikinimui.
Taigi prioritetas visada suteikiamas globai ar įvaikinimui Lietuvoje, o ne įvaikinimui užsienyje. Tarptautinis įvaikinimas organizuojamas tik gavus vaiko globėjo pritarimą (kuris be abejo yra suderintas su vaiko nuomone ir noru) bei gavus Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos rekomendaciją, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus.
4. Vaiko globėjas (šiuo atveju globos institucija) pateikė nuomonę, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus. Mergaitės tėvas miręs, motinai 2015 m. neterminuotai apribota motinos valdžia.
5. Šiuo metu mergaitė turi dvi nepilnametes seseris, viena jų globojama Lietuvos piliečių šeimoje, kita auga kartu su norima įvaikinti mergaite globos institucijoje.
6. Moteris, kuri globoja šeimoje norimos įvaikinti mergaitės seserį, nesikreipė į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu nei dėl mergaitės svečiavimosi, nei dėl globos, nei dėl įvaikinimo. Jei būtų gautas toks prašymas, būtų stabdoma ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra. Šiuo metu norinčių įvaikinti asmenų apskaitoje nėra nė vienos šeimos, kuri pageidautų įvaikinti vyresnį nei 6 metų vaiką.
7. Teismas nagrinėdamas įvaikinimo bylą patikrina, ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir, ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje. Teismo posėdis numatytas 2019 m. sausį. Šeima taip pat atvyksta į Lietuvą kitų metų pirmomis dienomis, su tikslu susipažinti, pabendrauti su vaiku ir atsižvelgiant į vaiko nuomonę spręsti klausimą dėl tolesnio gyvenimo kartu.
8. Vaikas anglų kalbos mokosi nuo antros klasės. Be to, vaikų susitikimuose su įtėviais dalyvauja vertėjai, jie padeda bendrauti vaikams ir jų būsimiems įtėviams.