Taršos ir smarvės skandalas Klaipėdoje netyla: prokuratūra surado AB „Grigeo Klaipėda“ vamzdį, o patikrinimus pradėję vandens tiekėjai aptiko nelegalius vamzdžius daugiabučiuose. Internete žaibiškai plinta oficialus dokumentas, kuriame nurodoma, kad iš kelių daugiabučių į Smeltalės upelį keliauja nevalytos buitinės nuotekos.
Kaip „Delfi“ paaiškino AB „Klaipėdos vanduo“ Tinklų departamento vadovas Marius Martinaitis, taršos mastas kol kas nėra aiškus, mat, kaip ir „Grigeo“ atveju, buitinės nevalytos nuotekos susimaišiusios su lietaus vandens vandeniu, tad stipriai atskiedžiamos. Tačiau, anot M. Martinaičio, faktas, kad viskas iš daugiabučių vonių, virtuvių kriauklių ir tualetų keliauja į Smeltalės upelį, apeinant valymo įrenginius.
Aiškinamasi, ar daugiabučiuose tyčia įrengti vamzdžiai, kurie nuotekas nukreipia ne į „Klaipėdos vandenų“ valymo įrenginius, ar sovietmečiu statybininkai padarė broką.
„Mūsų nuotekų tinklų darbuotojai užfiksavo, kad galimai, na, dabar jau aiškesnė situacija, ties Statybininkų prospekto 17-u namu buitinių nuotekų vamzdis prijungtas prie paviršinių nuotekų tinklo. Parašėme bendrijai, ir ne tik šitai – aptikome dar keliose vietose, tad parašėme ir kitoms bendrijoms, kad išsiaiškintų, ar tai padaryta savavališkai. Tikėtina, kad taip ir yra. Prašome atsijungti. Statybininkų 17-o namo pirmininkė sureagavo, pasikvietė mūsų atstovus, namo vidaus infrastruktūras prižiūrinčias tarnybas, nustatė, kad namo viduje yra netinkamai sujungti vamzdžiai, sumaišyti, buitinių nuotekų vamzdis iš vienos laiptinės nutiestas į paviršinių nuotekų tinklą. Panašią problemą turime ir I. Simonaitytės gatvės 29-ame name, kur irgi užfiksuota, kad nuotekos galimai išteka tiesiai į lietaus tinklą“, – sako M. Martinaitis.
Pietinės Klaipėdos dalyje, kaip teigiama rašte, iš daugiabučių su lietaus vandeniu nevalytos nuotekos keliavo į Smeltalės upelį. Jo priežiūra turėtų rūpintis savivaldybė, ne kartą valdininkai diskutavo, kaip jį sutvarkyti, mat pietinėje miesto dalyje prie šio upelio mėgsta laiką leisti benamiai, jie taip pat prisideda prie upelio taršos ir šiukšlinimo.
Kas atsakingas už nuotekas, apie kurias pavyko išsiaiškinti? M. Martinaitis sako, kad daugiabučius namus ir vamzdynus turi prižiūrėti bendrijos. Po šio skandalo AB „Klaipėdos vandenys“ nusprendė tikrinti įtartinus namus.
„Darysime planinius patikrinimus, raginame bendrijų pirmininkus ir namus prižiūrinčias kitas organizacijas, kad ir jie iš savo pusės pasitikrintų, kur išleidžiamos buitinės nuotekos. Iki pirmo šulinio priežiūra priklauso namus eksploatuojančiai bendrijai ar organizacijai, tai yra jų atsakomybė. Mes suradome keletą namų, aišku, iš savo pusės tikrinsime ir toliau. Namų yra ne vienas šimtas mieste, tad būtų gerai, kad prisidėtų ir namus prižiūrinčios įstaigos bei organizacijos, pažiūrėtų iš savo pusės, kas negerai, ir susitvarkytų. Teoriškai tokiu atveju mes turėtume tiesiog užkišti nuotekų vamzdžius.
Lietaus tinklais tekantis vanduo į valymo įrenginius nepatenka.
„Tai yra tarša, teoriškai nuotekos praskiedžiamos, bet vienas namas – tarša, antras namas – tarša, ir taip susidaro...Tai yra bėda, yra negerai. Formaliai žiūrint, tokiu atveju turėtume tiesiog užkišti tą vamzdį. Kol kas mes nelindome, palikome išsiaiškinti patiems daugiabučių administratoriams. Mūsų tikslas – kad to nebūtų. Galbūt kai kur yra statybinio broko, galbūt kai kur tyčia padaryta, gal kažkur net nebuvo galima kitaip sujungti. Turės pirkti tam tikrus statybų darbus ir tvarkyti. Gal tų namų gyventojai ir nekalti, galėjo ir patys nežinoti. Aišku, nuo tokio kiekio Baltijos jūros žuvys išgyvens, bet taršos faktas yra“, – aiškina M. Martinaitis.