Apie privalomą skiepijimą tam tikrų profesijų atstovams ekspertai diskutavo antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Žvirblienė: jei pilnai paskiepytas žmogus suserga, nerimauti nereikėtų
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, kalbėdama apie trečią vakcinos dozę, apie kurią jau kalba valdžia, paaiškino, kad revakcinacija skirta sustiprinti turimą imuninį atsaką.
„Pakartotinis susidūrimas su tuo pačiu antigenu, yra žinoma, kad sustiprina imuninį atsaką“, – teigė profesorė.
Jos teigimu, internete plinta pagrindo neturintys mitai ir melagienos, susijusios su vakcinų sudėtimi.
„Čia klausimas apie grafeno oksidą. Tai bet kas gali pasižiūri vakcinos sudėtį, ji viešai skelbiama ir jokio grafeno oksido ten nėra. Čia yra iš serijos tokių mitų, kad tiesiog paleidžiamas bet koks melas ir žmonės yra juo gąsdinami“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Mokslininkė akcentavo, kad vakcina apsaugo nuo sunkios ligos eigos bei mirties ir tai įrodo statistika. Visgi nerimauti susirgus, jei esi pilnai vakcinuotas, smarkiai, pasak jos, nereikėtų.
„Aš nematau jokio pagrindo nerimauti. Vakcina apsaugojo nuo to, kad jūs sirgtumėte sunkiai, atsidurtumėt reanimacijoj ir ta ligos eiga būtų sunki. Neturėtume mes dabar labai keiksnoti vakcinų, jei žmogus vis dėlto užsikrėtė virusu“, – sakė VU profesorė.
A. Žvirblienės nuomonė, reikia siekti kuo didesnio pasiskiepijusių žmonių skaičiaus vyresnio amžiaus gyventojų grupėje ir rizikos grupėje.
„Aš būčiau už tai, kad didžiosios rizikos grupėse, vyresnio amžiaus žmonių grupėse tas procentas turi būti 90 proc. ir aukščiau. Turbūt 100 proc. būtų gerai, kad būtų, nes tai labai sumažintų riziką ligoninių užkimšimo tais ligoniais, kuriems rizika didžiausia“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Todėl, kaip dėstė ji, nepasiskiepiję žmonės turėtų jausti atsakomybę iš dviejų pusių: viena atsakomybės pusė, pasak A. Žvirblienės, yra atsakyti už savo sveikatą, kita pusė, – kad didelis susirgusiųjų skaičius išbalansuoja sveikatos sistemą ir nepasiskiepijęs sunkiai sergantis žmogus gali užimti kitų ligonių vietą.
„Žmonės, kurie atsisako skiepytis, jie tarsi pasako: „Aš prisiimu riziką sirgti sunkiai“. Pasakius A, turėtume pasakyti B. Turėtų tada toks žmogus galbūt pasirašyti kažkokį raštą, kad prašau manęs neguldyti į ligoninę ir negelbėti mano gyvybės, jei aš susirgčiau. Tada aš suprasčiau, kad žmogus prisiima pilną atsakomybę“, – sakė pašnekovė.
Tamošauskas: nei viena įmonė nežino, kaip elgtis po rugsėjo 13 d.
Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas laidoje atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis visuomenės ir dabar yra imunizuota.
„Mes artėjame prie tą 90 proc. žmonių, kurie vienokiu ar kitokiu būdu turės tą imunitetą: 70 proc. paskiepytų, 20 proc. persirgusių, kitų, kurie nežino dar“, – teigė R. Tamošauskas.
Jis pasakojo, kad kelios didelės įmonės atliko tyrimus, kurie parodė, kad apie 20 proc. darbuotojų nežinojo turintys antikūnių.
R. Tamošausko nuomone, sveikatos apsaugos sistemą reikia pritaikyti pandemijoms.
„100 ar 200 mln. eurų skyrus mes galime pastatyti kiekviename mieste po normalią ligoninę ir pasiruošti tam, kad turėtume specializuotus skyrius, kurie užsiimtų šia liga, tokiais protrūkiais, gydytume ir medicinos sistema nesužlugtų“, – tvirtino pašnekovas.
Jo teigimu, verslai yra nepasiruošę rugsėjo 13 dienai, nes vyrauja nežinomybė.
„Nei viena įmonė nežino tvarkos, kaip elgtis po rugsėjo 13 dienos. (…) Įstatymo rėmai yra, kaip tą padaryti yra, bet kaip tą testavimąsi padaryt...“, – kalbėjo R. Tamošauskas.
Gudlevičienė: keista girdėti, kad verslai nežino, kur ir kaip testuoti darbuotojus
Tokie R. Tamošausko žodžiai nustebino premjerės patarėją sveikatos apsaugai Živilę Gudlevičienę.
„Turėtume žiūrėti bendrai, kokios yra ir buvo pandemijos valdymo priemonės. Kai nebuvo vakcinacijos, buvo vakcinacijos, taip išgaudydavome infekuotus asmenis, izoliuodavome, kad pandemija neplistų. Dabar, kai yra jau pilnu tempu vyksta vakcinacijos procesas, vakcinų netrūksta, pagrindinę dalį turėtų užimti ši priemonė pandemijos valdyme. Valstybė užtikrino, kad visiems vakcinų nepritrūktų“, – akcentavo laidos dalyvė.
Jos teigimu, testavimo srautai versluose turėjo būti sudėlioti ir nuspręsta, kas apmoka nepasiskiepijusių darbuotojų testavimą – darbuotojas ar darbdavys.
„Man keista girdėti, kad dabar staiga niekas nežino, kur reikėtų testuotis. Visi tie patys testavimo punktai, tos pačios įstaigos, kurios atlieka testus, toliau egzistuoja“, – priminė Ž. Gudlevičienė.
Varkulevičius: 13 dieną kai kuriose įmonėse gamyba tiesiog bus negalima
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius teigia, kad rugsėjo 13 d. dalis įmonių tiesiog negalės dirbti.
„13 dieną kai kuriose įmonėse tiesiog gamyba bus negalima, nes negalės visi darbuotojai stoti prie staklių, linijų, prie gamybos, kai kurie paslaugų negalės teikti. Visa tai atsilieps. Kai kurios įmonės net pačios imasi priemonių, siūlo premijas, (…) kad tie, kurie pasiskiepiję, gautų“, – priminė pašnekovas.
Jo teigimu, šiuo metu vyrauja nepakankama komunikacija bei verslo sektorių specifikos neįvertinimas.
„Privalomas vakcinavimas vienokiu ar kitokiu būdu pasieks visuomenę, bet tam turi būti pereinamasis laikotarpis“, – tvirtino R. Varkulevičius.
Strioga: reikia pasiekti pusiausvyrą, kad virusas nebekeltų tiek problemų
Onkoimunologas Marius Strioga paaiškino, kad tikslas paskiepyti 90 proc. visuomenės yra duagiau matematinis modelis, dėl to, pasak jo, reikia tiesiog siekti maksimaliai plačios vakcinacijos visuomenėje, kad galima būtų kontroliuoti pandemijos plitimą.
„Tas kolektyvinis arba bandos imunitetas daugiau yra matematinis modelis“, – sakė M. Strioga.
„Dabar mūsų tikslas yra šį virusą kuo labiau nustumti į pogrindį, paverčiant jį endeminiu, greičiausiai sezoniniu virusu, kuris kartas nuo karto mums duos apie save žinoti, bet plačiąja prasme dideliai daliai žmonių nesukels tokių padarinių ir rizikų, kokias jis sukelia dabar“, – aiškino ekspertas.
Jo teigimu, nors su virusu gyventi teks, tačiau reikia pasiekti pusiausvyrą, kad jis nebekeltų tiek problemų.
„Tas antikūnių titro mažėjimas, kad jei ir sumažėja, tai nereiškia, kad žmogus lieka visiškai be apsaugos, bet yra didesnė tikimybė, kad jis užsikrėtęs ilgesnį laiko tarpą tą virusą galės platinti, jis galės daugintis. Nuo sunkių padarinių greičiausiai didžioji dauguma žmonių bus apsaugoti“, – sakė onkoimunologas.
Taip pat M. Strioga atkreipė dėmesį, kad revakcinacija reikalinga ir kalbant apie skiepus nuo kitų ligų.
„Yra daug vakcinų, kurios reikalauja sustiprinamųjų dozių tam tikrais periodais“, – akcentavo jis.
