M. Jastramskio nuomone, susižavėjimą dabartiniu premjeru deklaruojantys „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ kol kas didelių pretenzijų koalicijos partneriams nereikš. Tačiau padėtį esą gali pakeisti kovą įvyksiantys pakartotiniai rinkimai trijose vienmandatėse apygardose.
Kandidato į prezidentus abiejose partijose nemato
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas M. Jastramskis DELFI teigė nematantis realaus kandidato į prezidento postą nė vienoje iš besijungiančių partijų.
„Kol kas iš jų vidaus aš nematau kandidato. Abejoju, ar jie keltų Loretą Graužinienę. Pirmiausiai, „tvarkiečiai“ tam prieštarautų. Rolandas Paksas, panašu, gali neturėti galimybės dalyvauti, Viktoras Uspaskichas ir šiaip negali. Kęstutis Daukšys atrodo kaip potencialo turintis politikas, bet yra problema, kad ten (Darbo partijoje – DELFI) yra trintis dėl lyderystės. Ir kai jam sunkiai sekėsi „išeiti“ į ministrus, irgi neatrodo, kad jį keltų į prezidentus. Galimas variantas, kad jie ieškos kažko iš šono. Galima tikėtis, kad bus ieškoma žmogaus, kuris nėra jų partietis“, - kalbėjo M. Jastramskis.
Kas galėtų būti šis kandidatas „iš šono“, politologas nesiėmė spėlioti. Tačiau užsienio politikoje šiuo metu besidarbuojančių kandidatų, kurie galėtų pakartoti Dalios Grybauskaitės sėkmę, jis teigė kol kas taip pat nepastebintis.
Socdemai ir „DarboTvarkė“: dvi lygios frakcijos. Kol kas
Kol kas tik vienas politikas tarp Seimo „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ pareiškė nenorintis dirbti vieningoje frakcijoje – tai ilgametis R. Pakso bendražygis, buvęs Raseinių meras Remigijus Ačas. Be R. Ačo, „DarboTvarke“ pramintas „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ darinys dabartiniame Seime turėtų tiek pat vietų, kiek socialdemokratai – 38.
„Kol kas niekas, išskyrus R. Ačą, bent viešai, nemetė iššūkio tokiam sprendimui“, - sakė M. Jastramskis.
Tam tikrą įtampą tarp besijungiančių partijų kelia ir „darbietis“ Artūras Paulauskas, kurį „tvarkiečiai“ laiko R. Pakso išvertimo iš prezidento kėdės iniciatoriumi. Bet M. Jastramskis teigė abejojantis, ar dėl senų nuoskaudų A. Paulauskui dar kažkas iš „tvarkiečių“ ryšis pakeisti politinę orientaciją.
„Ta partija, manau, turėtų elgtis pragmatiškai. Jie apskritai nėra valdžioje buvę nuo įsikūrimo. Dėl A. Paulausko išeiti į opoziciją... gal kažkas ir pas socdemus pasiprašytų. Bet R. Ačas kol kas vienintelis užėmęs karo pozicijas“, - svarstė M. Jastramskis.
Pernykščiai rinkimai daugiau žada „darbiečiams“ ir „tvarkiečiams“
Politinę matematiką Seime gali pakeisti kovą vyksiantys pakartotiniai rinkimai trijose vienmandatėse apygardose. Pernai spalį vykę rinkimai šiose apygardose buvo palankesni „darbiečiams“ bei „tvarkiečiams“.
Ukmergės apygardoje laimėjo „tvarkietis“ Julius Veselka, kuriam mirus teko rengti pakartotinius rinkimus. Antroje vietoje rudenį liko „darbietė“ L. Graužinienė.
Zarasų-Visagino bei Biržų-Kupiškio apygardose pakartotiniai rinkimai rengiami dėl to, kad spalį čia užfiksuota daugybė rinkimų pažeidimų.
Zarasų-Visagino apygardoje pirmajame ture daugiausiai balsų surinko „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava, antras rikiavosi „darbietis“ Rimvydas Podolskis. Jo narystė partijoje dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo šiuo metu sustabdyta, tačiau „darbiečiai“ partijos kandidato šioje apygardoje į pakartotinius rinkimus nedelegavo, taip suteikdami antrą šansą R. Podolskiui.
Tuo tarpu Biržų-Kupiškio apygardoje pernai pirmajame ture daugiausiai rinkėjų simpatijų pelnė socdemas Aleksandras Zeltinis, nedaug aplenkęs „darbietį“ Ritą Vaiginą bei „valstietę“ Nijolę Šatienę. Po šios politikės skundo Konstitucinis Teismas rinkimų rezultatus Biržų-Kupiškio apygardoje pripažino negaliojančiais ir atėmė iš socdemo A. Zeltinio antrame ture iškovotą pergalę.
M. Jastramskio nuomone, vargiai tikėtina, kad visose trijose apygardose triumfuos viena politinė jėga – socdemai arba jungtuvių ceremoniją jau pradėję „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“.
„Ukmergėje apskritai sunku prognozuoti. Ten daug žinomų kandidatų. Bet tikrai nemanau, kad kažkuri viena partija laimės visas tris vietas. Labiau tikėtinas variantas: 2 ir 1. arba du socialdemokratai ir viena vieta naujai partijai, kurios dar nėra, arba atvirkščiai. Tikėtina, kad pakartotiniai rinkimų rezultatai labai nepakeis jėgų balanso Seime. 40 prie 39, ir tas vienas mandatas Seime nieko labai nekeičia“, - svarstė TSPMI dėstytojas.
Politologo nuomone, ir po pakartotinių rinkimų didesnių perturbacijų valdančiojoje daugumoje būti neturėtų.
„Aišku, įmanoma tartis dėl vieno ar kito ministro portfelio. Bet tai neatrodytų labai svarbus pokytis“, - pridūrė M. Jastramskis.
Pasak jo, politinis apetitas „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ sąjungoje galėtų išaugti tokiu atveju, jei šių partijų kandidatai užimtų visas tris šiuo metu laisvas Seimo narių kėdes.
„Bet tai yra labai sunkiai tikėtina“, - pabrėžė pašnekovas.
Tikslas – kiti Seimo rinkimai?
Besijungiančios partijos kol kas deklaruoja neketinančios siekti valdžios perskirstymo netgi tuo atveju, jei Seime turės daugiau mandatų nei socdemai. Pirmuoju būsimos partijos pirmininku įvardijamas R. Paksas netgi yra pareiškęs, kad tiesiog žavisi dabartiniu Vyriausybės vadovu.
„Aš manau, kad politinis stabilumas yra labai sveikintinas dalykas. Tiek mane, tiek mūsų partijos narius žavi dabartinis premjeras“, - po „tvarkiečių“ tarybos sprendimo pritarti jungimuisi su „darbiečiais“ teigė R. Paksas.
M. Jastramskio nuomone, net labai sustiprėję „darbiečiai“ su „tvarkiečiais“ gali susilaikyti nuo ultimatumų socdemų atžvilgiu. Esą gali būti, kad pagrindinis jungtinės partijos tikslas – triumfas kituose Seimo rinkimuose.
„Jie gali bandyti rizikuoti. Bet aš manau, kad ilgesnėje perspektyvoje jie stengsis Vyriausybėje nesilaikyti. Bet pasitaikius puikiai progai gali suversti visą kaltę socialdemokratams už, sakykim, padėtį šalyje ir netgi išeiti iš Vyriausybės. Ir bandyti laimėti kitus rinkimus. Jungimasis panašus į ilgesnio laiko strategiją, bandymą vėliau laimėti rinkimus triuškinama persvara“, - prognozavo TSPMI dėstytojas.
DELFI primena, jog Darbo partijos jungtuvėms su „Tvarka ir teisingumu“ priešintis bando juodosios buhalterijos bylą kuruojantis prokuroras Saulius Verseckas. Jis trečiadienį kreipėsi į teismą su prašymu apriboti Darbo partijos veiklą, neleidžiant jai iki nuosprendžio įsigaliojimo reorganizuotis, likviduotis ar kitaip keisti savo juridinį statusą. Jei tokie apribojimai bus pritaikyti, tai gali sujaukti partijų jungtuvių planus. Vis dėlto abi partijos deklaruoja, kad S. Versecko žingsnis ketinimų vienytis nekeičia.