Savivaldos rinkimams sostinėje skirtoje Žinių radijo laidoje „Vilniaus ringas“ dalyvavęs komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas kalbėjo, kad į mero posto nebesiekiančio Remigijaus Šimašiaus kandidatams į merus nėra kaip kaltinti dėl jo sprendimų, todėl kritiką esą galima nukreipti į miesto tarybos valdančiojoje koalicijoje esančią Darbo partiją.
„Darbo partijos atstovė kelis kartus šiandien paminėjo, kad partija yra šalininkai arba faktiškai bendraginkliai su dabartiniu meru, kuris nebekandidatuoja. Aš manau, kad daugelis kandidatų, kurie turbūt gailisi, kad R. Šimašius nebedalyvauja rinkimuose, nes neišeina jo tiesiogiai kritikuoti, dabar galės savo kritiką nukreipti į Darbo partiją ir aš linkiu poniai Ievai sėkmės atlaikyti už visas klaidas, kurias padarė R. Šimašius“, – kalbėjo jis.
Darbo partijos į meres keliama parlamentarė I. Kačinskaitė-Urbonienė laidoje teigė negalinti prisiimti atsakomybės už Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus, dėl kurių nebuvo diskutuota miesto taryboje.
„Už tuos sprendimus aš neprisiimu atsakomybės ir neprisiimsiu“, – pabrėžė ji.
„Čia žanro klasika – ir Valdas Benkunskas pastoviai bando būti vieną dieną vicemeras, o kitą dieną: „Nieko nežinau, nieko negirdėjau, aš oponuoju R. Šimašiui“. Manau, kad visi turime prisiimti tą atsakomybę, kai jau įeini į koaliciją, koalicijoje negali pasakyti, kad aš tik už savo pyragėlį atsakingas“, – jai atsakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ į merus keliamas Seimo narys L. Savickas.
„Gerbiamas Lukai, jūs turite frakciją savivaldybės taryboje, lygiai taip pat galite prisiimti“, – sureagavo I. Kačinskaitė-Urbonienė, pabrėžusi, kad Vilniaus miesto savivaldybės darbiečiai už kai kuriuos tarybos sprendimus nebalsavo.
L. Savickas pabrėžė, kad demokratai miesto taryboje apskritai dirba opozicijoje.
Pasak politiko, po rinkimų dėl koalicijos būtų kalbamasi su tais, kuriems artimiausios demokratų rinkiminės nuostatos. Tačiau klausinėjamas, kurios jėgos tai galėtų būti, L. Savickas partijų įvardinti nenorėjo.
I. Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad dabar partijos atstovai tarybos koalicijoje dirba su ideologiškai, regis, nesuderinamomis partijomis.
„Bet miestas yra mažiau apie ideologijas, o daugiau apie praktinius dalykus ir dėl tų dalykų, dėl kurių galima susitarti, tarkimės“, – kalbėjo ji.
Ar išgelbės nemokamas transportas?
Atsakydamas į klausimą, koks būtų pirmas darbas tapus Vilniaus meru, L. Savickas laidoje teigė, kad Vilnius vis labiau tampa nebaigtų projektų sostine, todėl jis norėtų paimti visus projektus ir pasižiūrėti, kodėl jie vėluoja ir kodėl taip smarkiai brangsta.
I. Kačinskaitė-Urbonienė aiškino, kad ji pradėtų nuo komandos formavimo, o vėliau imtųsi spręsti kamščių miesto gatvėse problemą. Ji mano, kad tai padėtų spręsti nemokamo viešojo transporto įvedimas ir tvarkaraščių tobulinimas.
Politikė teigė, kad tai, jog už viešąjį transportą Vilniuje nemoka mokytojai, medikai ir slaugos darbuotojai, yra nuoseklaus Darbo partijos darbo Vilniaus miesto taryboje rezultatas.
Paklausta, iš ko sostinė finansuotų nemokamą viešąjį transportą Vilniuje registruotiems gyventojams, I. Kačinskaitė-Urbonienė aiškino, kad naudos „negalima skaičiuoti vien tik per grynąją buhalteriją ir matematiškai“.
Anot jos, tai paskatintų visus Vilniaus gyventojus deklaruoti gyvenamąją vietą sostinėje, todėl sostinė į biudžetą surinks daugiau Gyventojų pajamų mokesčio.
L. Savicko pasiūlymas kiek kuklesnis – nemokamas viešasis transportas vilniečiams tik sekmadieniais.
Tiesa, jis mano, kad nemokamas transportas galėtų būti pasiūlytas ir tam tikroms miestiečių grupėms, pavyzdžiui, moksleiviams, senjorams, kurie ir šiaip pigiau moka už keliones, todėl tai miestui daug nekainuotų.
Politikas įsitikinęs, kad didesnis iššūkis Vilniui yra ne tai, kad transportas mokamas, o jo kokybė, maršrutų patogumas, jų prieinamumas, senos transporto priemonės.
„Neturime supriešinti automobilio vairuotojo su pėsčiuoju, kaip dabar, o turime sukurti kokybišką, patrauklią paslaugą“, – aiškino jis.
L. Savickas pateikė Talino pavyzdį: įvedus nemokamą viešąjį transportą juo besinaudojančių žmonių skaičius išaugo, tačiau vėliau esą nukrito į dar žemesnį lygį.
Ar reikia pažaboti paspirtukininkus?
Paryžiuje pavasarį vyks referendumas dėl elektrinių paspirtukų – leisti juos toliau nuomotis mieste, ar ne. Ką apie tai mano kandidatai?
L. Savickas Žinių radijo laidoje aiškino, kad ši paslauga yra nauja ir aktualesnė jaunesniems miestiečiams. „
Manau, kad paspirtukas negali būti priemonė, kurią mes tiesiog bandome ignoruoti ir eiti prieš jos atsiradimą. Tačiau kaip visais atvejais atsiradus naujai priemonei, turime susitarti dėl taisyklių“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo jis.
Anot politiko, dabar trūksta pačių elementariausių taisyklių, jis mano, kad galima būtų pasekti Helsinkio pavyzdžiu ir pasirūpinti, kad juos būtų leidžiama statyti tik tam skirtose vietose. Jis atkreipė dėmesį, kad paspirtukų greitis Vilniuje jau dabar yra ribojamas.
I. Kačinskaitės-Urbonienės teigimu, į elektrinį paspirtuką reikėtų žiūrėti lygiai taip pat, kaip į dviratį ir jo naudojimui taikyti tokias pat taisykles. Todėl, anot jos, reikia pabaigti įrenginėti dviračių takų tinklą.
„Ten, kur yra labiau apkrautos vietos, jų greitis turėtų būti dar labiau ribojamas. Išlieka jų parkavimo problema. Mes dar svarstytume registracijos galimybę, kalbant ne apie nuomojamus, bet privačiai naudojamus paspirtukus“, – kalbėjo ji. Anot politikės, tai reikalinga, nes kartais elektriniai paspirtukai duodami naudoti net mažamečiams.
Kur slėpsis vilniečiai?
Kalbėdama apie slėptuves vilniečiams nelaimės atveju, I. Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad nėra taip, kad šiuo metu nieko dėl to nedaroma: „Yra įvairūs civilinės saugos planai, testuojami, aptarinėjami, dėl jų dirbama Vilniaus savivaldybėje su pasitelktais ekspertais. Planai yra daromi ir tai turėtume tęsti“.
Pasak jos, pavyzdžiui, planai dėl reagavimo į galimą avariją Astravo atominėje elektrinėje jau yra parengti.
L. Savickas teigė pats pandemijos laikais patyręs, kad atsitikus kokiam nors įvykiui „visos gražios tvarkos, parašytos popieriuje, labai dažnai ten ir lieka“.
„O gyvenimas parodo kitą situaciją. Bet net per vieną kadenciją, manau, nepasiruoštume tiek, kiek man atrodo reikalinga ir tikslinga. Mes turime būti pasiruošę ir įsitikinę, kad to pasiruošimo niekada nereikės. Bet tai nereiškia, kad mes turėtume lengvai pasižiūrėti į tai“, – kalbėjo jis.
Politiko, teigimu, reikėtų imti pavyzdį iš Suomijos miestų, kur statomos tokios slėptuvės, kurias galima naudoti kitiems dalykams, pavyzdžiui, įrengti baseiną.
„Tai turėtų būti susiderinimas su Vyriausybe, ilgalaikė programa“, – aiškino jis.
Ar Vilniaus mokytojai turėtų uždirbti daugiau?
L. Savicko įsitikinimu, Vilniaus miesto tarybos sprendimas papildomai finansiškai skatinti naujai į Vilnių atvykstančius mokytojus, supriešino pedagogus. Šį sprendimą, anot jo, reikia keisti greitai.
Politiko nuomone, sistema, kai mokytojų darbas visoje Lietuvoje apmokamas pagal tokią pat tvarką, labiausiai atsiliepia Vilniaus mokytojams, nes sostinėje pragyvenimo lygis yra kitoks nei kituose Lietuvos miestuose.
I. Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad jos komanda norėtų grąžinti 100 eurų priedą sostinėje dirbantiems mokytojams. Be to, anot jos, norint šią specialybę padaryti patrauklią, reikia užtikrinti pedagogams galimybę tobulintis.
„Kaip žinia, pedagogai dažnai tiesiog atsisako to darbo dėl krūvių, dėl perdegimo. Kitas labai svarbus momentas yra bendras mikroklimatas mokyklose, tai čia ir vadovai, ir apskritai bendras dėmesys atmosferai ugdymo įstaigose“, – kalbėjo ji.
Ar reikėtų keisti, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries, mokyklos pavadinimą?
I. Kučinskaitės-Urbonienės teigimu, dėl to turėtų nuspręsti mokyklos bendruomenė.
„Istorijos perrašinėti labai nereikėtų skubant, tai turėtų būti vis dėlto gal bendruomenių klausimas, – su oponente sutiko L. Savickas. – Mes apskritai Vilnių matome kaip bendruomenių miestą, Vilnius nėra vienodas, jis yra įvairus, jame daug žmonių, žmonės turi rasti savo identitetą, išsidiskutuoti ir priimti sprendimus.“
Katauskas: darbiečiai ištikimi sau
Komunikacijos ekspertas A. Katauskas Žinių radijui sakė, kad L. Savickas kaip visada atsargus su pažadais, o I. Kučinskaitė-Urbonienė gerai įsisavinusi Darbo partijos komunikaciją, kai ištraukiama viena ar dvi detalės ir „per jas mušama“.
„Mes visi pamename 1509 litai – minimalus atlyginimas. Tai yra ta pati klasikinė Darbo partijos komunikacijos linija, ką daugelis galėjo pamatyti. Aš esu Vilniuje gyvenantis žmogus ir aš neturiu žalio supratimo, kaip man padėtų nemokamas visuomeninis transportas išvengti kamščių, tačiau tai yra žinutė, kuri tam tikrai daliai auditorijos tikrai nueis ir bus pakankamai ilgai eskaluojama viešojoje erdvėje ir gali turėti pakankamai gerus rezultatus“, – kalbėjo jis.
A.Katauskas atkreipė dėmesį, kad Demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovas L. Savickas dažnai mini pavyzdžius iš užsienio.
Tačiau jis teigė abiejų kandidatų komunikacijoje pasigendantis konkretumo kas po rinkimų bus daroma.
Komunikacijos eksperto teigimu, tarp kandidatų į Vilniaus merus yra tokių, kurie turi labai konkrečių pasiūlymų.
„Jei palygintume abiejų kandidatų retoriką su kitų kandidatų retorika, aš pats, kaip komunikacijos žmogus, ir kaip rinkėjas, pasigesčiau būtent konkretumo“ – kalbėjo A. Katauskas.
Jis pridūrė, kad jam, kaip rinkėjui, didesnė motyvacija būtų rinktis kandidatą, kuris kalbėtų apie konkrečią gatvę ir joje esančius kamščius, nei kalbantį apie tai, ką daro švedai su savo miestais arba kur parkuojami paspirtukai.
Atsakydamas L. Savickas atkreipė dėmesį, kad šiuose debatuose nebuvo aptartas gatvių siaurinimo klausimas. Esą nebereikėtų daryti vertės nekuriančio siaurinimo ten, kur jis nereikalingas. Kandidato teigimu, daug problemų yra miesto planavime, nes dabar vilniečiai yra priversti lakstyti iš vieno miesto galo į kitą. Esą bazinės paslaugos vilniečiams turėtų būti prieinamos 15 minučių kelio nuo namų.
I. Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad dokumentuose ir darželiai, ir mokyklos arti namų yra numatytos.
„Ir Perkūnkiemyje buvo“, – replikavo oponentas.
„Yra numatyta, ir ši valdžia skiriasi nuo praėjusios tuo, kad yra gerokai griežčiau reglamentuota ir laikomais tų įsipareigojimų“, – teigė Darbo partijos kandidatė.
Reaguodama į A. Katausko teiginius I. Kučinskaitė-Urbonienė teigė, kad jai linksmai skamba tai, neva kiti kandidatai kalba konkrečiau.
„Esu pakankamai įsitraukusi į šitą temą, tai nei Zuokas, nei Benkunskas konkrečiau nešneka dėl to, kad tam elementariai nėra laiko“, – sakė ji.
Visą Žinių radijo pokalbį su I. Kačinskaite-Urboniene ir L. Savicku klausykite čia:
