Kaip jau skelbta, Europos Komisija (EK) „Žaliojoje knygoje“ siūlo per du dešimtmečius (iki 2040 m.) pailginti darbingą amžių iki 72 metų. Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos amžius moterims yra 63 m. 4 mėn. , o vyrams 64 m. 2 mėn. 2027 metais tiek vyrai, tiek moterys, senatvės pensijos amžių pasieks 65 metų.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Mindaugas Lingė laidoje „Delfi Tema“ patikslino, kad šis EK dokumentas nereiškia nurodymo valstybėms narėms kelti pensinio amžiaus kartelę.
„Žalioji knyga“ tai yra etapas, kada situacijos yra apžvelgiamos kažkokiu konkrečiu klausimu – šiuo atveju dėl senėjimo. Tai yra pirminis etapas, pateiktas šalims konsultacijoms. Laukiama nuomonių, įvairių organizacijų ir institucijų atsiliepimų, dėl „Žaliojoje knygoje nagrinėjamų temų. Pati rekomendacija net nėra kalbėjimas apie pensinį amžių. Daugiau kalbama apie darbingą amžių, – kaip išlikti darbingais iki tokios ribos, jeigu norėtume tvaraus senėjimo indekso išlaikymo, esant dabartinėms aplinkybėms“, – aiškino M. Lingė.
Kartu politikas pripažino, kad jau ne pirmą dešimtmetį Lietuvoje stebimos neigiamos demografinės tendencijos – ne tik senėjimo rodikliai, bet ir emigracijos, gimstamumo.
„Bendros tendencijos iš tiesų atspindi tai, kad demografinė situacija nėra gera. Jeigu norėtume dirbančiųjų ir senjorų santykį išlaikyti stabilų ir tvarų, tai panašu, kad mes turime skatinti žmones išlikti ilgiau darbingus, savarankiškus, gebėti užsitikrinti geresnes sąlygas kiek įmanoma ilgiau, jeigu galimybės leidžia, išlikti darbo rinkoje“, – sakė M. Lingė.
Neturi planų nukelti pensinio amžiaus dar labiau
Kartu jis patikino, kad politikai neturi užmačių nukelti pensinio amžiaus kartelę dar labiau negu jau yra apsispręsta.
„Lietuvoje, kaip žinia, ir dabar pensinis amžius yra kintantis, ir jau yra priimti sprendimai, jis šiek tiek ilgės – po kelerių metų iki 65 metų. Šiame etape mes tikrai neturime jokių užmačių dar labiau ilginti negu yra šiuo metu“, – sakė M. Lingė.
Tačiau, pasak politiko, šios rekomendacijos yra signalas, kad šitas klausimas turi būti sprendžiamas kitomis priemonėmis.
„Pirmiausia – per sveikatos politikos dalykus. Kaip žinia, vyrai ne visada sulaukia ir 71 metų, jeigu žiūrėtume vidurkį šiame etape. Turime užtikrinti sveikesnes sąlygas žmonėms palaikyti darbinį aktyvumą.
Kitas dalykas – žiūrint į persikvalifikavimo sistemą, užimtumo politiką, kaip žmones, kuriems artėja pensinis amžius, išlaikyti darbo rinkoje“, – kalbėjo M. Lingė.
Mato išeičių ir nenukeliant pensinio amžiaus
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka yra įsitikinęs, kad net ir blogėjant demografiniams rodikliams yra išeičių, kaip spręsti šią situaciją, griežtai nenukeliant pensinio amžiaus.
„Jeigu pažiūrėtume istoriškai, tai buvo laikai, kai dirbančių ir pensinio amžiaus žmonių santykis buvo daug geresnis, bet visą laiką visuomenės turtėja ir sugeba finansuoti pensijas.
Svarbu yra ne tik demografija. Svarbu, kad darbo rinka būtų draugiška vyresnio amžiaus žmonėms (kad jie būtų noriai priimami į darbą, kad būtų išlaikomi darbe, nebūtų jų atsikratoma) ir kad žmonės norėtų dirbti“, kalbėjo R. Lazutka.
Pasak mokslininko, pirmiausia reikia rūpintis žmonių sveikata ir jų galimybėmis.
„Mes turime kitą problemą, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gyvena trumpai. Bendrai mūsų gyvenimo trukmė yra menka. Būdavo sakoma, kad paprastai dvidešimt metų žmonės ruošiasi darbui, keturiasdešimt metų dirba, ir po to dvidešimt metų jau ilsisi senatvėje nedirbdami ir gaudami pensiją.
Tai mūsų gyventojai, ypač vyrai, sulaukę 65 metų pagyvena dar tik 15 metų. Daugumoje išsivysčiusių šalių – iki 20-21 metų. Mūsų vyrai sulaukę pensinio amžiaus gyvena trejais penkeriais metais trumpiau“, – kalbėjo R. Lazutka.
Pasak eksperto, svarbu ir tai, kad reikia įtraukti ir darbingo amžiaus žmones į darbą.
„Turime nemažą skaičių bedarbių, turime neįgalių žmonių, kurie irgi galėtų dirbti. Yra ekonomiškai neaktyvūs žmonės. Tie rezervai, kad daugiau žmonių dirbtų, yra neišsemti“, – sakė R. Lazutka.
Vis daugiau kalbama apie lankstų pensinį amžių
VU profesorius abejoja, kad Lietuvoje pensinis amžius kils dar labiau negu jau numatyta.
„Vis daugiau kalbama apie lankstų pensinį amžių. Tai yra, kaip sudaryti žmonėms sąlygas pasirinkti, kada išeiti iš darbo ir pradėti gauti pensijas. Pas mus tas iš dalies veikia. Mes žinome, kad yra ankstyvųjų pensijų schema. Taip pat galima atsisakyti pensiją imti, kai sulauki pensinio amžiaus, ir dėl to atsisakymo pensija būtų mokama didesnė. Tik tiek, kad tas kol kas nelabai veikia“, – sakė R. Lazutka.
Pasak jo, tokios sistemos veikia ir kitose šalyse.
„Griežtas pensinis amžius yra industrinės visuomenės produktas, kada žmonės daugiausiai dirbo fizinį darbą fabrikuose, ir visi panašaus amžiaus nebeturėdavo fizinių jėgų. O dabar yra darbų, kuriuos tikrai nėra sunku dirbti, ir mes matome pavyzdžių, tarkime žmonės, sulaukę 75-80 metų, dar dirba tam tikrus darbus sėdėdami prie kompiuterio.
Ir yra žmonės, kurie turi tam tikras profesijas kaip tarkime lakūnai, kurie negali dirbti net iki standartinio pensinio amžiaus. Bet tai nereiškia, kad jie turėtų visai pasitraukti iš darbo rinkos. Tada yra problema padėti tiems žmonėms įgyti naują profesiją“, – kalbėjo R. Lazutka.
Pasak specialisto, dažnai žmonės patys to negali padaryti, nes reikia iš kažko gyventi, kol mokosi, todėl yra reikalinga valstybės pagalba.
„Remiantis kai kurių šalių patirtimi ir literatūra, prognozuočiau, kad bus stengiamasi diferencijuoti ir leisti žmonėms pasirinkti pensinį amžių, kada kam yra patogu ir kaip kada ir kas yra tam pasiruošęs. Tačiau tai nereiškia, kad žmonėms pensija bus mokama nuo 40 metų. Tiesiog bus lanksčiau taikoma“, – kalbėjo T. Lazutka.
Daugiau žmonių renkasi išankstines pensijas
Parlamentaras M. Lingė pastebėjo, kad kriziniais laikotarpiais daugiau žmonių renkasi išeiti į išankstinę pensiją.
„Šiuo metu, bent jau metų pradžioje, tokių buvo virš šešių tūkstančių (6600). Krizės metais padaugėja žmonių, kurie renkasi šitą būdą. Turbūt yra sudėtinga išlikti darbo rinkoje, yra atleidimai ir pan.
Ta situacija 2012 m. buvo pasiekusi aukščiausią viršūnę – 12 tūkstančių žmonių buvo išėję į išankstines pensijas“, – komentavo parlamentaras.
Pasak jo, dabar jau stebima, kad dėl pandemijos tie skaičiai pradeda augti.
„Jeigu per mėnesį į išankstines pensijas išeidavo tarkime apie 150 žmonių, tai jau vasarį matome, kad išankstines pensijas pasirinko beveik trigubai daugiau – virš keturių šimtų žmonių. Panašu, kad ta galimybe yra naudojamasi .
Be abejo ji nėra patraukli, ir dėl to žmonės ateityje gali labai nukentėti, nes gali sumažėti jau pastovioji pensija. Instrumentas yra, bet jis turi įvairius galus. Šiame trumpame laikotarpyje gal tai yra saugu, bet ilgalaikėje perspektyvoje, norint užtikrinti stabilias pajamas, tai gali atsiliepti neigiamai“, – pabrėžė M. Lingė.
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas yra įsitikinęs, kad lankstumas yra ir dabar.
„Jeigu žiūrėtume į mūsų pensinio amžiaus žmonių statistiką, tarp jų turime 11 proc. dirbančių žmonių. Jeigu žiūrėtume į EK pasiūlytą pjūvį, kiek turime dirbančiųjų nuo 71 m iki 80 m., tas procentas būtų devyni procentai. Jeigu sveikata leidžia, tai žmonės dirba“, – sakė M. Lingė.
Dalį problemų spręs imigracija
Komiteto pirmininkas neabejojo, kad neišvengiamai kils diskusijų ir apie imigraciją, ypač tuose sektoriuose, kuriuos mažiau rinksis mūsų žmonės, ir specialistų trūks.
„Dabar jau girdime iš žemės ūkio sektoriaus paskatų, kad aktyviau vyktų galimybės liberalizuoti (imigraciją). Gali atsirasti ir sveikatos interesų plėstis. Senėjančioje visuomenėje reikės daugiau sveikatos ir socialinių paslaugų. Jei truks žmonių, tuos klausimus reikės spręsti“. – sakė M. Lingė.
Tačiau apskritai, kalbėdamas apie užimtumą, parlamentaras buvo optimistiškas.
„Žiūrint į priešpandeminę situaciją, kokia buvo su užimtumo rodikliais, tai mes ES neatrodėme prastai, net penkiais procentais viršijome bendrą užimtumo lygį ES. Dabar, žinoma, tie rodikliai visur yra kritę, bet tikime, kad popandeminėje realybėje mes atsistatysime“, – teigė M. Lingė.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad mastoma apie Užimtumo tarnybos reformą.
„Ką kalba ir ministerija, kad šita institucija turi būti labiau orientuojama į pagalbą ieškant darbo, o ne tik socialinių išmokų klausimus“, – sakė M. Lingė.
Pasak jo, lėšų perkvalifikavimo galimybėms svarstoma numatyti ir naudojantis europine parama.
„Tačiau, kaip dabar rodo Valstybės kontrolės ir kita informacija, kad pasiūla yra, bet paklausa ir motyvacija dar yra silpname lygyje. Turime tik nedidelius skaičius norinčių mokytis. Tai yra šiek tiek neraminantis dalykas. Tuo labiau, kad darbo rinka yra besitransformuojanti visame pasaulyje“, – kalbėjo M. Lingė.
Svarstoma plėsti paramą vienišiems senjorams
Kalbėdamas apie galimybes oriai gyventi senatvėje, parlamentaras atkreipė demesį, kad dabar ministerija didžiausią dėmesį skiria toms sritims, kur žmonės yra pažeidžiamiausi.
„Yra indikuojama, kad virš 40 proc. vienišų pensininkų yra skurdo rizikoje. Kalbame apie vadinamosios našlio pensijos išplėtimą, kad ji būtų mokama vienišiems žmonėms, nežiūrint, ar jis yra našlys“, – sakė M. Lingė.
Pasak jo, taip pat svarstoma, kaip apskritai didinti apatines bazinių išmokų ribas. Šitie klausimai liečia ne tik pensininkus.