V. Uspaskicho akiratyje – Darbo partijos deleguoti ministrai. O gal ir valdančiosios koalicijos ateitis.
Sprendžia lyderio vadovaujama komisija
Prie Darbo partijos vairo grįžęs V. Uspaskichas darbo imasi iš peties. Politikas DELFI patvirtino, kad „darbiečių“ deleguotus ministrus jau imasi vertinti speciali darbo grupė.
„Sukurta grupė. Turės įvertinti – nuo kadencijos pradžios – kaip atitinka jų sprendimai ir darbai Darbo partijos programą, kaip atitinka koalicinės daugumos pasirašytą sutarties programą, kaip jie derina klausimus, (…) kaip jie balsuoja. Jeigu (ministrų sprendimai – DELFI) neatitinka Darbo partijos programos – ar derina su partija, ar ne“, - ministrų egzaminuotojų užduotis vardijo Darbo partijos įkūrėjas.
Pasak jo, darbo grupė savo išvadoms pateikti turi maždaug mėnesį. Tada jau partijos Taryba imsis spręsti ministrų likimą.
„Bus pristatyta Tarybai ir Taryba nuspręs“, - sakė V. Uspaskichas.
Paklaustas, ar tarp sprendimo variantų yra ministrų atšaukimas, pašnekovas neslėpė esąs griežtos linijos šalininkas. „Dabar negaliu nieko pasakyti. Aišku, aš – gana griežtas pirmininkas. Kaip priims partija – tai yra kitas dalykas. Bet nepatenkintų Taryboje tai buvo daug“, - svarstė laikinasis Darbo partijos lyderis.
O kas vadovauja ministrų likimą nulemti galinčiai darbo grupei?
„Na, vadovauju aš“, - sakė V. Uspaskichas, pridurdamas kitiems komisijos nariams pavedęs surinkti medžiagą apie ministrų darbą.
Kaip ir anksčiau, V. Uspaskichas sako priekaištų neturintis tik vienai Darbo partijos deleguotai ministrei. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė gali jaustis saugiau nei kolegos.
„Kol kas V. Baltraitienė, man atrodo, neblogai vykdo savo pareigas. Visų pirma, dar ir metų laiko (nuo ministrės paskyrimo – DELFI) nėra“, - teigė „darbiečių“ patriarchas.
Paklaustas, ar vieno arba kelių ministrų atšaukimas yra tarp jo svarstomų variantų, politikas teigė nenorįs leistis į šią diskusiją – mat tokie pareiškimai „sukelia šaršalą“. „Man geriau tai yra pristatyti Tarybai, ir jinai nuspręs. Aš, aišku, siūlysiu savo pasiūlymus“, - pridūrė V. Uspaskichas.
Kuris Darbo partijos deleguotas ministras jam labiausiai kliūva, pašnekovas atsisakė įvardinti.
Žemas startas rinkimams?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis DELFI teigė V. Uspaskicho manevrus vertinantis kaip aktyvios rinkėjų medžioklės ruošiantis 2016 m. Seimo rinkimams pradžią.
„Toks sprendimas tikrai gali būti susietas su rinkimais. Kiekviena partija, jos politikų veiksmai, turėtų būti, racionaliai galvojant, orientuoti į sėkmę rinkimuose. Nemanau, kad nuoširdžiai susirūpinta ministrų darbu – nes sutapimų politikoje nelabai būna“, - kalbėjo M. Jastramskis.
Tiesa, politologas primena, kad Darbo partija mobilizaciją prieš svarbiausius rinkimus pradeda ne pirmoji – ne prasčiau sukruto ir konservatoriai.
„Partijos, kurioms ne taip nusisekė rinkimai, turi anksčiau kažko imtis“, - konstatavo TSPMI dėstytojas.
Socdemų koziriai: du ministrai ir siurprizas
Seimo koridoriuose sklando kalbos, kad Darbo partija jau laido socdemams užuominas apie visišką pasitraukimą iš koalicijos. Tokiu atveju Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė dar galėtų gyvuoti kaip mažumos vyriausybė arba suradus pamainą partneriams – bet su ribota manevro laisve.
Jei pasikeistų daugiau nei pusė Vyriausybės ministrų, A. Butkevičiui tektų iš naujo gauti Seimo palaiminimą. Nuo tada, kai dabartinė Vyriausybė patvirtinta perrinktos prezidentės Dalios Grybauskaitės, pasikeitė du ministrai: kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija iš koalicijos išskriejęs Jaroslavas Neverovičius bei „tvarkiečių“ korupcijos skandalo įkarštyje pasitraukęs Dailis Alfonsas Barakauskas. Darbo partijai priklauso 5 ministrų kėdės. Penkiems ministrams trenkus durimis, A. Butkevičiui būtų riesta – 7 pasitraukę Ministrų kabineto nariai, o aštuntojo pasitraukimas jau reikštų Vyriausybės tvirtinimą iš naujo. O kad dvi ministrų kėdes turintys „tvarkiečiai“ taip pat bruzda – akivaizdu iš praėjusią savaitę paleisto ir čia pat užčiaupto pareiškimo apie partijos pasitraukimą iš valdančiosios daugumos.
Vis dėlto socdemai turi du kozirius – tai nepartiniai ministrai Rokas Masiulis ir Saulius Skvernelis, pakeitę J. Neverovičių su D. A. Barakausku. Vyriausybės koridoriuose praktiškai neabejojama, kad „darbiečių“ ar „tvarkiečių“ maišto atveju šie du ministrai neitų nei paskui V. Uspaskichą, nei paskui Rolandą Paksą.
M. Jastramskio teigimu, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ rezultatai savivaldos rinkimuose – iš dalies ir partijų buvimo valdžioje rezultatas. Mat abi partijos savo rinkiminius pažadus – kad ir 1509 litų minimalią algą – kol kas vykdo labai buksuodamos.
„Šios partijos turi labai nemažai populistinio, „antielitinio“ nusiteikimo. Kai galvojame apie populizmą – labai paprastas supriešinimas: elitas ir masės. Tai jeigu jos būna ilgai valdžioje ir masės, kurios balsavo už juos, nejaučia jokio pagerėjimo – į tas pačias partijas pradeda žiūrėti kaip į tokį patį elitą“, - konstatavo politologas.
TSPMI dėstytojas socdemams siūlo receptą, kaip užgesinti galimą koalicijos partnerių sukilimą. „Aš socdemų vietoje pradėčiau kalbėti apie priešlaikinius rinkimus. Tai gali iš tikrųjų atbaidyti juos nuo išėjimo iš koalicijos. Nes jeigu būtų priešlaikiniai rinkimai – jie nespėtų persigrupuoti ir būtų labai prastai. Socdemų vietoje tikrai nepasiduočiau tokiam šantažavimui – nes nelabai iš ko turi“, - reziumavo M. Jastramskis.