Prieš keletą mėnesių nuvilnijusi istorija, kai ŽŪM pavaldžios Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriumi tapo Seimo narės Vitalijos Vonžutaitės vyras Sergejus Fedotovas, tėra vienas daugelio pavyzdžių. O prie gausaus būrio po ŽŪM sparnu įdarbintų „darbiečių“ netrukus gali prisijungti dar vienas, ir tikrai aukštose pareigose.
Jau po S. Fedotovo įdarbinimo politiniai oponentai ŽŪM sistemą pravardžiavo „darbiečių“ darbo birža, dabar tam priežasčių tik daugiau. Bet ministrė Virginija Baltraitienė stebisi, kodėl politiniai priešininkai tik kalba, užuot pasinaudoję galimybe stebėti atrankos konkursus. Anot jos, konkursuose užtikrinamas visokeriopas skaidrumas, o politiniai oponentai tesiekia klijuoti partiškumo etiketes.
Seimo nario sūnų į aukštą postą atvedė personalo atrankos firma?
Darius Kondrotas – žinomo „darbiečio“, Seimo nario Jono Kondroto sūnus. Jau keletą mėnesių jis darbuotojasi Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorės pavaduotojo pareigose. Prieš užimdamas šias pareigas, D. Kondrotas darbavosi aukštame poste ŽŪM – ministerijoje Seimo nario sūnus ėjo vasarą atsistatydinusio ministro Vigilijaus Juknos patarėjo pareigas.
Seimo narys J. Kondrotas, paklaustas, ar kaip nors prisidėjo prie sūnaus įdarbinimo, pirmiausiai paklausė, kiek metų tuo susidomėjusiam DELFI žurnalistui. „Labai atsiprašau, kiek jums metų?“ - mandagiai pasiteiravo parlamentaras.
Išgirdęs skaičių 30, politikas patikino, esą jo pagalba sūnui nereikalinga. „30? Mano sūnui jau netoli 50, tai ką aš dabar... ar jeigu kas nors paklaustų jūsų tėvuko, aš nežinau, kaip tėvukas atsakytų“, - svarstė J. Kondrotas.
Seimo narys patikino su sūnaus įdarbinimu neturėjęs nieko bendra. „Žinoma, kad ne“, - tikino J. Kondrotas.
Dėl kiekvieno konkretaus atveju DELFI pasiteiravo ŽŪM. Ministerija pateikia savo D. Kondroto įdarbinimo versiją. Esą Seimo nario sūnų, kaip vieną iš kandidatų, pasiūlė pasamdyta personalo atrankos firma.
„Žemės ūkio paskolų garantijų fondo darbuotojų priėmimo į darbą tvarkoje numatyta, kad bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigybei asmenys atrenkami konkurso būdu. Dėl kandidatų šiai pareigybei užimti buvo sudaryta sutartis su darbuotojų atranką vykdančia bendrove. Ji pateikė 3 galimas kandidatūras. Fondo direktorės įsakymu sudaryta atrankos komisija, įvertinusi pateiktas kandidatūras, konkurso laimėtoju pripažino Darių Kondrotą. Jis UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fonde pradėjo dirbti 2014-07-24“, - teigiama DELFI pateiktame ŽŪM komentare.
ŽŪM patikina, kad dirbdamas eksministro V. Juknos komandoje D. Kondrotas dabartinės savo darbovietės niekaip nekuravo ir nekontroliavo.
Įdarbintos įtakingų „darbiečių“ dukterys
Darbą ŽŪM sektoriuje rado ir dviejų žinomų „darbiečių“ dukterys. ŽŪM pavaldžioje bendrovėje „Gyvulininkystės produktyvumo kontrolė“ Teisės ir personalo skyriui vadovauja Lina Vaiginaitė. Jos tėvas – Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, „darbietis“ Ritas Vaiginas.
Tiesioginė L. Vaiginaitės pavaldinė – Eglė Grigutytė, įdarbinta vyriausiosios personalo specialistės pareigose. Jos motina – Vilniaus tarybos narė Jolanta Gaudutienė, viena iš penkių „darbiečių“, kurių pavardes dėl balsų pirkimo skandalo Konstitucinis Teismas išbraukė iš Darbo partijos sąrašo 2012 m. Seimo rinkimuose.
ŽŪM patikina, esą „darbiečių“ dukterys įdarbintos pagal konkursą. Be to, L. Vaiginaitę ir E. Grigutytę įdarbinęs asmuo „Gyvulininkystės produktyvumo kontrolėje“ jau nebedirba.
„UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ vyriausioji personalo specialistė E. Grigutytė bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2014 m. vasario 13 d. Kaip buvo organizuota paieška minėtai laisvai pareigybei užimti duomenų neturime, nes darbuotojai, organizavę konkursą ir darbuotojos priėmimą, bendrovėje nebedirba. Skelbimas apie konkursą minėtai pareigybei užimti buvo patalpintas viešoje erdvėje - bendrovės interneto svetainėje www.gpk.lt.
L.Vaiginaitę ir E.Grigutytę įdarbino ir darbo sutartis pasirašė tuometinis bendrovės vadovas, direktoriaus pareigas laikinai ėjęs jo pavaduotojas Jonas Kareckas, kuris šiuo metu bendrovėje nebedirba. Atkreipiame dėmesį, jog vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, būtent bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis“, - teigiama ŽŪM komentare.
Partinė direktoriaus pavaduotoja
Minėtoje bendrovėje „Gyvulininkystės produktyvumo kontrolė“, darbuojasi ir dar viena „darbietė“. Buvusi Darbo partijos kandidatė į Seimą Rita Naudužienė bendrovėje įdarbinta direktoriaus pavaduotojos pareigose.
Čia ŽŪM vėlgi tikina, kad „darbietė“ įdarbinta skaidriai – per konkursą.
„UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktoriaus pavaduotoja Rita Naudužienė šioje bendrovėje dirba nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. Pažymėtina, kad ši pareigybė buvo laisva nuo 2014 m. gegužės 19 d. Skelbimas apie konkursą jai užimti buvo patalpintas viešoje erdvėje – bendrovės interneto svetainėje www.gpk.lt“, - teigia ministerija.
Laukia „darbiečių“ šeimos pagausėjimas?
Šiuo metu ŽŪM vykdo atranką į labai svarbias pareigas. Ieškoma direktoriaus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), kurios rankose – žemėtvarkos sektorius ir daugybė didelės svarbos ir ne mažesnės vertės sprendimų. DELFI žiniomis, šiame konkurse dalyvauja ištisas desantas su Darbo partija susijusių asmenų. ŽŪM pateikia tik statistiką.
„Konkurse į NŽT prie ŽŪM direktoriaus pareigas dalyvauja 8 pretendentai. Prašymus dalyvauti šiame konkurse padavė 15 pretendentų: iš jų 4 prašymus atsiėmė, 4 neatitiko pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų.
Į šias pareigas pretenduoti turėjo teisę visi asmenys, atitinkantys reikalavimus. Informacija apie konkursus privalomai skelbta Valstybės tarnybos departamento ir įstaigos, organizuojančios konkursą, interneto tinklalapyje. Pažymėtina ir tai, kad dėl asmenų, siekiančių užimti Korupcijos prevencijos įstatyme nurodytas pareigas, atliekamos patikimumo vertinimo procedūros. Pretendentai informacijos apie dalyvavimą politinių partijų veikloje neteikia“, - teigiama ŽŪM komentare.
DELFI žiniomis, konkurse dalyvauja „darbietė“ Daiva Gineikaitė, NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja. Be to, NŽT vadovo krėslo, DELFI šaltinių teigimu, siekia ir Arvydas Sabockis, kurio rezultatai 2012 m. Seimo rinkimuose buvo sukėlę nemenkų įtarimų – jo ir dar keturių „darbiečių“ pavardės nuosekliai kartojosi vienoje iš Vilniaus-Trakų apygardos rinkimų apylinkių. Penki ne itin žinomi „darbiečiai“ čia surinko gerokai daugiau pirmumo balsų, nei teko partijos elitui. Be to, Lauko apylinkės balsavimo kabinose rasti lapeliai, kuriuose surašyti A. Sabockio ir kitų keturių „darbiečių“ numeriai partijos sąraše. Vis dėlto tvirtų įrodymų dėl galimo rinkėjų valios iškreipimo šioje apylinkėje nerasta.
Kartu su A. Sabockiu minėtame penketuke buvo ir dabartinis Seimo narys Gintaras Tamošiūnas, kuriam vieta parlamente atiteko po to, kai partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas nutarė persikraustyti į Europos Parlamentą. DELFI žiniomis, buvęs G. Tamošiūno pavaldinys Vilniaus savivaldybėje Julius Morkūnas taip pat siekia NŽT vadovo kėdės.
Vis dėlto ŽŪM atsisako įvardinti kandidatus į NŽT vadovus.
„Konkursas į NŽT prie ŽŪM direktoriaus pareigas vykdomas pagal Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatas – duomenys apie pretendentus neskelbiami, vadovaujantis šiuo Vyriausybės nutarimu nustatyta tvarka“, - teigiama ŽŪM komentare.
S. Fedotovo tarnyba apsimelavo
Sublizgėjo ir S. Fedotovo vadovaujama Valstybinė augalininkystės tarnyba. Čia „vyriausiojo patarėjo“ pareigose prieš keletą dienų įdarbintas Mindaugas Kuklierius – buvęs „darbiečių“ kandidatas į žemės ūkio ministrus, buvęs ŽŪM viceministras bei Specialiųjų tyrimų tarnybos „juodojo sąrašo“ herojus.
Valstybinė augalininkystės tarnyba, praėjusią savaitę sulaukusi DELFI raštu pateiktų klausimų dėl M. Kuklieriaus įdarbinimo, reagavo tą pačią dieną išplatindama pranešimą spaudai. Jame S. Fedotovo vadovaujama tarnyba teigia, esą M. Kuklierius pasitelktas kovai su Rusijos embargu.
„Valstybinė augalininkystės tarnyba skelbė konkursą kvalifikuotam specialistui, turinčiam patirties žemės ūkio ir tarptautinių santykių srityje ir galinčiam eiti vyriausiojo patarėjo pareigas. Šio specialisto poreikis atsirado kartu su poreikiu po Rusijos Federacijos pritaikyto embargo Europos Sąjungos valstybėms intensyviai ieškoti augalininkystės produktų naujų realizavimo rinkų“, - teigiama įstaigos pranešime.
S. Fedotovo tarnyba taip pat viešai pareiškė, kad M. Kuklerius „dirbdamas viceministru, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiklos nekuravo“. Aiškėja, kad tai netiesa. ŽŪM DELFI patvirtino, kad M. Kuklierius dabartinės savo darbovietės priežiūra ministerijoje užsiėmė.
„Žemės ūkio ministro pavedimu viceministrui M. Kuklieriui, be kitų ŽŪM pavaldžių įstaigų, yra tekę trumpai (2012.12.27 – 2013.04.11) koordinuoti bei kontroliuoti ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM veiklą“, - teigiama ministerijos komentare.
Pastaruoju metu etikos sargams plaukia skundai dėl „tvarkiečių“, iš aukštų postų Vidaus reikalų ministerijoje peršokusių į įtakingas pozicijas anksčiau kuruotose įmonėse ar įstaigose. Įstatyme numatyta, jog valstybės tarnautojai metus negali įsidarbinti vadovaujančiose pareigose įmonėse ar įstaigose, kurias prižiūrėjo. Vis dėlto ŽŪM tikina, esą M. Kuklierius šios įstatymo nuostatos nepažeidžia – esą „vyriausiojo patarėjo“ titulas ne toks aukštas, kad būtų taikomi įstatymo apribojimai.
„M. Kuklieriui netaikomi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme nustatyti apribojimai, draudžiantys eiti pareigas įstaigoje, kurios atžvilgiu asmuo turėjo valdymo įgaliojimus. M. Kuklierius, eidamas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiojo patarėjo pareigas, šio įstatymo nuostatų nepažeidžia. Patarėjo pareigybei netaikomi minėtame įstatyme nustatyti apribojimai, todėl netaikomas ir draudimas vienerius metus užimti pareigas įstaigoje, kurios atžvilgiu valstybės tarnyboje dirbęs asmuo turėjo valdymo įgaliojimus“, - teigia ŽŪM.
V. Baltraitienė: principo darbinti partiečius netaikau
Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė DELFI pateikė ilgą ir išsamų komentarą dėl partiečių įdabinimo po ŽŪM sparnu. Pirmiausiai ministrė pažymėjo nutraukusi NŽT vadovo konkursą vos tik pradėjusi eiti ŽŪM vadovės pareigas – tai esą padaryta dėl viešumoje iškilusių abejonių.
„Kalbėdama apie savo komandą, galiu tik konstatuoti akivaizdžius faktus: savo kabinete turiu nepartinių viceministrų ir patarėjų, tad tikrai nesivadovauju principu, kad reikia įdarbinti partiečius ar jų artimuosius. Man svarbiausi yra žmogaus gebėjimai, turima patirtis ir žinios. Vos pradėjusi dirbti daug klausimų sulaukiau dėl konkurso užimti NŽT vadovo pareigas. Iš pat pradžių pabrėžiau, kad reikalausiu skaidrumo ir kompetencijos, todėl visuomenei kilus abejonių, šį konkursą nutraukiau“, - teigė V. Baltraitienė.
Dabar NŽT vadovo konkursas vykdomas pagal naujas sąlygas. Ministrės žodžiais, pakeistos konkurso sąlygos „leidžia jame dalyvauti tikrai kompetentingiems asmenims“.
„Kad konkursas yra atviras, parodo ir jame dalyvaujančių kandidatų skaičius. Galiu tik dar kartą pakartoti, kad visi konkursai ŽŪM atviri ir vieši, sprendimą, priimti žmogų į darbą ar ne, priima ne vienas asmuo, procese dalyvauja skirtingos institucijos. Visi mūsų politiniai oponentai gali per dokumentų teikimo terminą pateikti prašymą stebėti konkursą. Ir čia jau kyla klausimas man – kodėl jie nepasinaudoja ta galimybe? Po to net ir labai kompetentingą žmogų patogu apšaukti partijos statytiniu“, - reziumavo V. Baltraitienė.