Darbo partijos ateitis: skilimas arba naujas lyderis?

Darbo partija gali turėti naują lyderį arba skilti. Tokias šios politinės jėgos perspektyvas regi politologai Lauras Bielinis ir Tomas Janeliūnas.

L. Bielinio nuomone, labiau tikėtina lyderių kaita Darbo partijoje. Apie pasitraukimą iš partijos pirmininko posto yra pareiškęs ir pats Viktoras Uspaskichas. Tuo tarpu T. Janeliūnas neatmeta „darbiečių“ skilimo galimybės – esą tikėtina, kad iššūkį V. Uspaskichui mėgins mesti kažkas iš partijos elito ar netgi šiuo metu menkai žinomi politikai.

Pokyčius pradėti gali teismas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas L. Bielinis prognozuoja, kad pokyčius Darbo partijoje pradėti gali teismas, spręsiantis V. Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės likimą juodosios buhalterijos byloje. Tačiau, politologo nuomone, net apkaltinamasis nuosprendis V. Uspaskichui neturėtų sukelti partijos skilimo.

„Aš asmeniškai nematau kažkokių užuominų į galimą skilimą. Teisiniai procesai, kurie dabar vyksta, gali pakeisti pačios partijos hierarchiją. Greičiau ne apie skilimą turėtų būti kalba, o apie kitokį galių pasiskirstymą partijos viduje. Tai yra įmanoma, ir tokia tikimybė yra reali. Ji priklausys nuo teismo sprendimo“, - DELFI teigė L. Bielinis.

Anot jo, daugiausiai turėtų priklausyti nuo nuosprendžio V. Uspaskichui. Esą apkaltinamasis nuosprendis gali pradėti partijos vadovų kaitos procesą.

„Tas nuosprendis gali nulemti tolimesnį jo buvimą politinėje partijoje. Natūralu, partijai (V. Uspaskichui nepalankaus sprendimo atveju – DELFI) reikės atrasti kitus lyderius, galinčius jį pakeisti. Ir, manau, jie atras“, - svarstė L. Bielinis.

Kas galėtų būti pamaina V. Uspaskichui, L. Bielinis neprognozuoja. „Manau, ten yra ne vienas tikrai sugebantis organizuoti politinę struktūrą žmogus. Kad ir Kęstutis Daukšys ar dar kas nors“, - tęsė VDU profesorius.

T.Janeliūnas: skilimas įmanomas, bet ne 2013 m.

Tuo tarpu T. Janeliūnas DELFI teigė Darbo partijos skilimą laikantis įmanomu scenarijumi. Tiesa, ne per artimiausius 12 mėnesių. Mat juodosios buhalterijos byla tebėra pirmos instancijos teisme, ir galutinis nuosprendis 2013-aisiais turbūt nebus priimtas.

„Tai priklausytų nuo to, kada būtų priimtas galutinis sprendimas. Nes greičiausiai po pirmojo būtų apeliacijos, jos irgi, matyt, truktų pakankamai ilgai. Turiu abejonių, ar per 2013 metus bus galutinis taškas padėtas. Bet jeigu jis būtų padėtas, kaip tik šitas lūžis, matyt, galėtų lemti, ar dalis Darbo partijos narių, pasinaudodami, sakykim, apkaltinamuoju nuosprendžiu V. Uspaskichui, nuspręstų, kad jau pats laikas nuo jo nusisukti ir arba kurti naują partiją be V. Uspaskicho, arba skilti, pereiti į socialdemokratų pusę ar kažkur kitur“, - prognozavo T. Janeliūnas.

Pasak jo, mesti iššūkio V. Uspaskichui partiečiai neskubės. „Būti pirmiems „išdavikams“ nėra lengva. Kol pats V. Uspaskichas nebus teisėsaugos institucijų pašalintas iš partijos ar jam bus labai aiškiai politiškai paskelbtas nuosprendis, tol, įsivaizduoju, partijos viduje bus vengiama rodyti nepaklusnumą“, - aiškino pašnekovas.

Abejoja V. Uspaskicho žodžiu

Pats V. Uspaskichas po pirmojo Seimo rinkimų turo yra užsiminęs, kad ketina trauktis iš Darbo partijos pirmininko posto.

„Partijos pirmininkas negali visą gyvenimą valdyti“, - sakė „darbiečių“ lyderis, primindamas, kad partija 2013 m. minės jau dešimtąjį „gimtadienį“. Klausiamas, kas bus jo įpėdinis Darbo partijos pirmininko poste, jis žadėjo atsakymą pateikti po metų.

Tačiau politologai abejoja „darbiečių“ lyderio žodžiu – esą gali būti, kad pirmininkų kaita vyks priešingai V. Uspaskicho valiai.

T. Janeliūnas nemano, kad V. Uspaskichas nuoširdžiai nori užleisti partijos vairą.

„Nelabai tikėčiau jo pareiškimais. Nes jis prieš tai kalbėjo, kad jam ir Seimo nario vietos nereikia. Pasirodo, prireikė. Abejoju, ar jis paleis visus savo politinius įrankius. Nes tokiu atveju jam beliks riedėjimas į pakalnę, visiškas atsiribojimas nuo politikos. O, manau, jam būtų pernelyg sunku pripažinti, kad jis jau niekam nebereikalingas – nei partijai, nei tėvynei. Aš įsivaizduoju, kad V. Uspaskichas tikrai nesudės visų ginklų ir, kiek įmanoma, stengsis tą politinę įtaką išlaikyti“, - svarstė T. Janeliūnas.

Pasak jo, V. Uspaskichas veikiausiai apsirūpino ir tam tikrais saugikliais. Mat sykį Darbo partija jau skilo – 2006 m. buvęs bendražygis Viktoras Muntianas su savo partiečių flangu įsteigė netrukus nunykusią Pilietinės demokratijos partiją.

Lojalumas V.Uspaskichui – tikras ar parodomasis?

Tiesa, konkurentų V. Uspaskichui, anot T. Janeliūno, įžvelgti sunku. Mat „darbiečiai“ pastaruoju metu demonstruoja kone besąlygišką lojalumą lyderiui.

„Pastarosiomis savaitėmis atrodo, kad niekas nedrįsta kažkokių alternatyvių siūlymų pateikti. Buvo tam tikrų užuominų apie kažkiek autonomiškas asmenybes. Bet gali būti, kad kol kas mažiau žinomi partijos nariai (...) gali suburti aplink save tam tikrą reikšmingesnę grupelę žmonių ir ne pavieniui, bet kaip grupė, kažkokį iššūkį mesti“, - sakė politologas.

Tuo tarpu L. Bielinis šį „darbiečių“ lojalumą kvestionuoja – esą jis gali būti parodomasis ir neatspindėti tikrosios padėties Darbo partijoje.

„Nežinau, kiek giliai V. Uspaskichas veikia savo partijos narius. Dažnai mes kaip tiesą priimame įvairius mitus. Tuo pačiu – ir mitą apie vieno ar kelių žmonių dominavimą visoje politinėje partijoje. Galbūt jis įtakingas – taip. Galbūt jis iš tikrųjų sugeba organizuoti, pajungti savo žmones. Bet ar tai yra taip – gali pasakyti tik tas, kuris partijos viduje yra ir tą įtaką junta“, - kalbėjo VDU profesorius.

Pasak jo, sureikšminti nederėtų ir didžiulio lojalumo V. Uspaskichui, kurį visas partijos elitas demonstravo jo teisinės neliečiamybės naikinimo procedūros metu.

„Gali kilti klausimas: ar tai iš tikrųjų buvo nuoširdus ir baimingas paklusnumas lyderiui, ar tik gerai suvaidinta situacija, kurioje demonstruojamas viešumai partijos vieningumas? Aš atsakymo neturiu“, - reziumavo L. Bielinis.