Reikalavimai – ne kiekvienam „įkandami“
Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) paskelbė atranką į Lietuvos nuolatinės atstovybės ES sekretoriaus(-ės) pareigybes. Tai jau ketvirtasis konkursas į tokias pareigybes per pastarąjį šiek tiek daugiau nei pusmetį.
Kaip ir priklauso dirbant vienoje svarbiausių ar net svarbiausioje Lietuvos diplomatinių atstovybių, reikalavimai nemaži: aukštasis koleginis arba aukštasis universitetinis išsilavinimas; mokėti bent dvi užsienio kalbas, iš kurių anglų ir prancūzų kalbas – ne žemesniu kaip pažengusio lygiu; mokėti dirbti kompiuteriu; išmanyti raštvedybos, dokumentų tvarkymo, teisės aktų rengimo taisykles; gebėti planuoti, organizuoti savo veiklą, analitiškai vertinti ir sisteminti informaciją; sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu; būti tinkamu gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Atrankos skelbime taip pat išvardinama net 15 darbuotojo funkcijų: nuo pagalbos priskirtam asmeniui (diplomatui), informacijos teikimo, vertimų iki dokumentų, oficialių vizitų rengimo, socialinių paskyrų ir interneto puslapio priežiūros. Kaip privalumas kandidatui, nurodoma administracinio-techninio darbo patirtis.
Pasak Briuselyje dirbančių diplomatų, darbas šiose pareigybėse – tikrai ne „popierėlių nešiojimas ar kavos gaminimas“, o rimta veikla su ES institucijomis, turiniu ir t. t.
„Pagrindinė priežastis, dėl kurios pastaruosius pusę metų vyko darbuotojų kaita, yra ta, kad darbuotojai dirbdami Atstovybėje įgauna patirties, žinių ir vėliau įsidarbina ES institucijose“, – dar vasarį, kuomet vyko konkursai į dvi tokias pareigybes, „Delfi“ oficialiai paaiškino URM.
Beje, beveik toks pat sekretorės(-iaus) konkursas paskelbtas ir Lietuvos atstovybėje prie NATO.
1700 eurų – daug ar mažai?
Apie galimybes, atlygį ir socialines garantijas, kurias suteikia darbdavys, šiuo atveju URM, – tik labai trumpai: „Su darbuotoju bus sudaroma terminuota darbo sutartis. Pareiginės algos koeficientas nuo 5,89.“
Taigi terminuota darbo sutartis reiškia, kad darbo stažas valstybės tarnyboje neskaičiuojamas, o ir karjeros laiptais kilti nelabai pavyks, tuo labiau pastovumo tikėtis neverta, nes darbo sutartis anksčiau ar vėliau pasibaigs ir teks iš naujo kandidatuoti į tas pačias pareigas arba ieškotis kito darbo.
5,89 koeficientas reiškia šiek tiek daugiau nei 1000 eurų į mėnesį iki mokesčių. URM teigimu, toks koeficientas taikomas, kai darbuotojo su darbo santykiais susijusios pajamos nėra apmokestinamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tiesa, ši suma dar dauginama iš Vyriausybės nustatyto gyvenimo lygio vietos koeficiento. T. y. išeina beveik 1300 eurų iki mokesčių. Apytiksliai nuskaičiavus Belgijos mokesčius lieka 970 eurų per mėnesį „į rankas“.
Paprašyta patikslinti, URM atrašė, kad „darbuotojai pasirinko mokesčius mokėti Lietuvos Respublikai, todėl šiai pareigybei taikomas pareiginės algos koeficientas nemažėja ir yra 7,59, kaip numatyta Diplomatinės tarnybos įstatyme. Tad siūlomas sekretoriaus darbo užmokestis yra nuo 1669 eurų iki mokesčių ir nuo 1001 eurų po mokesčių.“
Lietuvoje tai galbūt pavydėtinas atlyginimas lenkiantis šalies vidurkį, bet Belgijoje – tai mažiau minimumo, kuris sudaro apie 1360 eurų „į rankas“. Būtent siūlomas atlyginimas ir sukėlė dalies Belgijos lietuvių pasipiktinimą: esą prekybos centruose kasininkai, kuriems nereikia nei aukštojo išsilavinimo, nei atitikti kitų aukštų reikalavimų, uždirba daugiau.
Jau metai belgų profsąjungos vykdo akciją „Kovok už 14 eurų“ – kad būtų pakeltas minimalus valandos darbo įkainis nuo 9,8 iki 14 eurų iki mokesčių ir tai sudarytų apie 1600 eurų per mėnesį po mokesčių. 1,5 mln. narių turinti Belgijos FGTB profsąjunga teigia, kad šalyje gyvena apie 6 proc. darbuotojų, kurie uždirba mažiau nei 1091 eurą per mėnesį „į rankas“. Pasak FGTB, „jie gyvena skurde“.
Kita vertus, papildomai sekretoriui(-ei) siūloma 724,8 euro mėnesinė išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, jei darbuotojas pateikia savo vardu sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Taigi bendra suma gaunasi virš 1700 eurų (taip pat persikėlimo iš Lietuvos į Belgiją ir atgal išlaidos darbuotojui (išskyrus šeimos narius) gali būti kompensuojamos). Pragyvenimo kainą pasaulio miestuose lyginanti svetainė numbeo.com rodo, kad pragyvenimas Briuselyje yra beveik 1,7 karto brangesnis nei Vilniuje, o pavyzdžiui, padoresniame Briuselio rajone 18 kvadratų studijos nuoma – nuo 600 eurų per mėnesį, tiek pat gali kainuoti ir vieno kambario nuoma.
Darbo pasiūlymų daug: konkurenciją pralaimime
Belgijos lietuvių „Facebook“ grupėje vienas iš siūlomų darbų buvo tapti pastolių montuotojais: jokio aukštojo išsilavinimo, kelių kalbų mokėjimo ar būtinybės gauti leidimą dirbti su „Riboto naudojimo“ dokumentais. Buvo siūloma ne tik 1650–2470 eurų per mėnesį alga „į rankas“ (priklausomai nuo patirties ir noro dirbti), bet ir apgyvendinimas, transportas iš darbo į darbą, apranga ir pan.
Kitas pavyzdys – praktikantams Europos Parlamente siūloma 1000 eurų stipendija, o mažiausios kategorijos ES institucijų darbuotojas gauna apie 2,5 tūkst. eurų iki mokesčių. Dabar dar NATO paskelbė „jaunųjų profesionalų“ programą, pagal kurią siūlomas darbas NATO jauniems (nuo 21-erių metų), didelės patirties neturintiems žmonėms. Atlyginimas – 4346,80 euro iki mokesčių.
Lietuvos diplomatai neslepia, kad Lietuva gerokai pralaimi konkurencinėje kovoje dėl kvalifikuotų ir lojalių darbuotojų, nes atlyginimai atstovybėse nėra konkurencingi. URM taip pat teigia suvokianti padėtį, tačiau nelabai galinti pakeisti situaciją.
„Jei klausiate apie tai, ar pagal darbo sutartis diplomatinėse atstovybėse samdomiems darbuotojams mokamas konkurencingas darbo užmokestis, tai mūsų atsakymas būtų, kad kuo toliau, tuo labiau pradedame atsilikti nuo rezidavimo šalyje mokamų vidurkių. Bet šių atlyginimų peržiūrėjimas ženkliai didintų valstybės biudžeto išlaidas. Kaip matome ir patiriame bandydami spręsti kitas diplomatinės tarnybos problemas, susijusias su didesnėmis išlaidomis, tokie siūlymai kol kas didesnio palaikymo nesulaukia“, – buvo sakoma URM atsakyme „Delfi“.