Lietuvos rinkoje stebimas vis didesnis aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Tai lemia tendencingai mažėjantis studentų skaičius aukštosiose mokyklose. Šiandien, palyginus su 2012 m., universiteto išsilavinimo siekia net 26 tūkst. mažiau studentų.
Išbraukiamos programos
Per 6 metus studentų Lietuvoje sumažėjo 27 procentais, atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas. Nepaisant to, kad Lietuvoje didelė dalis žmonių visgi baigia universitetą, rinkoje stebimas bendras aukštos kvalifikacijos darbuotojų mažėjimas.
Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 6 metus aukštojo mokymo įstaigose neliko net 69 studijų programų, kuriose trūko studentų. Lietuvoje atsiranda vis daugiau privačių mokymų tiekėjų, kurie siūlo trumpalaikius profesinius kursus. Kaip teigiama MOSTA tyrime, rinkai šie kursai paruošia itin paklausius specialistus per trumpą laiką, tačiau kursų baigimo pažymėjimą turinčio darbuotojo kvalifikacija yra kur kas mažesnė nei turinčio universitetinį išsilavinimą toje srityje.
Renkasi žemesnės kvalifikacijos darbuotojus
Tyrimas rodo, kad darbdaviai susiduria su vis mažesne kvalifikuotų darbuotojų pasiūla, todėl jiems tenka įdarbinti vis daugiau darbuotojų be aukštojo išsilavinimo. Vis dėlto portalo CVMarket.lt specialistė Raimonda Tatarėlytė tikina, kad bent jau šiuo metu gerų darbo pasiūlymų yra mažiau nei kvalifikuotų darbuotojų rinkoje.
Ji pabrėžia, kad įmonėje darbuotojai gali nesikeisti kurį laiką arba keistis tik dalis jų, todėl darbdaviai specialistų trūkumo gali ir nejausti.
„Šiuo metu ryškaus trūkumo, žiūrint bendrai į visas sritis, nepastebime, nes vis dar yra specialistų, kurie baigė studijas anksčiau (padengia vyresni specialistai). Viskas labai priklauso nuo srities, pozicijos, reikalavimų, taip pat darbo vietos – yra tokių pozicijų, kur darbuotojų trūksta nuolatos, o yra tokių, kur specialistų kiekiai yra pakankami.
Specialistų trūkumas dažniau jaučiamas sąlyginai naujose darbo pozicijose (IT sritis, mobiliosios programėlės, specifinių projektų valdymai ir t.t.), kurių anksčiau nebuvo ir jas užpildyti gali tik jauni specialistai. Taip pat visada reikia darbuotojų įmonėse, kuriose itin didelė rotacija (tai dažniausiai pardavimo, vadybos sektorius)“, – atskleidžia R. Tatarėlytė.
Specialistų pritrūks ateityje
Įmonės marketingo vadovės teigimu, tam tikrų sričių darbuotojų pritrūksime ateityje, nes turėsime mažesnį studijas baigusių specialistų srautą. Pasak jos, gana natūralu, kad ir išsilavinimo įstaigos keičiasi, kartu su darbo specifikos tendencijomis. Kai kuriuos darbus perima technologijos, kiti darbai gali nykti dėl veiklos nebuvimo, o tam tikros darbo pozicijos atsiras kartu su naujomis technologijomis (specifinės kompiuterinės programos).
„Paprastai darbdaviai, nerandantys reikiamo specialisto, sumažina reikalavimų sąrašą, galvoja apie jauno specialisto priėmimą su galimybe apmokyti, kartais pasiūlo didesnį atlygį. Viskas priklauso nuo rinkos situacijos. Jeigu reikiamų specialistų yra labai mažas kiekis, natūralu, kad arba atlygis turi būti siūlomas didesnis, nei rinkos vidurkis, arba siūlomos kitos naudos kaip motyvaciniai priedai, galimybė dirbti iš namų, įmonės automobilis“, – teigia R. Tatarėlytė.
R. Tatarėlytės manymu, viskas krypsta link technologijų: virtualios aplinkos, programavimo, inžinerinių IT sprendimų ir t.t. Tačiau visada yra ir bus reikalingi mokytojai bei gydytojai.
„Tikėtina, kad mažėjantis jaunų specialistų įplaukimas į darbo rinką tikrai sukurs tam tikrų iššūkių. Galbūt pastiprės bandymai „susimedžioti“ specialistą, taip pat tikėtina, kad įmonės pačios ims investuoti į jaunus žmones ir pasiūlys mokymus, karjeros vystymą ar net apmokės studijas. Taip pat visada yra galimybė pasikviesti specialistų ir iš užsienio“, – tikina portalo atstovė R. Tatarėlytė.
Studentų skaičiaus mažėjimo tendencija
Kad studentų skaičius Lietuvoje nuolat mažėja patvirtina ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas. Jo teigimu, tai jau tampa tendencija.
„Demografinė situacija Lietuvoje nėra pati geriausia ir kasmet abiturientų ir stojančiųjų skaičius vis krenta. Ministerijos, Vyriausybės ir valstybės politika yra didinti inžinerinių, fizinių, IT mokslo sričių studentų skaičių. Dabar šiose mokslo srityse matomas pakilimas, tačiau akivaizdžiai mažėja socialinių ir humanitarinių mokslų studentų“, – pasakoja LSS prezidentas.
Pasak E. Sarkano, studentų skaičius socialiniuose ir humanitariniuose moksluose krenta dėl valstybės finansavimo. Kelis pastaruosius metus valstybės finansuojamų (VF) vietų į šias mokslo sritis skiriama vis mažiau.
„Į socialinių mokslų valstybės nefinansuojamas (VNF) vietas stoja labai daug studentų, už studijas jie moka savo lėšomis. Tuo tarpu inžineriniuose, IT moksluose yra siūloma mokytis nemokamai ir studentai tas specialybes renkasi, tačiau nėra taip, kad rinktųsi jas absoliučiai visi (nesirinko reikiamų egzaminų)“, – pabrėžia E. Sarkanas.
Įmonių pastangos pritraukti specialistus
LSS prezidento teigimu, įmonės ir investuotojai, norėdami pritraukti daugiau kvalifikuotų studentų, pirmiausia turėtų pasakyti ir išgryninti, kokių konkrečiai specialistų jiems reikia.
„Kaip dabar girdime ir matome iš duomenų ir rodiklių, reikia daug IT specialistų. Kyla klausimas, ar šių specialistų reikia su aukštuoju išsilavinimu, ar užtenka ir šiek tiek žemesnės kvalifikacijos. Galbūt užtenka ir baigti profesinę mokyklą, pasimokyti pusantrų metų ir jie turės pakankamą kvalifikaciją darbuotis.
Įmonės norėtų, kad abiturientai rinktųsi tas specialybes, kurių specialistų jiems reikia. Darbdaviai gali siūlyti didesnius atlyginimus, užtikrinti socialines kompensacijas, garantijas, kelionių apmokėjimą ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimą“, – svarsto jis.
LSS prezidento teigimu, jeigu valstybė nori išvengti situacijos, kai ims trūkti itin darbo rinkoje paklausių darbuotojų, reikėtų didesnį dėmesį skirti profesiniam orientavimui dar mokyklose.
„Mano asmenine nuomone, viskas turėtų prasidėti dar mokykloje. Bendrasis lavinimas turi stiprinti bendrąjį profesinį orientavimą. Tai reiškią, kad galbūt mokiniai aštuntoje ar dešimtoje klasėje jau galėtų žinoti ir numanyti, kokios karjeros jie galėtų siekti.
Šiuo metu apklausos rodo, kad kone pusė abiturientų dar nežino, kur stos ir ką veiks baigę mokyklas. Kadangi yra tas penkiasdešimt procentų, akivaizdžiai matomas trūkumas iš valstybės pusės, siekiant moksleivių profesinio orientavimo“, – pabrėžia E. Sarkanas.