Krašto apsaugos ministerija BNS nurodė, kad šiemet į kariuomenę ne savo noru buvo pašauktas 141 asmuo, 2017 metais tokių žmonių buvo 53.
Užpernai ir 2015-aisiais į Lietuvos kariuomenę privalomai pašauktų asmenų nebuvo – į dalinius keli tūkstančiai jaunuolių susirinkdavo savanoriškai.
Nors prašymų savanoriškai atlikti devynių mėnesių karinę tarnybą išlieka stabilus, pastaraisiais metais vis daugiau žmonių neatitinka keliamų sveikatos reikalavimų ar galiausiai netarnauja dėl kitokių priežasčių.
Prieš trejus metus savo noru tarnybą pradėjo 2133 jaunuoliai, 2016 metais – 2044 žmonės, pernai – 1912 asmenys, o šiemet tarnybą savanoriškai pradėjo 1896 jaunuoliai, nors prašymų būna apie 3 tūkstančiai.
„Matosi nežymus mažėjimas, tačiau priežastys yra aiškios ir pateisinamos: sveikatos problemos, siekis tarnauti konkrečiame dalinyje, atsisakymas dėl šeimyninių priežasčių, perkėlimas tarnybos datos į kitus metus ir panašiai“, – BNS teigė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovė Giedrė Kazlauskienė.
Vis dėlto daugėja į šauktinių sąrašus patekusių jaunuolių, kurie pareiškė norą tarnybą atlikti pirmumo tvarka. Pirmaisiais šaukimo metais tokių buvo 877, antraisiais – 956, trečiaisiais – 1542, ir ketvirtaisiais – 1600.
Šią savaitę 2018-ųjų šaukimas į Lietuvos kariuomenę buvo sustabdytas. Kitų metų šauktinių sąrašai bus sudaromi sausio 10 dieną. Į tarnybą bus kviečiami daugiau nei 3,8 tūkst. jaunuolių.
Šaukimas į kariuomenę sugrąžintas reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir siekiant užpildyti kariuomenės dalinius.
Tarnybai šaukiami 19–26 metų vyrai. Savanoriškai tapti šauktiniais kariais gali tapti 18–38 metų vyrai ir moterys.