Tai parodė DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės Spinter tyrimai atlikta apklausa.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) profesorės Dalios Leinartės, „susidėjusių“ šeimų reiškinys yra ir buvo realus gyvenimas, neturintis nieko bendro su morale.
55,6 proc. respondentų sakė manantys, kad santuokos neįteisinusi, bet kartu gyvenanti pora gali būti prilyginama šeimai. 15,3 proc. apklaustųjų šiai minčiai pritartų tik tada, jei kartu auginami vaikai. 23,8 proc. apklaustųjų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
|
Ar santuokos neįteisinusi, bet kartu gyvenanti pora gali būti prilyginama šeimai? (proc.) |
|
|
Taip |
55,6 |
|
Tik tuo atveju, kai kartu auginami vaikai |
15,3 |
|
Ne |
23,8 |
|
Nežino/ neatsakė |
5,3 |
|
Iš viso |
100 |
Gyventojų nuomonės išsiskiria atsakant į klausimą, ar susituokusi pora turėtų būti labiau remiama valstybės. 45,9 proc. apklaustųjų pasisako už didesnę paramą gyvenantiems santuokoje, 30,6 proc. šiai nuomonei nepritartų.
|
Ar santuokoje gyvenanti pora turėtų būti labiau remiama valstybės? (proc.) |
|
|
Taip |
45,9 |
|
Ne |
30,6 |
|
Neturiu nuomonės |
18,9 |
|
Neatsakė |
4,6 |
|
Iš viso |
100 |
43,4 proc. apklaustųjų manymu, oficialiai neįteisinti poros santykiai turi ateitį. 26 proc. respondentų šiai minčiai nepritarė, o 21,4 proc. gyventojų manymu, „susimetusiųjų“ galimybės niekuo nesiskiria nuo susituokusių žmonių.
|
Jūsų vertinimu, ar oficialiai neįteisinti poros santykiai turi ateitį? (proc.) |
|
|
Taip |
43,4 |
|
Ne |
26,0 |
|
Nematau skirtumo. Jų galimybės niekuo nesiskiria nuo susituokusių žmonių |
21,4 |
|
Nežino/ neatsakė |
9,2 |
|
Iš viso |
100 |
Lietuvos gyventojai nesutaria, ar ne santuokoje gyvenančios poros vaikas dėl to gali turėti psichologinių problemų. 38,6 proc. manymu, tokiam vaikui gali iškilti psichologinių problemų, 36,9 proc. pareiškė, kad ne. 24,5 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
|
Kaip manote, ar vaikas gali turėti psichologinių problemų dėl to, kad jo tėvai nesusituokę? (proc.) |
|
|
Taip |
38,6 |
|
Ne |
36,9 |
|
Nežino/ neatsakė |
24,5 |
|
Iš viso |
100 |
Analizuojant tyrimų rezultatus pagal socialines demografines charakteristikas išryškėja du aiškūs vertinančiųjų blokai. Jaunesnio ir vidutinio amžiaus, didesnių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai dažniau pasisako už bet kokių santykių lygiateisiškumą ir vienodą valstybės dėmesį. Jie nelinkę sutikti, kad nesusituokusių tėvų vaikas vien dėl šio fakto gali turėti psichologinių problemų.
Antroji grupė – vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių ir vidutinių pajamų, rajonų centrų gyventojai, dažniau šeima laikantys tik susituokusias arba bent kartu vaikus auginančias poras. Šie respondentai dažniau pasisako už valstybės paramą tik susituokusioms poroms bei linkę manyti, kad nesusituokusios poros vaikas dėl šio fakto gali turėti psichologinių problemų.
Profesorė: „susidėjėliai“ gyveno ir prieš du šimtus metų
„Poros gyvenimas neįregistravus santuokos nėra modernumo išraiška, nes tokios šeimos Lietuvoje egzistavo ir prieš du šimtus metų, 19 a. pradžioje. Kai 19 a. dvasinis teismas su policijos pagalba reikalaudavo išskirti vaikus auginančią „susidėjusią“ šeimą, jos ginti į teismą ateidavo visas kaimas. Eiliniai beraščiai liudydavo, kad „susidėjėliai“ gyvena meilėje, rūpinasi šeima ir vaikais“, - sako VU Lyčių studijų centro direktorė prof. D. Leinartė.
1938 m. Lietuvoje, neįskaitant Klaipėdos krašto, jau gyveno apie 30 000 taip vadinamų „susidėjusių“ šeimų. Dažnai aplinkiniai to net nežinodavo.
Pasak D. Leinartės, panašiai neįregistruotas santuokas visuomenė vertina ir šiandien. Štai 55,6 proc. respondentų „Spinter” apklausoje neregistruotą santuoką prilygina oficialiai registruotai ir „tikrai“ šeimai.
2003 m. atliktos analogiškos viešosios nuomonės apklausos duomenimis, 45 proc. Lietuvos gyventojų taip pat turėjo neutralią nuomonę apie kohabitaciją. Apie 40 proc. 18 -24 m. amžiaus vyrų ir moterų tuomet taip pat pasisakė už šeimos kūrimą per neregistruotą santuoką. „Taip vadinamas „susidėjusių“ šeimų reiškinys yra ir buvo realus gyvenimas - jis neturi nieko bendro su morale“, - konstatuoja D. Leinartė.
Profesorės teigimu, jokia institucija ar pasirinkta santuokos registravimo forma nėra pajėgi reguliuoti tarpasmeninių vyrų ir moterų santykių. Todėl nei oficiali santykių registracija, nei asmeninis apsisprendimas gyventi „susidėjus“ negali garantuoti laimingos ir tvirtos šeimos arba atvirkščiai – užprogramuoti iš anksto pasmerktus santykius.
„Juk iš esmės valstybė ir eiliniai piliečiai yra susirūpinę ne viena ar kita santuokos įteisinimo forma, bet šeimos, kaip vieno svarbiausių visuomenės gyvybingumo užtikrinimo, garantu. Norime, kad šeimose nebūtų smurto, o vaikai augtų jusdami tėvų meilę. Šie tikslai siektini ugdant vyrų ir moterų atsakomybę vieni kitiems ir, pirmiausia, savo vaikams. Turime suvokti, kad kartą tapę tėvais, esame atsakingi už savo vaikus – nežiūrint, kaip klostysis tolesni poros santykiai. Jokia santykių registracijos forma savaime to neužtikrins“, - kalbėjo D. Leinartė.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“naujienų portalo DELFI užsakymu viešosios nuomonės apklausą atliko šių metų liepos 12 -17 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!