Tai parodė DELFI užsakymu atliktas visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ spalio 19-27 dienomis atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Emigracinės nuotaikos populiaresnės tarp jaunimo
Paaiškėjo, kad 28,9 proc. lietuvių norėtų išvykti iš Lietuvos, bet tik laikinai. Tuo metu 9,6 proc. atskleidė, kad galvoja tėvynę palikti visam laikui. Savo ruožtu 61,5 proc. apklaustųjų apie emigraciją aiškino nė nesvarstantys.
Emigracinės nuotaikos populiaresnės tarp jauniausio amžiaus (18-25m.) respondentų, mažesnių ir vidutinių pajamų atstovų, rajonų centrų gyventojų.
33,6 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų artimoje šeimoje (vaikai, tėvai, broliai, seserys) yra migrantų. Dažniau šeimoje turintys migrantų nurodė rajonų centrų ir kaimų gyventojai, mažesnių ir vidutinių pajamų atstovai.
Patraukliausia – Norvegija ir D. Britanija
Norinčių emigruoti buvo klausiama ir to, kokia, jų nuomone, šalis yra patraukliausia migracijai. Daugiausiai jų svarsto apie Norvegiją – 20,7 proc. ir Didžiąją Britaniją – 20,2 proc.
Norvegiją dažniau įvardija vidutinio amžiaus tyrimo dalyviai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. D. Britanija vis dar labai patraukli jauniausiems respondentams (18-25m.), didmiesčių gyventojams.
Trečioji iš populiariausių šalių – Airija. Išvykti čia norėtų 12,7 proc. galvojančių apie emigraciją.
8,7 proc. jų patraukliausia migracijai šalimi laiko Švediją, 7,6 proc. – Vokietiją, 7,5 proc. – JAV. Dar 5 proc. išvykti norėtų į Šveicariją, 4,4 – į Olandiją. Toliau rikiuojasi Ispanija, Belgija, Kanada, Italija ir Rusija.
Kodėl nori emigruoti?
Galvojančių apie emigraciją taip pat buvo klausiama, dėl kokių priežasčių jie norėtų emigruoti. Buvo leidžiama pasirinkti kelis atsakymo variantus.
Paaiškėjo, kad net 83,4 proc. tokį sprendimą priėmė dėl perspektyvos gauti didesnį atlyginimą. 33,7 proc. apklaustųjų kartu įvardijo, kad emigruoti nori dėl geresnių savirealizacijos galimybių. Šį atsakymą dažniausiai rinkosi 26-35m. amžiaus asmenys, turintys aukštąjį išsimokslinimą ir gyvenantys didmiestyje.
17,2 proc. asmenų Lietuvą paliktų dėl geresnių buitinių sąlygų. Jų dažniau tikisi mažesnių ir vidutinių pajamų, vidutinio išsimokslinimo respondentai, 26-55 m. amžiaus atstovai.
Svarbus rodiklis, pasirodo, lietuviams ir oras. Emigruoti dėl geresnio klimato norėtų 17 proc. apklaustųjų. Dėl klimato Lietuvą dažniau nusiteikusios palikti moterys.
13 proc. apklaustųjų nurodė, kad Lietuvoje jaučiasi neįvertinti, diskriminuojami. Net 10 proc. apklaustųjų prasitarė Lietuvoje neturintys jokio darbo.
Dar 6,2 proc. apklaustųjų kartu nurodė, kad emigruoti norėtų ir dėl šeimyninių aplinkybių, o 4,2 proc. prasitarė bijantys karinio konflikto.
Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Standartizuoto interviu metu apklausti gyventojai, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų.
Palygino skaičius iki ir po krizės
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė DELFI sakė, kad žvelgiant į šį tyrimą į akis jai labiausiai krinta, kiek žmonių vis dėlto nori išvykti – trečdalis lietuvių nenori gyventi Lietuvoje.
„TMO eilę metų stebi tendencijas. 2008 m. apie emigraciją svarstė 23 proc. apklaustų žmonių, 2010 m. – 29 proc. Dvejus metus po krizės šis skaičius buvo labai išaugęs – 37 ir 48 proc. (2012 m.). Tačiau tokie skaičiai – kriziniai. Jei žvelgsime į ikikrizinius skaičius, tai yra kaip ir standartas, jei į krizinius – norinčių išvykti mažėja.
Neaišku, ar todėl, kad gal gerėja sąlygos, o gal todėl, kad iš tų, kas norėjo išvykti, daugelis jau išvyko. Priežastis labai sunku įvertinti. Atrodytų, skaičiai tarsi ir atliepia tikrovę, bet, kita vertus, trečdalis žmonių nenori gyventi Lietuvoje“, – stebėjosi specialistė.
Dauguma buvo nusprendę grįžti į Lietuvą dar prieš išvykdami į užsienį
Anot A. Sipavičienės, lyginti skirtingų institucijų po apklausų gautus rezultatus nėra paprasta, nes klausimų formuluotės kiek skiriasi, tačiau bendrą tendenciją galima įžvelgti.
„Procentas, kuris įvardytas šiame tyrime, yra realus, tačiau keista, kad tiek daug išvyko, o skaičius panašus lieka – apie 30 proc. lietuvių visada norėtų išvykti. Tačiau tarp noro ir plano – didelis skirtumas. Tarkime, šios apklausos atveju, norėtų – trečdalis, o planuoja – kas dešimtas. Kiek planus realizuoja, nėra tokio tyrimo“, – rezultatus komentavo pašnekovė.
Ji užsiminė, kad pasidžiaugti galima bent tuo, kad pernai TMO Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ atlikta iš užsienio grįžusių lietuvių apklausa parodė, kad dauguma tyrimo dalyvių buvo nusprendę grįžti gyventi į Lietuvą dar prieš išvykdami į užsienį.
„Tokia nuostata buvo minima nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis teko išvykti ir į kokią šalį. Tarp tyrimo dalyvių ji skyrėsi tik savo konkretumu. Vieni jau buvo tiksliai suplanavę, kada tą sprendimą grįžti įgyvendins, kiti tokio plano neturėjo, tačiau įsivaizdavo, kad ateityje gyvens Lietuvoje <...>. Daugumai tai buvo svarbus atskaitos taškas, rodęs kryptį tose situacijose, kai reikėjo priimti sprendimus būnant užsienio šalyje“, – rašoma tyrimo išvadose.
Paaiškino, kodėl dažniausiai emigruoti nori jaunimas ar regionų gyventojai
Pasak A. Sipavičienės, dažnai lietuviai planuoja išvykti vos 2 mėnesiams, tačiau galiausiai lieka 5, 10 ar dar ilgiau.
„Žmonės, kurie į užsienį važiuoja dėl ekonominių priežasčių, užsidirbti kažkokią pinigų sumą, labai retai kada įvertina visas aplinkybes – kaštus, nuostolius, riziką, kad galbūt bus apgauti. Todėl užsibrėžtą tikslą jie dažnai pasiekia per kur kas ilgesnį laiką. Tarkime, ne per 6 mėnesius, o per dvejus metus“, – pastebėjo specialistė.
Anot TMO Vilniaus biuro vadovės, nieko nuostabaus, kad išvykti dažniausiai nori jaunimas, asmenys iš mažesnių Lietuvos regionų.
„Apklausos rodo, kad dvigubai daugiau jaunimo nei vyresnio amžiaus žmonių nori išvykti. Tai yra natūralu, nes paprastai ketinimų jie turi daug daugiau. Kalbant apie mažų miestelių ar rajonų gyventojus, vieno fabriko užsidarymas lemia itin daug, kai didmiesčiuose yra daugiau galimybių – tu gali ir čia bandyti“, – pastebėjo ji.
A. Sipavičienės teigimu, nuo 1990-ųjų iš Lietuvos išvyko maždaug ketvirtadalis gyventojų. Tad neturėtų stebinti ir išvada, kad maždaug trečdalis lietuvių artimoje šeimoje pripažįstą turį po migrantą.
„2008 m., prieš pat krizę, taip pat darėme panašų tyrimą, kurio metu sužinojome, kad šeimoje išvykusių buvo apie 30 proc. Tačiau, kai buvo klausiama apie socialinę aplinką – draugus, pažįstamus, kaimynus ir panašiai, kiek jų buvo išvykę ilgiau nei 6 mėnesiams, rezultatas – 80 proc.“ – stebėjosi ji.
Įvertino priežastis, kodėl išvyksta
Paklausta apie priežastis, kodėl lietuviai išvyksta, A. Sipavičienė aiškino, kad didesnė alga ir geresnės savirealizacijos galimybės – nieko naujo, tačiau, pastebėjo ji, savirealizacija įvardijama ir kaip dažna grįžimo priežastis.
„Užsienyje ir Lietuvoje galimybės yra kitokios. Ministro ar kokio departamento direktoriaus vietą Lietuvoje tu gali užimti, kai, pavyzdžiui, Anglijoje to niekada nebus. Bet siauresnio pobūdžio specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą užsienyje galimybės tikrai didesnės“, – pripažino pašnekovė.
Komentuodama buitinių sąlygų svarbą ji pabrėžė, kad kartu čia gali būti kalbama ir apie išmokas, socialinę pagalbą. Tuo metu priežasties „dėl geresnio klimato“ populiarumą A. Sipavičienė aiškino galbūt prastu tos dienos, kai buvo vykdyta apklausa, oru, svarstė, gal apklaustųjų tai buvo paminėta kaip papildoma priežastis. Sudėtinga dėl klausimo platumo paaiškinti ir skundus dėl neįvertinimo, diskriminacijos, sakė pašnekovė.
„Karo grėsmė, man atrodo, po Ukrainos įvykių turėjo tapti realesnė baimė. Tapo aišku, kad nė viena šalis nebėra 100 proc. saugi. Greta Lietuvos dar ir Kaliningrado sritis su karinio potencialo didinimu, jei dar paklauso žmonės, ką koks Vladimiras Žirinovskis sako, kad Baltijos valstybės – visai ne valstybės, o gubernija ar kažkas.... Jaudulys yra natūralus ir gali didėti. Kas vyko kokioje Moldovoje ar Čečėnijoje mums toli, čia ne mes, o Ukraina, sakyčiau, yra tarsi tam tikra riba. Be to, ir reakcija į tai buvo, mūsų supratimu, lėta ir nepakankama, tad kyla klausimas: „O jei pas mus?“, – ką gali reikšti apklaustųjų pasirinkimas, įgarsino specialistė.
Svajoja apie vieną, vyksta į kitą
Jos teigimu, iš dalies tai atsispindi ir žvelgiant į šalis, į kurias lietuviai vyksta – Norvegiją, Švediją, Vokietiją.
„Jungtinė Karalystė taip pat prilyginama kone Norvegijai. Šiaip į Jungtinę Karalystę iki šiol vykdavo daugiau nei 40 proc. visų emigrantų, tačiau, manau, patrauklumas galėjo kiek sumažėti dėl „Brexit“. Vykstančių į Norvegiją realus procentas yra mažesnis – iki 10 proc. Tačiau ši šalis vertinama geriau – tikimasi, kad ten labai dideli atlyginimai, daugiau darbų, gera socialinė apsauga. JAV, Vokietija, Švedija – visada įvardijamos kaip patrauklios, teigiamos šalys“, – sakė A. Sipavičienė.
Jos teigimu, realiai daugiau žmonių vyksta ir į Rusiją – apie 7 proc.
„Tai, kur norima vykti ir kur realiai vykstama, skiriasi. Norvegija – skaičius padidintas, o Rusija, Baltarusija, Ukraina – sumažintas“, – pastebėjo pašnekovė.
Emigracijos mastai gąsdina
DELFI primena, kad per pirmą šių metų pusmetį emigravo 23 tūkst. gyventojų – 6,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio–birželio mėnesiais savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo beveik 23 tūkst. gyventojų. Tai – 6,5 proc. daugiau negu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Maždaug tiek žmonių gyvena Varėnos rajono savivaldybėje. Per šešis šių metų mėnesius į Lietuvą imigravo 10 tūkst. žmonių, tai 3 proc. mažiau negu 2015 m. sausio–birželio mėn. 79 proc. imigravusių į Lietuvą asmenų sudarė grįžę (reemigravę) Lietuvos Respublikos piliečiai.
Šiemet iš Lietuvos išvyko 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų. 28 proc. visų deklaravusių išvykimą asmenų sudarė 19-26 metų amžiaus, 24 proc. – 27-34 metų amžiaus.
Per pirmą šių metų pusmetį gimė 15 tūkst. gyvų kūdikių – 431 kūdikių mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Galime guostis, kad šį pusmetį mirė 595 žmonėmis mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
„Šalies gyventojų skaičius mažėja dėl dviejų priežasčių: dėl neigiamos neto tarptautinės migracijos ir dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos“, – buvo rašoma Statistikos departamento DELFI pateiktame komentare.