Iki mėnesio pabaigos draudimai veiks 16 šalies savivaldybių, kuriose 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka daugiau nei 200 susirgimo COVID-19 atvejų: Biržų rajono, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono, Marijampolės, Neringos, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino savivaldybėse.
Rudelienė: ribojimai judėjimą mažino pradžioje
Viena iš savivaldybių, kur judėjimas toliau bus ribojamas – Trakų rajonas. Pagal Lietuvos statistikos departamento 2021 m. kovo 14 d. skelbiamus duomenis, Trakų rajone fiksuojamas 274 susirgimo koronavirusu atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklis.
Kaip Delfi sakė savivaldybės merė Edita Rudelienė, judėjimo ribojimai geriausiai veikė šios priemonės įvedimo pradžioje.
„Tiesą pasakius, galvojau, kad būtent nuo šiandien apribojimai bus panaikinti. Taip, reikia pripažinti, kad pradžioje tai sustabdė gyventojų mobilumą ir judėjimas buvo mažesnis, bet man atrodo, kad pastarosiomis dienomis gyventojai tikrai važiuoja daugiau“, – sakė E. Rudelienė.
Merės teigimu, Trakų rajonas yra glaudžiai susijęs su Vilniaus miestu, todėl gyventojai natūraliai juda tarp šių savivaldybių. Taip pat gali kilti nepatogumų dėl uždarytos Lentvario geležinkelio pervažos.
„Nuo vakar vakaro yra uždaryta Lentvario geležinkelio pervaža dėl tunelio statybų, tai Lentvario ir kiti gyventojai, norėdami kirsti anksčiau buvusį kelią, turės atvažiuoti per Vilniaus miesto teritoriją. Su policija esame bendravę ir gyventojams atvažiavimą jie užtikrins, bet mobilumas vyksta, važiuoja – nemanau, kad šiandien dienai tai (sprendimas palikti ribojimus – aut.p.) yra tas rezultatas, kurio tikėjosi gyventojai“, – pažymėjo E. Rudelienė.
Ji taip pat pridūrė, kad savivaldybė skatins ir plės testavimo apimtis, tačiau, kartu atkreipė dėmesį merė, sergamumo rodiklį Trakų rajone daugiausia kelia susirgimai slaugos namuose.
„Pas mus yra slaugos namai, kuriuose buvo daugiau atvejų ir jie priima sergančius COVID-19 žmones, tai tas rodiklis yra iškėlęs sergamumą. Kad daugėtų ambulatoriškai besigydančių ar vieni nuo kitų užsikrečiančių, tai tikrai nedaugėja“, – pridūrė E. Rudelienė.
Panevėžio r. meras neslepia nusivylimo
Savo nusivylimo Vyriausybės sprendimu neslėpė ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Šioje savivaldybėje 14 dienų koronaviruso sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų, kaip nurodo Statistikos departamentas, yra 208.
Vis dėlto meras atkreipė dėmesį į paskutinių dienų susirgimų statistiką rajone.
„Visos rajono bendruomenės esame šiek tiek nuliūdę – net ne šiek tiek, o daug, kad mums tie apribojimai vis yra. Susirgimų atvejų (skaičius – aut.p.) nėra didelis, pas mus dabar vakar buvo 2 atvejai, vidutiniškai – 4 atvejai paskutinių 7 dienų. Įsivaizduojate, 37 tūkst. žmonių bendruomenė dėl kelių atvejų turi tam tikrų nepatogumų“, – pastebėjo P. Žagunis.
Mero nuomone, taikoma metodika, kuria nustatoma, kurios savivaldybės yra blogiausioje epidemiologinėje situacijoje, yra ydinga.
„Galbūt kai kurioms kitoms, didesnėms savivaldybėms tai yra tinkama, bet kuo dabar mes skiriamės nuo Kėdainių rajono, Pasvalio rajono, kurie galės judėti, o mes – ne? Pas juos vakar 0 atvejų, o pas mus – 2 atvejai“, – nuostabos neslėpė P. Žagunis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad praėjusią savaitę bandė kalbėtis su Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijomis.
„Vidaus reikalų ministerija nekalbėjo su manimi, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji patarėja kalbėjo su manimi – aš bandžiau išaiškinti, kad metodika ne visai gera, ydinga, bet ji galioja, o ką mes darysime? Mes priemones vykdome, protrūkių neturime, beldžiu į medį, tikrai neturime socialinės globos ar švietimo įstaigose, o apribojimai didesni mums išlieka. Nusiminę esame, tikrai nuliūdino“, – pridūrė P. Žagunis.
Bardauskas: liūdna, tačiau suprantama
Didelis sergamumas COVID-19 pastaruoju metu fiksuojamas Kupiškio rajono savivaldybėje – 542 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Pastarosios meras Dainius Bardauskas teigė, kad nenustebo tokiu Vyriausybės sprendimu.
„Iš vienos pusės liūdna, iš kitos suprantama. Kol kas pas mus sergamumas yra tikrai nemažas, labai kitokio rezultato ir nebuvo galima tikėtis. Aišku, tokia vilties kibirkštėlė buvo“, – kalbėjo D. Bardauskas.
Meras atkreipė dėmesį, kad visame Kupiškio rajone yra vykdomas aktyvus testavimas, o tokiu būdu identifikuojami ir besimptome forma sergantys gyventojai.
„Atsiranda tokių, kurie yra be simptomų, yra nešiotojai. Tai kelia tą liūdną procentą. Matyt turime tą tokią bangą, kaip kažkada turėjo Raseiniai, Radviliškis, kiti rajonai – ilgą laiką neturėjome nei vieno atvejo, buvome iš dalies „švariausia“ savivaldybė, labai gaila, kad šiuo metu yra tokia situacija. Dedame visas pastangas žmonių švietime ir manau, kad greitu laiku įveiksime šią problemą“, – pridūrė D. Bardauskas.
Panevėžio miesto savivaldybės atstovas: sprendimas nenustebino
Panevėžio miesto savivaldybėje nurodomas 231 atvejo 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklis. Kaip Delfi sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius, valdžios sprendimas nebuvo netikėtas, nors atlaisvinimų jau norisi.
„Visi tikisi kažko, visiems pabodo šie suvaržymai, bet gavosi, kaip gavosi. Mes tą statistiką stebime ir žinome. Panevėžio mieste visada buvo šiek tiek daugiau nei 200“, – sakė K. Armonavičius.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad naujų fiksuojamų atvejų skaičius pastaruoju metu nėra aukštas.
„Aš pats laikausi, niekur nevažiuoju, kur yra draudžiama, bet kiek girdžiu iš pažįstamų, tai tie pravažiavimai yra ne taip jau griežtai kontroliuojami. Žmonės važiuoja iš vienos savivaldybės į kitą. Kai yra mobilūs policijos punktai, gal pasitaiko, kad jų nefiksuoja, bet tas pravažiavimas nėra toks griežtas. (…) Negaliu įvardinti, kad tai imitacija, bet kai kas leidžia galvoti ir apie tai – nėra tokio griežto ribojimo ir kažin, ar tai labai paveiku“, – pridūrė Panevėžio miesto savivaldybės atstovas.
Grubliauskas: tai demotyvuoja
Tuo metu Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad Vyriausybės sprendimas yra demotyvuojantis, nes uostamiestyje situacija gerėja.
Klaipėdos sergamumo koronavirusu atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklis siekia 253.
„Vertinti gali kaip nori, bet yra toks ribojimas ir teks jo laikytis. Aišku, trūksta tam tikros motyvacijos – demotyvuoja, kai Klaipėda Lietuvos kontekste pagal mažėjimo dinamiką yra tarp pirmaujančių, o kalbant apie ribojimų atlaisvinimą, esame skaičiuje tų, kurie nelabai džiugina. Tokia dviprasmybė kelia tam tikrų abejonių“, – Delfi sakė uostamiesčio meras.
V. Grubliauskas atkreipė dėmesį ir į policijos darbą – pasak jo, pareigūnų resursų toliau reikės tam, kad būtų galima identifikuoti, kurie savivaldybių ribas kertantys gyventojai yra iš rajono ir jiems leidžiama judėti, o kurie – atvykėliai iš kitų savivaldybių.
„Judėjimas tarp miesto ir rajono išlieka, kaip buvo iki šiol. Čia policijai daugiau darbo žiūrėti iš rajono ar miestietis. Manau, kad čia yra apkrova policijai, kuri ir taip dirba pakankamai įtemptai“, – pažymėjo V. Grubliauskas.
Anot jo, paliktas judėjimo ribojimas kelia klausimų ir dėl to, ar pavyks pasiekti tokį efektą, kokio yra siekiama.
„Manyčiau, kad tų ribojimų pikas arba jų maksimalus efektas jau tikrai praeityje. Aišku, pasakyti, kad jis dabar visiškai neefektyvus, ko gero, irgi būtų per drąsu, bet manau, kad to efekto, kuris buvo prieš mėnesį ar du, ribojimas tikrai nebeduoda.
Turbūt tai dabar duoda įtampos, sunkumų ir senų įpareigojimų vykdymo užtikrinimo policijos pareigūnams, nei tą realų efektą. Manau, kad realaus efekto reikėtų ieškoti kitur – nesu ekspertas, bet bijau, kad šis resursas jau yra tam tikras vakar dienos reliktas“, – pridūrė Klaipėdos miesto meras.
Sinkevičius: testavimo apimtyse savivaldai yra kur pasitempti
Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad Vyriausybės sprendimas nėra stebinantis, tačiau, kaip pripažino jis, atlaisvinimų norėjosi visoje šalyje.
„Nenustebino, gal norėjosi, kad jis būtų kiek kitoks – norėjosi, kad neliktų mūsų mažoje valstybės teritorijoje tų juodųjų zonų ir kad būtų visuotinis, visoje šalyje atlaisvinimas. Dar praėjusią savaitę lyg ir buvo kalba, kad ribojimai toliau galios tik 8 savivaldybėse, dabar tokių savivaldybių skaičius išaugo iki 16, bet vis tiek didesnė dalis Lietuvos šiek tiek laisviau galės judėti“, – sakė M. Sinkevičius.
Jo teigimu, ribojimų atlaisvinimai nėra kažkokios dalybos.
„Turiu lūkestį, kad ir kitos savivaldybės po kovo 31 d. prisijungs prie dominuojančios dalies, kur atlaisvinimai jau įsigalios“, – pažymėjo asociacijos vadovas.
Pasak M. Sinkevičiaus, jis supranta kai kurių merų nusivylimą ir susierzinimą dėl paliktų kai kuriose savivaldybėse galioti judėjimo ribojimų, tačiau, kaip pažymi asociacijos prezidentas, rodiklis, vertinantis savivaldybės padėtį, yra teisingas.
„Aš suprantu kolegas, kurie papuolė į tą juodąjį sąrašą ir jiems turbūt tikrai nemalonu, kad nebūtinai dėl jų pačių veikimo ar neveikimo jie tame sąraše. Kartais prie pačių didžiausių pastangų neišeina suvaldyti pandemijos plitimo ar atskirų židinių atsiradimo. Aš manau, kad tas statistinis rodiklis yra matyt logiškas, neabejoju, kad pasiūlytas epidemiologų ir yra savotiškas veidrodis, kaip konkreti savivaldybė atrodo dabartiniu laikotarpiu“, – sakė M. Sinkevičius.
Asociacijos prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybės, kuriose judėjimas bus leidžiamas, taip pat negali atsipalaiduoti.
„Ta laisvė yra sąlyginė. Malonu gal bus vykti žinant, kad nereikia pasiimti dokumentų, kad gali važiuoti į mišką ar sodą pasivaikščioti važiuoti, (…) bet tai nebūtinai reiškia, jog tai yra tokia gėrybė ir tos savivaldybės jau yra euforijoje nuo tos laisvės. Priimame ramiai ir su tokia abejone, ar neišvirs tas judėjimas į negerą“, – pastebėjo M. Sinkevičius.
Kalbėdamas apie testavimo apimtis, M. Sinkevičius pritarė, kad dalyje savivaldybių jos yra nepakankamos.
„Yra kur pasitempti testavimo apimtyse savivaldai tikrai, bet daugelis daro įvairias (akcijas – aut.p.). Aš pats penktadienį pasidariau PGR testą, nusifilmavau, įsidėjau į socialinius tinklus, apeliuodamas, kad savo pavyzdžiu rodau. Matau, kad ir kiti merai bando daryti promo per savo asmenį – kai kam veikia, kai kam nelabai“, – pridūrė M. Sinkevičius.
Ribojimai rezultato neduos – Marijampolės meras
Marijampolės meras socialdemokratas Povilas Isoda teigia nemanantis, kad ribojimai duos norimų rezultatų ir tuo pačiu sako įžvelgiantis ir neigiamą jų poveikį.
„Aš manau, kad čia toks bereikalingas žmonių pykdymas ir čia atskyrimas kelių savivaldybių, kuriose sergamumas šiuo metu didesnis, neduos to norimo efekto, o žmones kaip tik papildomai nervins, kurstys, nepatogumų sudarys“, – BNS sakė jis.
„Aš tikrai vertinu šitą sprendimą, manau, kad jis yra perteklinis. Ką ir anksčiau esu sakęs – atrodo, dabar tiek laiko buvo uždaryta, bet matome, kad rezultatai toli gražu nedavė nieko. Marijampolė buvo uždaryta ir iki šiol, tikrai negalėjo čia niekas nei įvažiuoti, nei išvažiuoti, bet, kaip matome, sergamumas yra“, – teigė meras.
Anot P. Isodos, ši priemonė dar labiau kursto pykti tarp žmonių ir nepasitikėjimą visa pandemijos valdymo sistema.
„Sergantys žmonės, natūralu, kad nevažiuoja, o serga, o tie, kad kur nors važiuoja, reikalų turintys, jiems yra nepatogu. Manau, kad šita priemonė yra visiškai nereikalinga ir tik kelianti pyktį tarp žmonių, neigiamas emocijas prieš visą pandemijos valdymo sistemą ir skaldo visuomenę“, – tvirtino Marijampolės meras.
Jis sakė manantis, kad Marijampolėje epidemiologiniai rodikliai yra prastesni dėl to, kad mieste daug pramonės įmonių, kuriose dirba apie tūkstantį ir daugiau žmonių, privalančių fiziškai būti darbo vietose.
„Ta gamyba nesustojus, nuotolinio darbo nėra, žmonės fiziškai eina į darbą, jų vaikai, normalu, kad eina į darželius, nes kitaip nėra. Neišvengiamai, matyt, kad per tą judėjimą, per tą srautą žmonių atsiranda susirgimų vienur kitur – įmonėse buvo ir darželiuose.“, – sakė meras.
„Aš žiūriu į tą procesą natūraliai tiesiog, nes mes ne kurortas, mes negalim tiesiog sustoti ir visi namuose sėdėti. Vyksta gamyba, vyksta darbas, vaikai ugdomi darželiuose ir dėl to tas viruso toks paplitimas, tai čia dėl to, o ne nuo judėjimo ar dėl to, kad atvažiuoja ir ligą atveža kažkas“, – kalbėjo jis.
P. Isoda taip pat tvirtino nematantis problemų tame, jei žmonės išvažiuotų į užmiestį, netoliese esančius Prienus ar Birštoną. Anot jo, tai būtų gerokai geriau, nei būriuotis parduotuvėse.
„Reikia saugotis, reikia laikytis visų kitų reikalavimų, nes tas judėjimas pats savaime nieko neišspręs. Juk ne į kavines, ne į teatrus, ne į koncertus, nes niekur nevyksta tie koncertai. Bet išvažiuoti žmonėms tiesiog pasivažinėti ar pavaikščioti kažkur gamtoje, manau, kad būtų naudinga“, – sakė Marijampolės meras.
Neringiškiams kyla sunkumų apsipirkti
Neringos meras socialdemokratas Darius Jasaitis BNS sakė, jog Vyriausybės sprendimai jam sunkiai suprantami, nes visiškai neatsižvelgiama nei į skiepijimo mastus, nei į specifinę tokių savivaldybių kaip Neringa padėtį.
„Neringoje 80 proc. senjorų rizikos grupėje paskiepyta, kur nėra nė vienoje Lietuvos savivaldybėje daugiau tokių rodiklių. (...) Turėtų būti įtraukti ir šie rodikliai – ar skiepijame be reikalo tada?“ – svarstė jis.
Neringoje bent viena doze paskiepyta 16 proc. gyventojų – tai vienas aukščiausių rodiklių šalyje.
Šioje savivaldybėje beveik visą vasarį nefiksuota nė vieno naujo susirgimo, paskutiniu metu jų fiksuojama po vieną-keturis.
Neringoje naujų atvejų skaičius per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 330. Vis dėlto meras atkreipia dėmesį, jog dalis savivaldybei priskiriamų susirgusiųjų gali kurorte nė negyventi, o tik būti deklaravę čia gyvenamąją vietą.
Kurortinė savivaldybė viliasi, kad iki gegužės, kai atvyksta pirmieji turistai, apribojimai bus panaikinti, tačiau apgailestauja, kad dėl esamų ribojimų savivaldybės gyventojai, daugelio prekių vykstantys į Klaipėdą, negali jų įsigyti.
„Įsivaizduokite, reikia tapeto, reikia patalynės naujos – įsivaizduokite, kiek laiko mes visi uždaryti. Artėja pavasaris, gegužę pradeda važiuoti vienas-kitas turistas. Tam reikia pasiruošti, susitvarkyti, vieną-kitą lovą nusipirkti. O pas mus to, apie ką kalbu, parduotuvių nėra. Pas mus yra tik maisto prekių parduotuvės ir ten vienas-kitas plastmasinis kibiras“, – kalbėjo jis.
Jis teigė, kad priimdama sprendimus Vyriausybė neturėtų jų priimti automatiškai, bet įvertinti specifinę kiekvienos savivaldybės situaciją ir vylėsi, kad jau po savaitės šis sprendimas bus persvarstytas.
Kaip ir anksčiau, ribojimams būtų taikomos kai kurios išimtys. Į šias savivaldybes asmenims draudžiama atvykti ir išvykti išskyrus atvejus, kai vykstama:
- į savo gyvenamosios vietos savivaldybę;
- į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties;
- į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje;
- į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų;
- dėl sveikatos priežiūros paslaugų;
- kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių;
- dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas.
Šis ribojimas taip pat netaikomas vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.