„Ją buvome priversti pašarvoti uždarame karste, man net baisu pagalvoti, kas jai buvo padaryta“, – jau po laidotuvių pareigūnams kalbėjo 49 metų nužudytosios sesuo.
Ji, kaip ir kiti moters artimieji, iki šiol negali suvokti, kokio žiaurumo reikia būti žmogumi, kad taip šaltakraujiškai būtų įmanoma nužudyti žmogų: „Ji ir taip buvo smulkutė, sunku net paaiškinti, kaip buvo galima mušti tokią moterį, juo labiau, kad ji nebuvo bloga, o „gerietė“, jeigu galima taip pasakyti.“
Policijos net nenorėjo įsileisti į namus
Tai, kas įvyko viename Alytaus daugiabučių, ko gero, dar ilgam įstrigs į atmintį ne vienam šią siaubingą įvykį tyrusiam pareigūnui – ne tik todėl, kad moteris buvo nužudyta dėl mažareikšmės priežasties, bet ir dėl to, kaip prieš ją buvo naudotas smurtas, – sunku suvokti, kokiomis aplinkybėmis ji išgyveno ir ką jautė paskutines savo gyvenimo valandas.
Jos smarkiai sužalotą ir jau atšalusį kūną surado ankstyvą rytą pro šalį ėję žmonės. Netrukus buvo nustatyti trys įtariamieji, galėję surengti šią egzekuciją, tačiau juos sulaikyti nebuvo taip paprasta – kai į butą, kuriame jie savo auką žiauriai sumušė, o paskui ištempė į lauką numirti ir toliau girtavo, atvyko kriminalistai, šie jų net neįsileido, prireikė net dviejų valandų, kad jie galėtų patekti į nusikaltimo vietą. Ir tai pavyko padaryti tik tuomet, kai buvo surastas buto šeimininko tėvas, kuris ir atidarė duris. Tuo metu moters žudikai miegojo. Buto šeimininkas, išgirdęs, kaip į duris ne tik skambina, bet ir beldžiasi policininkai, net nesureagavo – kuo ramiausiai nuėjo ir atsigulė į savo lovą.
Lyg nieko nebūtų buvę, nors ir žinojo, kodėl atvažiavo policija, kokius klausimus pareigūnai nori užduoti.
Už tai, kad nužudė moterį, anksčiau net 9 kartus teistas 39 metų alytiškis Edgaras Mikailionis, kurio sąžinę turėtų slėgti praeityje įvykdytas seksualinis nusikaltimas prieš nepilnametį asmenį, buvo pasiųstas kalėti 11 metų, tuo metu jo 33 metų sugyventinė Reda Burdžiuvienė, kuri anksčiau nebuvo teista, į kalėjimą uždaryta 8 metams. Griežčiausia bausmė buvo skirta nužudytosios dabar jau buvusiam sugyventiniui 31 metų Ričardui Matusevičiui, kuris už grotų praleis 12 metų. Jis anksčiau buvo teistas du kartus, kartą – ne tik dėl pasikėsinimo nužudyti, bet ir nužudymo, o naują negrąžinamus padarinius sukėlusį nusikaltimą padarė vos po 3 mėnesių, kai buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos.
R. Matusevičius, kaip ir kartu nuteista R. Burdžiuvienė neginčijo, kad aukai sudavė smūgių, kurie vėliau šiai sukėlė mirtį, tuo metu dėl seksualinės prievartartos anksčiau teistas E. Mikailionis kratėsi žudiko etiketės – aiškino, jog dėl nužudymo anksčiau teistas jo draugas R. Matusevičius esą siekė išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės, net uždarytas už grotų R. Burdžiuvienei siuntė laiškus į kalėjimą ir prašė prisiimti kaltę. Jis taip pat pabrėžė, kad nors dabar jau buvusi jo sugyventinė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino kaltę, tačiau esą melavo, kai pareigūnams nurodė, kad ir būtent jis mušė nužudytąją. O tai ji, anot vyro, padarė iš pykčio.
„Taip, aš buvau bute, čia kartu vartojome alkoholinius gėrimus, bet nukentėjusiosios nemušiau ir nenužudžiau, nors kartu ir ėjau, kai šią nešė į lauką, taip pat suklydau, kad neiškviečiau greitosios pagalbos“, – aiškino E. Mikailionis, aukštesniojo teismo prašęs jį išteisinti dėl tyčinio nužudymo.
Tuo metu teisėjai, išanaliazavę baudžiamosios bylos nusprendė, kad nėra pagrindo daryti kitokią išvadą – jų teigimu, R. Matusevičius ir R. Burdžiuvienė paneigė E. Mikailionio teiginius, kad šis nesmurtavo prieš nukentėjusiąją: „Nors nuteistųjų parodymai apie patį įvykį bei konkrečiai apie E. Mikailionio suduotus smūgius nukentėjusiajai nėra visiškai identiški, tačiau netikėti nuteistųjų teiginiais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, neatitikimai kaip tik leidžia spręsti apie minėtų nuteistųjų parodymų teisingumą, nes nuteistieji alkoholinius gėrimus vartojo ne pirmą parą, buvo neblaivūs, taigi parodymų išsiskyrimas rodo, kad nuteistieji nebuvo jų suderinę (dėl ko galėtų būti daroma prielaida, jei pastarieji būdami ne vieną parą neblaivūs, būtų nurodę visiškai identiškas aplinkybes). Pats nuteistasis E. Mikailionis ikiteisminio tyrimo metu neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, tačiau teisiamojo posėdžio metu teigė, jog perskaitęs R. Matusevičiaus laiškus, skirtus R. Burdžiuvienei, pats suabejojo dėl nukentėjusiajai vonioje suduotų dviejų smūgių.“
„Ištirtais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji R. Burdžiuvienė, R. Matusevičius ir E. Mikailionis tyčia nužudė nukentėjusiąją, – pabrėžė teisėjai. – R. Burdžiuvienė ir R. Matusevičius nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad sudavė nukentėjusiąjai eilę smūgių rankomis ir kojomis į galvą ir kitas įvairias kūno vietas“.
Konflikto pradžia – dėl grandinėlės
Kas įvyko Alytuje, Putinų gatvėje esančiame daugiabutyje, geriausiai atskleidžia R. Burdžiuvienės pasakojimas – nors moters rankos ir buvo suteptos krauju, ji surado drąsos smulkiai papasakoti apie tai, kas kone visą parą vyko bute, kuriame į mirtį buvo pasiųsta buto šeimininko sugyventinė.
Moteris neslėpė, kad nukentėjusioji ne visuomet, bet labai dažnai gyvendavo R. Matusevičiaus bute, o ji pati su savo gyvenimo draugu E. Mikailioniu sulaukdavo svečiuose. Taip buvo ir tądien, kai jie nutarė išgerti alkoholinių gėrimų. Tąkart svečių šeimininkai sulaukė dvi dienas iš eilės, tik antrąją nenorėjo jų įsileisti, nes po išgertuvių miegojo, bet jas pratęsti norėjęs E. Mikailionis duris išspyrė – R. Matusevičius jau buvo prabudęs ir girtavo su savo sugyventine. Netrukus prie kompanijos prisijungė dar vienas vyras, kuris vėliau išėjo.
„Mes toliau visi kartu gėrėme alų ir begeriant R. Matusevičius pradėjo pasakoti, kad turėjo auksinę grandinėlę, kurią jam muštynių metu kažkas nutraukė, – pasakojo R. Burdžiuvienė. – Tuomet E. Mikailionis pasakė, kad maždaug prieš pusmetį iš jo buto taip pat dingo auksinė grandinėlė. Tuomet nukentėjusioji, R. Matusevičiaus sugyventinė, pasakė, kad prieš savaitę E. Mikailionio grandinėlę matė jų buto virtuvėje spintelės stalčiuje. Nuėjau pasižiūrėti, ar yra spintelėje grandinėlė, tačiau jos ten nebuvo. Neradusi grandinėlės, nuėjau į tualetą ir grįžusi pamačiau, kaip virtuvėje ant E. Mikailionio kelių sėdi R. Matusevičiaus sugyventinė. Priėjau prie jos ir patraukiau ją, papriekaištavau dėl tokio jos elgesio, o paskui nutariau išsiaiškinti, iš kur ji žino, kad mano sugyventinio grandinėlė buvo stalčiuje, dar jai du kartus sudaviau į skruostą.“
Anot jos, tada nukentėjusioji prisipažino, kad E. Mikailionio grandinėlę nunešė į telefonų taisyklą ir ją pridavė, už tai gavo 20 eurų. Tai kaip reikiant įsiutino jos sugyventinį – R. Matusevičius ėmė šaukti, kad ji kitą dieną privalės jam parodyti, kur pridavė grandinėlę.
„Tai pasakęs jis atsistojo nuo kėdės ir priėjęs prie ant fotelio sėdinčios sugyventinės suėmė ją už drabužių ir pakėlęs nuo fotelio numetė ją ant virtuvės grindų, – siaubingos istorijos pradžią pasakojo R. Burdžiuvienė. – Ji nukrito ant nugaros, o šios sugyventinis tuomet jai, atrodo, du kartus bato padu sudavė į veido sritį. Tai buvo labai stiprūs smūgiai, atrodė, kad jis smūgiavo su jėga – moteriai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, pamėlynavo prie kairės akies.“
Šią egzekuciją sustabdė E. Mikailionis, savo draugui pasakęs, kad šis prie jos nelįstų, nes užmuš.
„Tuomet pasiūliau R. Matusevičiui geriau eiti toliau gerti alų – jis sutiko, mes vėl susėdome virtuvėje prie stalo, o nukentėjusioji liko gulėti ant grindų, paskui ją pakėliau ir pasodinau ant fotelio“, – R. Burdžiuvienės teigimu, nors R. Matusevičiaus sugyventinė buvo patyrusi smurtą, tačiau nesiskundė, kad jai ką nors skaudėtų, nors iš nosies ir bėgo kraujas.
Jos teigimu, nukentėjusioji norėjo eiti į savo namus, bet šios sugyventinis neišleido – dar kartą pasakė, kad rytoj eis kartu atsiimti grandinėlės.
Žodžių neužteko – daužė per veidą
Išgertuvės namuose tęsėsi toliau, nukentėjusioji taip pat išgerdavo, bet nedaug. Praėjus kuriam laikui R. Burdžiuvienė pratrūko – sumuštai R. Matusevičiaus sugyventinei pareiškė, kad ši daugiau nesėdės jos sugyventiniui ant kelių ir nevogs jam priklausančios grandinėlės. Žodžių neužteko – priėjusi prie nukentėjusiosios ji tris kartus šiai smogė į veidą. Prie jos prisijungė R. Matusevičius.
„Jis kartą smogė į veidą, o paskui ją nustūmė nuo fotelio, o kai ji nukrito ant grindų, keletą kartų spyrė į kairįjį šoną“, – pasakojimą tęsė moteris.
Sumušta moteris dar bandė atsistoti, bet tai pamatęs jos sugyventinis vėl priėjęs spyrė iš kojos.
„Jai iš nosies dar labiau pradėjo bėgti kraujas, ji pradėjo verkti ir manęs paprašė paduoti nosinę, – sakė dėl nužudymo bendrininkų grupėje nuteista R. Burdžiuvienė. – Tada ją vėl pasodinau ant fotelio, manau, tuomet prarado sąmonę, nes jos galva palinko į šoną ir daugiau ji nekalbėjo. Priėjusi prie jos po nosimi pakišau pirštą, nes norėjau patikrinti, ar ji dar kvėpuoja. Tai matydamas R. Matusevičius pradėjo garsiai rėkti, kad ji keltųsi, sakė, jog ji čia nemiegos. Po kelių minučių ji atsistojo ir ėjo į tualetą, bet nugriuvo prie durų – nuėjau jai padėti, atitempiau atgal iki fotelio, bet jos pasodinti jau nepavyko, nes jai nelinko kojos, todėl ją pasodinau ant grindų, ji buvo atsirėmusi į fotelį.“
Tuo metu prie savo sugyventinės priėjęs R. Matusevičius vėl jai spyrė į veidą, o R. Burdžiuvienė irgi „nenusiledo“: „Kumščiu sudaviau du smūgius į veido sritį, paskui kartą į šoną bei dar vieną smūgį rankos alkūne sudavė į kitą šoną.“
„Tada prie jos vėl priėjo sugyventinis ir spyrė iš kojos ne mažiau du kartus į galvą ausies srityje – pasipylė kraujas iš kairės ausies ir virtuvėje atsirado kraujo bala, – apie siaubingą egzekuciją kalbėjo moteris. – Tuomet atsistojęs nuo kėdės E. Mikailionis jai kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių jai į veido sritį – ji verkdama pradėjo šliaužti grindimis link tualeto durų ir koridoriuje, ties ten pastatyta batų dėže, prarado sąmonę, ji ten ir liko gulėti. O mes toliau gėrėme alų.“
Po kiek laiko nukentėjusiosios sugyventinis nuėjo į vonią ir pripylė šalto vandens – manė, kad ją paguldys ir ši, anot jo, gal „atsičiukins“.
„Tada mes ją pakėlėme nuo grindų, ji buvo be sąmonės, nes kūnas buvo atsipalaidavęs, ir su drabužiais ją įdėjome į vonią – ji iš karto atgavo sąmonę, atsimerkė ir ėmė garsiai kvėpuoti, tačiau kraujas ir toliau jai bėgo iš nosies ir ausies, – pasakojo ji. – Tuomet ją išsikėliau iš vonios ir pasodinau ant klozeto dangčio. Su jos sugyventiniu nurengėme šlapius drabužius, ją apvyniojau rankšluosčiu, o tada nunešiau juos į virtuvę – išgirdau, kad ji nugriuvo nuo klozeto ant grindų. Mes vis tiek toliau gėrėme alų, tik po pusvalandžio R. Matusevičius pasiūlė dar sykį ją įmesti į vonią. Vėl prileidome vandens ir ją įmetėme į vonią. Ji vėl atsigavo, atsimerkė ir pradėjo verkti, tiksliau dejuoti. Tada vėl ją iškėlėme iš vonios, išleidome vandenį ir dar sykį į ją prileidome vandens ir ją įmetėme į vonią. Po kelių minučių su R. Matusevičiumi ją ištempėme į kambarį ir paguldėme. Ji tada buvo nuogą, ją užklojau, o grįžusi pas savo sugyventinį pasiūliau eiti pamiegoti, nes R. Matusevičius kažkur išėjo.“
Dejavo ir kraujavo, bet niekas nereagavo
Maždaug po pusvalandžio, anot moters, jos sugyventiniui E. Mikailioniui paskambino R. Matusevičius, kuris pasakė, kad grįžta atgal – vyras atsinešė alaus, kurį jie trise gėrė.
„Begeriant jie pasakė, kad reikia kažką daryti su nukentėjusiąja, aš nuėjau patikrinti, ar ji dar yra gyva, – pasakojimą tęsė moteris. – Ji kvėpavo, todėl grįžau į virtuvę, o po kelių minučių išgirdau, kaip ji iškrito iš lovos. Nuėjau pasižiūrėti – iš tikrųjų ji buvo nukritusi, sėdėjo atsirėmusi į lovą. Tuomet ją aprengiau savo drabužiais – ji nuolat dejavo, dar vis jai bėgo kraujas iš nosies ir kairės ausies. Kai aprengiau, palikau ją sėdėti ant grindų, o pati grįžau atgal į virtuvę ir toliau gėriau alų. Tuomet vyrai pasakė, kad čia nieko gero nebus, bus problemų su nukentėjusiąja dėl to, jog ją sumušėme, todėl geriau leisti jai eiti į namus. Nuėjau jai tai pasakyti, klausiau, ar pati pareis namo, tačiau ši man nieko neatsakė.“
Apie tai ji papasakojo savo sugėrovams, kurie nutarė „arba ją išvesti į kiemą ir paleisti, arba nunešti prie laiptinės ir ten palikti“.
„Pasiūliau kviesti greitąją, tačiau vyrai nesutiko – E. Mikailionis sakė, kad tegu ji lieka mūsų bute, o R. Matusevičius nesutiko, liepė atrakinti buto duris, – pareigūnams pasakojo R. Burdžiuvienė. – Jis nutarė savo sugyventinę išnešti iš buto – iš pradžių ją nešė ant rankų, o vėliau, laiptinėje, persimetė ją per petį. Tuo metu kieme nieko nebuvo, buvo jau tamsus paros metas. Nukentėjusioji tuo metu garsiai švokštė, o R. Matusevičius ją nunešė prie šalia namų esančios drabužių džiovyklės ir paguldė prie medžio, ji buvo net be batų.“
Moterį šaltą vakarą palikę sugėrovai grįžo atgal į butą.
„Pliusas tame, jog nukentėjusioji yra girta ir jeigu ją kas ras negyvą, tai manys, jog girta ir pati eidama krito“, – R. Burdžiuvienė pareigūnams citavo nukentėjusiosios sugyventinio R. Matusevičiaus žodžius.
Namuose jie nutarė sunaikinti įkalčius – surinko daugybę alaus skardinių nei nukentėjusiosios drabužius, R. Matusevičius visa tai išmetė į šiukšlių konteinerį.
„Sugrįžęs jis pasakė, kad lauke apsuko ratą, jo sugyventinė dar vis guli ten, kur paguldė“, – moters teigimu, tik tuomet jie nutarė eiti miegoti.
O ryte atsibudo nuo bildesio į duris – pamatę, kad atvažiavo policijos pareigūnai jie nutarė durų neatrakinti, o toliau miegoti.
„Buto duris atrakino E. Mikailionio tėvas, praėjus nuo beldimo į duris apie porai valandų, jis į butą atvyko kartu su policijos pareigūnais“, – sakė moteris.
Anot jos, prieš sulaikymą E. Mikailionis dėl moters sumušimo (tuo metu jie dar nežinojo, kad ši yra mirusi) prisiims visą kaltę, o R. Matusevičius aiškino, kad jis šiaip ar taip „sės greitu metu“.
Kaimynai buvo pripratę prie triukšmo
„Mes nesitarėme jos nužudyti, tikrai nenorėjome, kad taip atsitiktų“, – kalbėjo R. Burdžiuvienė.
Tuo metu kaimynai policijos pareigūnams prisipažino, kad tądien, kai buvo mušama moteris, girdėjo iš buto sklindančią muziką, o vėliau muštynių garsus.
„Girdėjau riksmus bei moters balsą, kuri klausė „už ką tu mane“, „paleisk, paleisk“ ir panašiai“, – sakė vienas kaimynų, pažymėjęs, jog kaimynystėje gyvenantis E. Mikailionis išgėręs būna agresyvus, neprognozuojamas.
Ekspertai nustatė, kad nužudytąjai buvo suduoti ne mažiau kaip 8 smūgiai, o jos mirtis galėjo įvykti dėl galvos smegenų pabrinkimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo, galvos traumos, ji mirė dėl bendrų visų nuteistųjų suduotų smūgių į galvos sritį.
„Prieš nukentėjusiąją buvo intensyviai smurtaujama, nuteistieji tyčia sudavė jai ne mažiau kaip aštuonis smūgius į labiausiai pažeidžiamą žmogaus kūno dalį – galvą bei kitas kūno vietas“, – teismo teigimu, trijulė suvokė, kad tokiais bendrais veiksmais ne tik gali sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą, bet ir kėsinasi į jos gyvybę.
„Kiekvienas nuteistasis, tiek pats suduodamas smūgius, tiek matydamas kitų nuteistųjų veiksmus ar žinodamas apie kitų nuteistųjų veiksmus, kad kitas bendrininkas taip pat mušė nukentėjusįjį į galvą (veidą), pritarė tokiems vieni kitų veiksmams, jų nestabdė, nesistengė suteikti nukentėjusiajai pagalbos, suvokė bendrais veiksmais daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, kad šiais bendrais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą ir gyvybę, ir pritarė tokiems veiksmams, – nurodė Lietuvos apeliacinis teismas. – Tarp nuteistųjų bendrai atliktų tyčinių veiksmų – smūgiavimo į galvą (veidą) bei kitas kūno vietas – ir padarinių – nukentėjusiosios mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nuteistieji buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Kadangi smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo visi nuteistieji, todėl už nužudymą atsako visi smūgius sudavę ir kūno sužalojimą padarę nuteistieji, nepriklausomai nuo to, kas ir kokio pobūdžio, sunkumo smurtinius veiksmus atliko.“
| Pagalba krizinio nėštumo atveju | ||||||||||
| VšĮ "Krizinio nėštumo centras" Tel. +370 603 57912, pagalba@neplanuotasnestumas.lt, www.neplanuotasnestumas.lt | ||||||||||
|
