Kas šioje situacijoje teisus – pirkėjai ar pardavėjai? Į šį ginčą buvo įvelta Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, o galutinį verdiktą pasakė teismas. Tiesa, buvo priimti net du sprendimai ir tik antrasis jų buvo palankus pirkėjams – Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad pardavėjas privalo pirkėjams sugrąžinti pinigus už parduotą santechniką.
Į šią istoriją, kurią teko narplioti teisėjams, įsivėlė viena sostinėje veikianti santechnikos prekėmis prekiaujanti bendrovė ir jos pirkėjai – vienoje JAV kompanijoje dirbanti lietuvė aktorė bei jos sutuoktinis, kuris yra vienos jaunimo tarpe populiarios radijo stoties programų direktorius. Tiesa, kadangi sandorį su pardavėju buvo sudariusi moteris, todėl ji ir gynė savo pažeistas savo teises, o jos sutuoktinis buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Šios poros duomenų redakcija neturi teisės sutikimo skelbti.
Prieš šešerius metus Vilniuje susituokę sutuoktiniai įsirenginėjo savo namus, todėl su viena santechnika prekiaujančia bendrove sudarė sutartį dėl brangios itališkos santechnikos įsigijimo. Pagal šią sutartį sutuoktiniai sumokėjo daugiau kaip 14 tūkstančių eurų.
Nepraėjus nė dviem metams po prekių pristatymo ir sumontavimo, bendrovę pasiekė moters pretenzija – joje buvo nurodyta, kad lupasi maišytuvų „Bellosta Stresa“ viršutinė danga, todėl ji grąžina prekes ir prašo grąžinti už nekokybiškas prekes sumokėtus daugiau kaip 4,7 tūkst. Eur. Pardavėjai į pretenziją nereagavo, todėl pirkėja kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių gynimo tarnybą.
Tyrimą atlikę specialistai nustatė, kad sutuoktinių gyvenamojo namo pirmajame aukšte naudojama santechnika – maišytuvas, praustuvo sifonas, dušo potinkinio maišytuvas, rankinis dušelis su padavimo alkūne, vonios rankinis dušelis, vonios maišytuvas, bidė maišytuvas, vožtuvai ir vonios sifono rankenėlė – turi defektų ir jie yra esminiai, kadangi sumenkina estetinį vaizdą.
Be to, šios prekės neatitinka kokybės reikalavimų, kurių vartotoja galėjo protingai tikėtis, įsigydama santechnines prekes.
Anot vartotojų teises ginančios tarnybos atstovų, šie defektai galėjo atsirasti dėl netinkamos santechninių prekių priežiūros, nes pardavėjas vartotojai pateikė santechnikos prekių priežiūros instrukcijas ne valstybine kalba.
Pirkėjai iš dalies palankų sprendimą priėmusi tarnyba nutarė, kad ji turi teisę nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, o pardavėjas jai už nekokybiškas prekes privalo sugrąžinti daugiau kaip 3,8 tūkst. Eur. Ši suma buvo paskaičiuota už sutuoktinių pirmajame namo aukšte esančios santechnikos prekes, tuo metu antrajame namo aukšte esanti santechnika, kuria sutuoktiniai naudojosi retai, pripažinta tinkama.
Su vartotojų teises ginančios tarnybos išvada pardavėjai nesutiko ir jos priimtą sprendimą apskundė teismui. Kilusį ginčą išnagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismas konstatavo, kad pirkėja greičiausiai „neatidžiai pasirinko priemonę santechnikos prekėms valyti, kuri yra pritaikyta patvaresniems paviršiams“, todėl pati sukėlė santechnikos trūkumus. Be to, teismas pažymėjo, kad neturi reikšmės faktas, jog pardavėjas pirkėjai nesuteikė informacijos apie prekių priežiūrą, – esą pirkėja, „jei manė esant būtina, galėjo prašyti iš pardavėjo prieš sudarydama prekių pardavimo sutartį, o ne po to, kai panaudojo netinkamą valymo priemonę.“
Su teismo sprendimu nesutikusi aktorė bei jos sutuoktinis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, skųsdami, jų nuomone, nepagrįstą sprendimą. Pasak jų, reikalavimas prižiūrėti santechnikos prekes su valikliu, kuris tinkamas naudoti ant rūgštims jautrių produktų, niekur byloje neužfiksuotas.
„Aukso cheminės savybės yra žinomos jau ne vieną tūkstantmetį – auksas nėra jautrus nei rūgštims, nei šarmams, o būtent auksu ir buvo (turėjo būti) padengtos mūsų įsigytos santechnikos prekės, – buvo teigiama skunde. – Maniau, kad pirkau kokybiškas, brangias santechnikos prekes, padengtas auksu, nes būtent tokių prašiau, kai atvykau į parduotuvę.“
Moteris įsitikinusi, kad jai parduotos prekės buvo nekokybiškos, nes kai kurių jų dalių ji niekada nevalė su valikliu, tačiau „jų danga (kuri atrodo kaip permatomas lakas) vis vien ėmė luptis“.
Pasak jos, pardavėjas net atsisakė pateikti informaciją apie santechnikos prekių pagaminimą.
„Byloje nėra jokių duomenų, kaip santechnikos prekės buvo pagamintos, kokia jų sudėtis (kokios medžiagos, kokie jų lydiniai, kokio storio auksu ar jo junginiu padengtos ir kt.), todėl yra neįmanoma nustatyti, ar šios prekės buvo kokybiškos (t. y. kaip jos buvo pagamintos, testuotos ir pan.), kada ir kaip buvo bandytos (tikrintos, testuotos)“, – pažymima teismui įteiktame aktorės skunde.
Ji pabrėžė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne kartą pardavėjo prašė pateikti santechnikos prekių pagaminimo dokumentus, tačiau buvo atsakyta, jog „gamintojas jų paprasčiausiai neturi“.
Tuo metu pardavėjas nesutiko su reiškiamomis pirkėjos pretenzijomis ir aiškino, kad santechnikos prekės buvo kokybiškos, tik ši jas sugadino, kai naudojo netinkamus valiklius. Be to, pardavėjas pažymėjo, kad pirkėjai buvo pateikta prekių priežiūros instrukcija – gamintojo garantijos kortelė, kurioje buvo „aiškiai nurodyta gamintojo priežiūros informacija“.
„Ši gamintojo informacija pateikta ne tik gamintojo italų kalba, bet ir anglų kalba, kuri atsakovei puikiai žinoma, nes ji dirba amerikiečių kapitalo kompanijoje“, – pardavėjo atstovai pažymėjo, kad, nepaisant to, pirkėjai informacija buvo pasakyta žodžiu parduodant santechnikos prekes. Be to, jos teigimu, teisės aktai nenumato pareigos pardavėjui pateikti priežiūros instrukciją ar tuo labiau ją pateikti raštu.
„Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, prekių trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjai dėl jos netinkamos priežiūros/valymo, o tai šalina pardavėjo atsakomybę dėl prekių trūkumų“, – pabrėžė brangia technika prekiaujanti bendrovė.
Tuo metu apeliacine tvarka kilusį ginčą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad pagal šiuo metu esantį teisinį reglamentavimą, pardavėjas nėra įpareigojamas informaciją pateikti tik raštu, galima ir žodžiu, tačiau iškilus ginčui, pardavėjas privalo pateikti įrodymus, jog tokia informacija buvo suteikta.
Pasak teismo, pardavėjas teigė, kad informacija pirkėjai buvo suteikta, tuo metu pirkėja ir jos sutuoktinis teigė priešingai, o byloje kitų duomenų, pagrindžiančių vartotojams išsamios ir neklaidinančios informacijos apie prekes, jų priežiūrą, pateikimą nėra.
„Pardavėjas neįrodė informacijos suteikimo vartotojui fakto, tokiu atveju, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nors prekių trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjai dėl jos netinkamo priežiūros/valymo, tačiau tai jokiu būdu nešalina pardavėjo atsakomybės dėl prekių trūkumų“, – pabrėžė teisėjo Vaclovo Pauliko pirmininkaujama teisėjų kolegija.
Anot teismo, brangią santechniką pirkusiems sutuoktiniams „nebuvo išsamiai paaiškinta įsigyjamų prekių naudojimo, priežiūros instrukcija, galimas šalutinis poveikis.“
„Šios išvados nepaneigia net ir tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vartotojai nurodė, kad jiems pardavėjas patarė nenaudoti valiklio „Cif“, – teisėjų kolegijos manymu, toks fragmentiškas informacijos pateikimas (nepaaiškinant konkrečios informacijos apie CIF savybes ir pan.), nenurodant ir nepasiūlant konkretaus tinkamo valiklio ne tik kad neatitinka teisės aktų reikalavimų pateikti išsamią informaciją, tačiau netgi galimai sudarė pagrindą suklaidinti vartotojus, dėl ko jie buvo priversti savo turimomis žiniomis, patirtimi pasirinkti atitinkamą valiklį parduotų prekių priežiūrai“, – teismas pažymėjo, kad teisė į informaciją yra viena iš kertinių vartotojo teisių, o šios teisės įgyvendinimo užtikrinimas – vienas pagrindinių vartotojų apsaugos tikslų.
„Vartotojams nebuvo užtikrinta vartotojo teisė į informaciją“, – iš karto nuo paskelbimo įsiteisėjusiame sprendime nurodė teismas.
Pasak teisėjų, visiškai akivaizdu, jog santechnikos prekes pardavusios bendrovės darbuotojų pateikta tik fragmentiška informacija pirkėjams „nenaudoti „Cif“ valiklio, vidutiniškam vartotojui yra nepakankama.
„Visų pirma, tokio pobūdžio informacija nėra konkreti ir kiekvienas vartotojas ją gali suprasti visiškai skirtingai; antra, pardavėjui nenurodant konkretaus valikio, neabejotinai pirkėjai ieško ir įsigyja atitinkamas kitas valymo priemones tik pagal savo ne profesionalias žinias ir patirtį; trečia, byloje nustatytų aplinkybių kontekste neįtikinama, jog patys vartotojai, žinodami tikslią informaciją, sąmoningai pasirinktų santechnikos prekių priežiūrai netinkamas (žalojančias) priemones, kas šiuo atveju ir atsitiko“, – nurodoma teismo sprendime.
Anot teisėjų, kadangi nėra objektyvių duomenų, jog pardavėjas vartotojams pateikė išsamias santechnikos prekių priežiūros instrukcijas valstybine kalba, todėl teismas konstatavo, kad pardavėjas netinkamai įvykdė savo kaip pardavėjo pareigą pateikti informaciją, todėl atsirado santechnikos priekių defektai, dėl ko vartotojai turi teisę į nuostolių atlyginimą.
Anot teismo, informacijos, reikšmingos vartotojui, neatskleidimas arba netinkamas jos atskleidimas, vartotojo neįspėjimas ir panašūs vartotojo teisės į informaciją pažeidimai gali sąlygoti produkto netinkamą kokybę.
„Vartotojos reikalavimas nutraukti santechnikos prekių pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už santechnikos prekes sumokėtus pinigus yra visiškai pagrįstas“, – pažymėjo teisėjų kolegija.
Bylą pralaimėjęs pardavėjas pirkėjams taip pat privalės sumokėti bylinėjimosi išlaidas – daugiau kaip 2,8 tūkst. Eur.