Nuolatinę informacinės erdvės stebėseną vykdantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai tokius dezinformacijos atvejus nustatė Lietuvos valstybei priešiškoje žiniasklaidoje, nurodo KAM.
Dauguma klaidinančios informacijos atvejų sietini su oficialia Lietuvos ir jos aukščiausių vadovų pozicija dėl situacijos Baltarusijoje.
„Rugpjūčio 14 dieną buvo fiksuotas ir neutralizuotas hibridinis kibernetinis-informacinis išpuolis prieš Krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, kuriuo buvo siekiama Lenkijos žiniasklaidoje paskleisti melagingą informaciją su išgalvotais ministro teiginiais apie bendradarbiavimą su JAV ir supriešinti Lietuvą su Lenkija“, – rašoma pranešime.
Be to, rugpjūčio pabaigoje, toliau kylant įtampai Baltarusijos viduje, informacinėje erdvėje atsivėrė naujos konfrontacijos, kuriomis siekta eskaluoti Lietuvos, kaip šalies, prarandančios Baltarusijos ir Rusijos krovinių tranzitą, naratyvą.
„Teigiama, kad mūsų valstybės ekonomika yra rusofobijos auka, o Lietuva, netekusi baltarusių krovinių, susidurs su liūdnais padariniais“, – nurodo KAM.
Didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas buvo užfiksuotas rugpjūčio 9–11 ir rugpjūčio 23–28 dienomis. Kariuomenė nurodo, kad šiems pakilimams daugiausiai įtakos turėjo rugpjūčio 9 dieną vykę Baltarusijos prezidento rinkimai ir po jų kilusios protesto akcijos šalyje.
Rugpjūčio 10 dieną – Lietuvos ir Lenkijos prezidentų raginimas Baltarusijos valdžiai nenaudoti jėgos prieš taikius protestuotojus, kiti prezidento Gitano Nausėdos pareiškimai, dezinformacijos srautas svetur suaktyvėjo ir po rugpjūčio 23 dieną Lietuvoje organizuoto renginio „Laisvės kelias“. Taip pat – rugpjūčio 17–25 dienomis vykstant karinėms pratyboms prie Gardino (Gožos poligone) Baltarusijoje.
Ypač eskaluojami buvo gynybos (39 proc.), užsienio politikos (27 proc.), ekonomikos ir energetikos (17 proc.) klausimai.
Pagrindiniai dezinformacijos ir klaidinančios informacijos taikiniai, kaip teigia analitikai, buvo Lietuvos narystė NATO, šalies užsienio politika ir istorija.
„Įvykiai Baltarusijoje formavo ir visiškai naują priešišką naratyvą, kad Lietuva neva kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir kelia grėsmę šalies saugumui. Mūsų valstybei priešiški portalai publikavo straipsnius, teigiančius, kad Lietuva su Lenkija yra neva pagrindinės neramumų Baltarusijoje iniciatorės ir nurodymus vykdyti „kruvinąją revoliuciją“ šioje šalyje gauna tiesiogiai iš JAV“, – teigiama pranešime.
Be to, panaudojant „supaprastinto priešo“ manipuliacijos techniką buvo aštrinama NATO kaip „grėsmės Rusijos ir Baltarusijos“ saugumui tema. Šiaurės Atlanto sutarties organizacija įvardinta kaip grėsmingas ir agresyvus aljansas, kuris kėsinasi praplėsti savo teritorijas.
Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad dezinformacijos srautas išlieka didelis ir kviečia žmones išlikti budriems vertinant naujienas, atidžiai tikrinti šaltinius, remtis pagrindinių žiniasklaidos priemonių ir oficialia valstybių teikiama informacija.