Didelės vertės pirkimas sukėlė klausimų
Tuo metu perkančiosios organizacijos – Informacinės visuomenės plėtros komiteto – atstovai Delfi pateikė paaiškinimą, kodėl šiuo atveju kaina gerokai aukštesnė nei įmonė viešai siūlo verslo klientams.
Finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ vienas laimėtas pirkimas kai kam sukėlė klausimų dėl taikomų paslaugų įkainių. Delfi sulaukė ekspertų nuogąstavimų, kodėl taip stipriai skiriasi įmonės viešai deklaruojamas įkainis nuo to, ką ji gauna iš valstybinės institucijos.
Delfi publikaciją galite skaityti paspaudę čia.
Delfi šaltiniai dėmesį atkreipė į 2022 m. šios įmonės laimėtą viešųjų pirkimų konkursą. Anot jų, perkančioji organizacija įmonei moka gerokai daugiau nei įmonė deklaruoja verslui taikomas kainas. Jie stebėjosi, kodėl gali būti toks skirtumas.
Viešųjų pirkimų sistemoje Delfi surado, kad šiuo atveju perkančioji organizacija yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas, pavaldus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
Sutartis pasirašyta 2022 m. rugsėjo 8 d. Ir ji galioja iki 2025 m. rugsėjo 7 d. Sutarties vertė – 905.65,00 Eur. 2023 m. rugsėjį buvo sudarytas papildomas tokios pačios vertės susitarimas ir jis galioja iki 2024 m. spalio.
Kaip jau rašėme, pirkimas pasirašytas 2022 m. rugsėjį, o M. Navickas ir įmonės savininkė Ieva Trinkūnaitė valdybos nariais, Registrų centro duomenimis, tapo tų pačių metų spalį. Be to, jiems esant valdybos nariais 2023 m. buvo pasirašytas papildomas tokios pačios vertės susitarimas prie sutarties. Jis galioja iki šių metų spalio.
Kubilienė: ministrė yra pažeidžiama
Susipažinusi šia situacija Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir tuo pačiu inicijavo, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo Antikorupcijos komisijoje.
Ji posėdžio metu situaciją įvertino štai taip: „Matyt, jau sunku ignoruoti, kiek viešojoje erdvėje yra pranešimų apie M. Navickienę, jos sutuoktinį, bendrovę „Foxpay“. Paskui pasirodo, kad ten yra giminystės ryšiai, susiję asmenys yra. Išties klausimų sukėlė pirmiausia vienas iš sandorių, kuris buvo sudarytas tarp minėtos įmonės ir biudžetinės įstaigos, kai įmonė laimėdama konkursą pasiūlė įkainius, kartais didesnius, negu kad įmonė siūlo paprastiems verslo klientams. Tai natūralu, kad iš karto kyla klausimas, ar viskas gerai yra su viešuoju konkursu.
Paprastai žinome, kada norima piktnaudžiauti įstatymu ir pasididinti kainą, paprasčiausiai yra ribojama konkurencija. Kitas dalykas – pasirodė pranešimai ir dėl pačios „Foxpay“ veiklos. Dabar mes matome, kad tyrimus yra pradėjusi visa eilė institucijų. Tai, manau, tikrai būtų gerai ir komisijai susipažinti. Juo labiau, kad kai kurie kaltinimai ar įtarimai, nežinau, kaip tai apibūdinti, siejasi ir su azartinių lošimų pažeidimais, ir su pinigų plovimu, ir su kitais dalykais, kurie vėlgi atsigręžia į tą patį ministrės sutuoktinį. Jis, beje, matyt pripažindamas problemas, pasitraukė ką tik iš pačios įmonės.“
Taip pat jei klausimų sukėlė ir tai, kad ministrė N. Navickienė keitė savo interesų deklaraciją, nurodydama kitą savo sutuoktinio M. Navicko ryšio su UAB „Foxpay“ pradžią.
„Antra vertus, ministrės deklaravimai, kurie yra Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikti, kelia daug klausimų, nes ji pradeda kaitalioti. Jau ne pirmą kartą keičia savo ryšius su įmonėmis, sutuoktinio įdarbinimo aplinkybes ir t.t. Matosi tokie dalykai, į kuriuos atsakymų aiškių nėra, kuomet keičiama informacija, kuomet sunku paaiškinti ir visuomenei, ir žiniasklaidos atstovams, kodėl staiga verslas gauna paslaugas vienais įkainiais, kai biudžetinė įstaiga tampa paslaugos pirkėju, staiga tie įkainiai neįtikėtinai išauga. Tai aš siūlyčiau pasidaryti tyrimą, pakalbėti ir su institucijų, kurios jau yra pradėjusios tyrimus, atstovais. Tą visą abejonę reikėtų išsklaidyti. Juo labiau, kad M. Navickienė yra ne tik Seimo narė, ji yra ministrė“, - komisijos posėdžio metu kalbėjo A. Širinskienė.
Kalbėdama ji prisiminė buvusio ministro Jaroslavo Narkevičiaus istoriją.
„Ką kolegos konservatoriai rašinėjo privačiai, kad jiems viskas aišku ir kad jie gavo atsakymus, kad jie nenori gilintis, tai man tokia nuostata nėra priimtina. Aš tik priminsiu tuos garsiuosius kotletukus. Kai kotletukai buvo už kelis ar keliasdešimt eurų, kur, beje, ir pinigai buvo grąžinti galų gale, tai jūs ten turėjote klausimų šešis ar septynis mėnesius. Kai dabar turime sumas, kurios yra skaičiuojamos šimtais tūkstančių, tai klausimų kažkodėl nėra. Aš tikrai siūlyčiau leisti Antikorupcijos komisijai dirbti. Parodykime, kad kai kyla klausimai visuomenei, mes esame pajėgūs tuos klausimus išsiaiškinti ir pateikti atsakymus“, - į konservatorių partijos atstovus kreipėsi A. Širinskienė.
Seimo narė Asta Kubilienė taip pat laikėsi pozicijos, kad šį klausimą Seimo Antikorupcijos komisija turėtų nagrinėti.
„Aš manau, kad mes čia šiandien sutarsim šituo klausimu bendru sutarimu, nes tiek, kiek yra medžiagos žiniasklaidoje, visuomenė turi žinoti apie ministrę, kuri vadovauja kelioms ministerijoms. Manau, kad visi sutarsim ir čia nereiks jokio balsavimo, kad šitą klausimą mes turime išsiaiškinti. Ministrės pasakymas, kad vyro pasirinkimai nėra susiję su jos veikla, skamba juokingai, nes ministrė iš tikrųjų turi pildyti tam tikras deklaracijas, yra interesų konfliktas. Mano galva, ministrė yra tiesiog pažeidžiama. Aš manau, kad visi šitą suprantam ir labai prašyčiau šitą klausimą įtraukti“, - teigė A. Kubilienė.
Razma: tyrimas neturėtų būti nukreiptas į Navickienę
Konservatorių frakcijos atstovas komisijoje Jurgis Razma neprieštaravo, kad komisija aiškintųsi žiniasklaidoje paviešinto pirkimo aplinkybes, tačiau jis mano, kad komisija neturėtų aiškintis to, kas susiję su M. Navickiene.
„Aš suprantu opozicijos nusiteikimus, kai kokia nors iškilesnė valdančiųjų politikų pavardė sušmėžuoja žiniasklaidoje, kuo labiau sureikšminti tą situaciją. Šiuo atveju pastebėčiau, kad tas viešasis pirkimas, kur „Foxpay“ laimėjo, atliktas institucijoje, kuri nėra M. Navickienės sferoje. Tai yra Aušrinės Armonaitės ministerijos sferoje. Nėra nei menkiausių užuominų spaudoje, kad M. Navickienė kažkokiu būdu galėjo daryti įtaką tiems viešiesiems pirkimams. Tos įmonės savininkė yra M. Navickienės vyro giminaitė. Kodėl savininkui nepasikviesti patyrusius vadybininkus, versle daug metų esančius, į savo įmonę.
Žinoma, mes čia komisijoje galime užprašyti tų tarnybų, kurios tiria: jeigu FNTT tiria, Viešųjų pirkimų tarnyba tiria. Galime užsiprašyti tyrimo rezultatų, galime pasižiūrėti, kaip tas konkursas vyko. Tačiau aš tikrai nesutinku, kad čia jau skelbti kažkokius parlamentinius tyrimus, orientuojant į ministrės asmenį. Kaip minėjau, žiniasklaidoje nėra nė menkiausios užuominos, kad ministrė kažkaip čia galėjo kažką lemti. Jeigu mes fiksuosim, kad jei kurio nors politiko sutuoktinis yra versle ir ta įmonė laimi kažkokį konkursą, tai iš karto čia įtartina, tai tie ministrų sutuoktiniai versle iš viso negalės įsidarbinti.
A. Širinskienė, kaip suprantu, yra užrašiusi informacijos iš VPT. Tai galės pasidalinti su mūsų komisijos nariais. Tik nesiūlyčiau vidury kitų tarnybų tyrimų mums pradėti kištis. Jeigu FNTT tiria, galim paprašyti, kad kai jie baigs tyrimą, jog informuotų. Jeigu matytume, kad tarnybos nereaguoja, nesiima tyrimo, tai būtų pagrindas mūsų komisijai įsikišti, paraginti tirti. Dabar kaip suprantu, nėra tokio įspūdžio. Atrodo, kad visi reaguoja, tiria. Tai viskas kaip ir vyksta“, - teigė J. Razma.
Komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis sutiko, kad komisija turi ką aiškintis ir be M. Navickienės.
„Kolegos, nenueikim prie M. Navickienės. Klausimas visgi yra, kodėl valdžios įstaigos konkursuose moka žymiai didesnę kainą negu yra oficialiai skelbiamos kainos verslui. Štai kur klausimai yra. Klausimų mūsų komisijos kompetencijos ribose yra tikrai pakankamai daug“, - aiškino A. Stončaitis.
Kreipsis į kontroliuojančias tarnybas
A. Kubilienė tuo metu pažėrė priekaištų konservatoriams: „Aš klausau gerbiamo Jurgio ir iš tikrųjų man yra keista, kai kalbama, kad vyras čia yra visiškai ne prie ko. Tai gal tada, gerbiamas Jurgi, nereikia ir deklaracijų. Tai būtų tik atskiras žmogus ir nieko bendro neturintis. Bet mes puikiai žinome šitos Vyriausybės nepotizmo atvejus, kai įdarbinami klasės draugai, kai įdarbinamos marčios, neturinčios supratimo apie viešuosius pirkimus ir krašto apsaugoj perka karinę techniką. Aš manau, kad dėl ministrės, kuri vadovauja dabar kelioms ministerijoms, mes turime išsiaiškinti. Ir visuomenė turi žinoti.“
A. Širinskienė galiausiai pasiūlė komisijai orientuotis į šiuo metu žiniasklaidoje dažnai minimą UAB „Foxpay“.
„Kaip pirmininkas minėjo, yra viešasis konkursas. Jeigu ši įmonė iš kitos privačios įmonės būtų du ar tris kartus brangiau nusipirkusi paslaugas, tai niekas klausimų tikrai nekeltų, nes tai būtų privataus verslo santykiai. Dabar iš biudžetinės įstaigos už paslaugas yra paimama lėšų suma, kuri yra gerokai didesnė negu už tas pačias paslaugas įmonė tikisi gauti iš verslo klientų. Šiuo atveju mes turime viešuosius finansus ir natūralu, kad klausimų kyla. Aš jau nekalbu apie litaniją įvykių, kurie susiję ne su šiuo pirkimu, o bendrai su „Foxpay“ veikla, kai kyla įtarimų, kad yra kiti pažeidimai. Pradėti tyrimai Vyriausybės komisijos dėl patikimumo, kur vertinamas ūkio subjektas.
Reikia pasižiūrėti, kas yra, ypač žinant, kad „Foxpay“ susijusi su inovatyviomis technologijomis, kurios neseniai yra pradėtos reguliuoti. Reikėtų pasižiūrėti, kokias spragas įžvelgia institucijos. Grįžtant prie ministrės. Niekas netrukdo privačiame sektoriuje susidarbinti, kad ir visas gimines vienoje įstaigoje. Bet kada ta įstaiga laimi konkursus, į valstybės biudžeto lėšas pradeda tiesti rankas, atsiranda viešasis interesas ir atsiranda klausimas apie politinę įtaką. Ar nebuvo ta politinė įtaka pasinaudota gaunant, ypač suprantant, kokios yra ministrės pozicijos Vyriausybėje, užsakymus, juos laimint. Juo labiau, kad kaina, kaip žiniasklaida atkreipė dėmesį, yra keistai išaugusi. Tai kodėl mes bijome užsiklausti tarnybų, gauti medžiagą apie visus tuos tyrimus ir aplinkybes, kurios jau antra savaitė yra linksniuojamos žiniasklaidoje. Nebijokim to daryti“, - dėstė Seimo narė.
Tai išgirdęs J. Razma pasiūlė, kad komisija galėtų pasikreipti į kontroliuojančias institucijas, paprašyti jų paaiškinimų ir tada priimtų sprendimą, ar reikia pradėti tyrimą.
„Aš matau, kad jūs manę visiškai negirdėjot. Aš sakiau, kad mes tikrai galim užklausti tarnybų, kokias išvadas jos bus padariusios dėl to pirkimo. Žinoma, žiniasklaidoje iškeltas klausimas dėl to abejotino įkainio, lyginant su įkainiais, siūlomais privačiam verslui. Į tą klausimą tikrai galime gauti atsakymą. Tik aš kategoriškai nepritariu, kad ministrė čia kažkokias įtakas yra padariusi. Net menkiausių tokių užuominų aš nematau. Jeigu pirmininkas siūlys komisijai kažko imtis, tai man rūpės, kaip bus formuluojamas siūlymas. Ar su ministrės pavarde, ar tik dėl viešojo pirkimo, kuris yra sukėlęs tam tikrų abejonių“, - kalbėjo J. Razma.
A. Stončaičiui toks pasiūlymas pasirodė priimtinas. Jis pritarė, kad komisija pirmiausia turėtų susirinkti informaciją.
„Mums atmesti ir nesidomėti, matyt, būtų nelabai priimtina. Iš gerbiamo Jurgio pasisakymų suprantu, kad tą pačią mintį turim. Galbūt suteiksit įgaliojimus sekretoriatui tarnyboms nusiųsti paklausimus dėl iškeltų abejonių kainų atžvilgiu laimėtam konkurse, kur valstybė moka pinigus. Surinksim tą medžiagą, pateiksim visiems komisijos nariams. Ir tada priimsim sprendimus, ar daryti tyrimus. Man atrodo galbūt tokiu keliu eikim“, - siūlė A. Stončaitis.
A. Kubilienė tuomet replikavo: „Minėsim čia ministrę, ar neminėsim, sutikit, kolegos, šitas klausimas yra. Lygiai taip pat kaip žiniasklaidos pateiktoje medžiagoje figūruoja. Nepaslėpsi, kad tai yra ministrės vyras.“
J. Razma tuomet pasiūlė, į ką reikėtų pasikreipti norint gauti atsakymus: „Galbūt pirmininkas komisijos vardu galėtų kreiptis į VPT, teiraudamasis, ar viskas gerai su tuo viešuoju pirkimu, su tomis kainomis, kaip ten buvo su konkurencija, ar nėra pažeidimų. Lygiai taip pat reikėtų kreiptis į Informacinės visuomenės plėtros komitetą, kuris yra paslaugos pirkėjas. Jo reikėtų klausti apie paslaugos pirkimą. Kaip suprantu iš žiniasklaidos, buvo pasinaudota galimybe sutartį pratęsti neskelbiant naujo konkurso. Tai kaip šita įstaiga grindžia savo tokį apsisprendimą. Ar ji gali įrodyti, kad naujas konkursas nebūtų galėjęs lemti palankesnės kainos. Jeigu FNTT atlieka tyrimą, tai galima bendriausia prasme užklausti, ar gali komisijai suteikti kažkokios informacijos apie tos įmonės teikiamas paslaugas ir kažkokius pažeidimus.“
Galiausiai A. Stončaitis reziumavo, kad komisija raštu kreipsis į tarnybas ir gavusi atsakymą priims sprendimą, ką daryti toliau: „Man atrodo sutarimas yra. Paprašom informacijos, ją gaunam. Tada bus komisijos sprendimai.“
Perkančioji organizacija paaiškino, kodėl tokios kainos
Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovas Tomas Misevičius Delfi pateikė papildomus paaiškinimus dėl minėto pirkimo.
Anot jo, paslaugų kainas galima lyginti tuomet, kai įsigyjamos vienodos ar labai panašios keliamais reikalavimais paslaugos. „IVPK nedisponuoja informacija apie tai, kokie reikalavimai keliami žiniasklaidoje minimoms mokėjimo paslaugoms, todėl negalima vertinti ir dėl kainodaros. Žemiau pateikiame pagrindinius techninius, kokybės reikalavimus ir kitas aplinkybes, kurios yra privalomos mokėjimo tarpininko paslaugai ir kurios buvo keliamos viešojo pirkimo sąlygose“, - laiške rašė T. Misevičius.
Jis nurodė, kad paslauga yra tarpininkavimas fiziniams ir juridiniams asmenims realiu laiku mokant už viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą elektroninėje erdvėje ir vykdant kitas pinigines prievoles per Elektroninius valdžios vartus, o taip pat įmokų surinkimas, duomenų apie surinktas įmokas pateikimas Elektroniniams valdžios vartams ir elektroninių paslaugų teikėjams bei surinktų įmokų pervedimas į nurodytas elektroninių paslaugų teikėjų sąskaitas.
„Mokėjimo paslauga turi būti teikiama realiu laiku naudojant elektroninės bankininkystės sistemas arba mokėjimo inicijavimo paslaugą, o taip pat naudojantis kreditinėmis/debetinėmis kortelėmis (Mastercard, Maestro, VISA, VISA Electron). Įsigyta paslauga aptarnaujami mokėjimai 70 (- čiai) valstybės ir savivaldybių institucijų, iš kurių didžiausias srautas yra į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM (toliau – VMI) valdomą valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą.
VMI ir kitos institucijos turi specialius reikalavimus su mokėjimais susijusiai informacijai, ataskaitoms teikti, kurie yra reikalingi įmokų už rinkliavas administravimui, tarp jų netesyboms administruoti. Šių reikalavimų realizavimui mokėjimo paslaugos teikėjas turi realizuoti integraciją specialia sąsaja (interfeisu) su Elektroniniais valdžios vartais. Sukurta integracija užtikrina informacijos perdavimą VMI ir kitoms institucijoms apie įmokų mokėtojus ir įmokas pagal institucijų apibrėžtus duomenų rinkinius.
Atsižvelgiant į teikiamų administracinių paslaugų kompleksiškumą taip pat reikalinga realizuoti mokėjimų paskirstymą pagal sudėtines paslaugos ir pervedimą į atskiras sąskaitas. Reikalingos ataskaitos kiekvienai institucijai apie surinktas įmokas, atliktus mokėjimus ir užsakytas paslaugas. Ataskaitos teikiamos tam tiktu formatu, reikalingu mokėjimų duomenų importui į atitinkamas įstaigų sistemas“, - nurodyta IVPK laiške.
Ten pat rašoma, kad asmenims atliekant mokėjimus už viešąsias ir administracines paslaugas bei kitas rinkliavas ar prievoles, svarbus mokėjimo realiu laiku patikimumas, kadangi tai gali būti susiję ne tik su paslaugos gavimu ar negavimu, bet ir su netesybų ar kitų prievolių savalaikiu užtikrinimu. Todėl įsigyjant tarpininko paslaugą iškelti kokybiniai paslaugos reikalavimai užtikrinti aukštą procentinę sėkmingų mokėjimų dalį nuo visų mokėjimų. Toks reikalavimas paslaugų tiekėjui nustato būtinybę teikiant paslaugą palaikyti kelis mokėjimo būdus.
„Paslaugų tiekėjas, be plačiausiai naudojamų ir Lietuvos gyventojams įprastų atsiskaitymo būdų naudojant elektroninės bankininkystės sistemas arba mokėjimo inicijavimo paslaugą, privalo užtikrinti mokėjimus tiesiogiai kreditinėmis/debetinėmis kortelėmis, kad pvz. įmokas galėtų atlikti asmenys, neturintys sąskaitų Lietuvos komerciniuose bankuose, taip užtikrinant ES teisės aktų įpareigojimą teikti elektronines paslaugas visiems ES šalių narių gyventojams. Mokėjimo kortelėmis paslauga teikiama kainodara yra specifinė, kuri dažnai remiasi procentine mokėjimo dydžio dalimi, taip pat įmokos pervedimo vėlinimu“, - rašoma paaiškinime.
Ten pat paaiškinta, kaip ši paslauga buvo įsigyta.
„Pažymėtina, kad minimos paslaugos buvo įsigytos viešojo pirkimo būdu, viešojo pirkimo procedūras vykdė įgaliotoji institucija VšĮ CPO LT. Viešojo pirkimo metu buvo gauti 3 tiekėjų pasiūlymai. Viešojo pirkimo komisija, vykdydama pasiūlymų atitikimo pasiūlymų pateikimo reikalavimams nagrinėjimą, nustatė, kad 1 iš pateiktų siūlymų neatitinka pasiūlymui keliamų reikalavimų, t. y. nepateikti visi reikalaujami dokumentai, todėl šis tiekėjas buvo informuotas apie jo pasiūlymo atmetimą.
Taip pat Viešojo pirkimo komisija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, nustatė galimą laimėtoją ir paprašė jo iki nustatyto termino pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, tačiau tiekėjui tokių dokumentų nepateikus, tiekėjas buvo informuotas apie jo pasiūlymo atmetimą. Pažymėtina, kad paslaugų tiekėjų, kurie pateikė pilnus kainų pasiūlymus, pateiktos kainos yra konkurencingos ir palyginamos tarpusavyje, taigi išrinkto nugalėtojo paslaugos kaina žymiai neišsiskyrė, o skirtumą nuo žiniasklaidoje pateiktų kelis kartus besiskiriančių paslaugų įkainių galima būtų vertinti tik aukščiau nurodytų paslaugos reikalavimų palyginimo kontekste“, - nurodė T. Misevičius.
